<h2>Rusų kalba Lietuvos mokyklose kelia aštrias diskusijas</h2>
<p>Lietuvos švietimo sistemą neseniai supurtė didžiulis skandalas. Paaiškėjo, kad rusų kalbos vadovėliuose, naudojamuose daugybėje šalies mokyklų, gausu kontraversiškos informacijos, kuri gali būti interpretuojama kaip propaganda bei Rusijos silpnosios galios demonstravimas.</p>
<blockquote>
<p>Vadovėliuose moksleiviams Rusija yra piešiama it patraukli ir draugiška valstybė, joje raginama keliauti, aplankyti okupuotą Krymą, pasveikinti Rusijos žmones Pergalės dienos proga.</p>
</blockquote>
<p>Žiniasklaidoje ir socialinėje medijoje nuskambėjus pasipiktinimo bangai, vadovėlių leidyba buvo sustabdyta, įsikišo ir Švietimo ministerija. Tuo tarpu tarp pačių pedagogų, ekspertų ir valdžios atstovų užvirė karštos diskusijos.</p>
<p>Vieni teigia, kad šiuo metu Lietuvos ugdymo įstaigose dėstoma rusų kaip antrosios užsienio kalbos programa jau kurį laiką yra atgyvenusi ir netinkama: stokojama atnaujintos informacijos apie tai, kas yra Rusija, apie jos kalbą ir kultūrą, o dėstymo medžiagoje naudojama rusų literatūra tik atspindi šios tautos identitetą.</p>
<p>Daugėja ir tų, kurie kvestionuoja bendrą rusų kalbos poreikį. Akcentuojama, kad šios kalbos kaip antros užsienio, atsisakyti galėjome jau seniai, tačiau daugelyje mokyklų moksleiviams vis dar nėra sudaroma galimybė rinktis Europos kontekstu žymiai paklausesnių ir reikalingesnių kalbų.</p>
<p>Tiesa, kita barikadų pusė pažymi, kad dabar valdžios numatyti pokyčiai yra pernelyg skuboti: mokyklos neturės medžiagos, kurią galėtų naudoti rusų kalbos dėstymui. </p>
<h2>Į vadovėlių turinio problemą anksčiau dėmesio atkreipta nebuvo</h2>
<p>Įdomu tai, kad iki šiol niekam nebuvo užkliuvęs rusų kalbos vadovėlių turinys, nors iki šiol jie buvo naudojami Lietuvos vidurinio ugdymo įstaigose. Tik neseniai žiniasklaidą ir socialinę erdvę pasiekė informacija apie galimai nederamą naratyvą.</p>
<p>Pastebėta, kad rusų kalbą pasirinkę moksleiviai mokykliniuose vadovėliuose „V dobryj put“ (liet. „Gero kelio“) kviečiami keliauti po Rusiją, aplankyti okupuotą Krymą, ten siūloma pasveikinti Rusijos žmones Pergalės dienos proga[1].</p>
<p>Mokymo priemonėse taip pat nurodoma, kaip reikėtų susitvarkyti dokumentus vizai gauti, ką reikėtų aplankyti Maskvoje, Kremliuje, siūloma žiūrėti Rusijos televizijos laidas.</p>
<p>Bene kritiškiausiai šių vadovėlių atžvilgiu pasisakęs Seimo narys, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis stebisi, kad Lietuvoje išleistuose vadovėliuose Rusija pristatoma kaip patraukli ir draugiška valstybė.</p>
<p>Politiko manymu, tokie teiginiai klaidina rusų kaip antrąją užsienio kalbą pasirinkusius moksleivius.</p>
<blockquote>
<p>„Čia viskas apie tai, kad „atvažiuokit pas mus, pažiūrėkit, kaip pas mus gerai. Žinoma, nėra nė žodžio nei apie Sacharovą, nei apie Solženicyną, nei apie iššūkius demokratijai, jau nekalbu apie tai, kad nieko nėra, matyt, natūralu, apie Rusijos agresiją prieš kaimynines valstybes,“ – stebisi A. Ažubalis.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dmitry-ratushny-wpi3sdursek-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Leidėjai teigia stabdantys vadovėlių leidybą</h2>
<p>Kaip tokie kontraversiški vadovėliai pateko į Lietuvos ugdymo įstaigas ir kodėl problema pastebėta tik dabar?</p>
<p>Pasak į skandalo akiratį patekusių rusų kabos vadovėlių leidėjų, prasidėjus karui Ukrainoje, vadovių prekyba buvo sustabdyta.</p>
<p>Papildomų priemonių ruošiamasi imtis ir dabar. Kaip teigia Milda Juonė, leidyklos „Šviesa“ vadovė, savo iniciatyva leidykla jau yra peržiūrėjusi ir revizavusi visus vadovėlius, taip pat ruošiamasi patikrinti ir likusius leidinius.</p>
<blockquote>
<p>„Papildomai leidyklos viduje jau pradėjome savarankiškai taikyti griežtą turinio galiojimo kontrolę. Dar didesnį dėmesį skiriame tiek esamam, tiek būsimam turiniui patikrinti šiandieninių realiųjų akimis,“ – teigia ji[2].</p>
</blockquote>
<p>Pasak leidyklos vadovės, esama situacija indikuoja, koks jautrus klausimas yra mokomasis turinys: pabrėžiama, kad pasaulis keičiasi greičiau nei bendrojo ugdymo programos, o mokyklose yra nemažai seno turinio.</p>
<blockquote>
<p>„Šios savaitės pradžioje, vėlgi savo iniciatyva, papildomai kreipėmės ir į knygynus, prašydami jų operatyviai pašalinti iš savo prekybos rusų kalbos leidinius, kviesdami juos grąžinti, taip atgaunant sumokėtus pinigus. Mums tai beprecedentis atvejis, tad dėkojame jau leidinius išėmusiems knygynams ir tikimės operatyvaus bendradarbiavimo iš likusių,“ – situaciją komentuoja M. Juonė</p>
</blockquote>
<p>Leidyklos „Šviesa“ vadovė pabrėžia, kad rusų kalbos mokymui jokių priemonių kuriama nebebus: </p>
<blockquote>
<p>„Fokusą telkiame į lietuviškus leidinius. Daug dėmesio skiriame, kad pasikeitusi geopolitinė situacija būtų labai objektyviai integruota į naujos kartos vadovėlius.“</p>
</blockquote>
<p>„Šviesa“ vadovė taip pat pažymi, kad leidykla yra pasirengusi aktyviai bendradarbiauti tiek su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tiek ir su Nacionaline švietimo agentūra (NŠA). </p>
<h2>Ministerija suskubo reaguoti ir ragina iš mokyklų pašalinti netinkamus vadovėlius </h2>
<p>Netikėtas skandalas dėl rusų kalbos vadovėlių privertė sureaguoti ir švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę, kuri teigia, jog galėjo būti, kad kai kurios mokyklos šį vadovėlį užsisakė anksčiau ir kažkodėl gavo tik dabar. Ministrės teigimu, dabar šie vadovėliai yra visiškai išimti iš apyvartos ir Lietuvoje nenaudotini.</p>
<blockquote>
<p>Švietimo ministerija raštu įpareigojo mokyklas išimti iš ugdymo proceso netinkamus rusiškus vadovėlius ir juos pašalinti iš bibliotekų.</p>
</blockquote>
<p>Ministerija Savivaldybių švietimo skyrių vadovams išplatintame laiške ministerija nurodė, kad vadovėliai „V dobryj put! A2.2.“ negali būti naudojami ugdymo procese.</p>
<blockquote>
<p>„Todėl prašome savivaldybių švietimo padalinių užtikrinti, kad šie vadovėliai būtų išimti iš ugdymo proceso, nebūtų saugomi mokyklų bibliotekose, kalbų kabinetuose“, – teigiama rašte[3].</p>
</blockquote>
<p>Pasak ministerijos atstovų, raštu siekiama daugiau aiškumo įstaigoms, kurios svarstė vadovėlių nenaudoti, bet juos pasilikti.</p>
<p>Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įpareigojo NŠA atlikti visų šiuo metu mokyklose naudojamų rusų kalbos – gimtosios ir užsienio – vadovėlių peržiūrą. Iš viso bus peržiūrėtas 21 vadovėlis: 8 skirti gimtajai (rusų) kalbai mokyti ir 13 – mokyti užsienio kalbai[4].</p>
<blockquote>
<p>Visi edukacinių leidinių leidėjai taip pat įsipareigoja per dvi savaites peržiūrėti visus dabar vadovėlių duomenų bazėje esančius ir ugdymo procese naudojamus leidinius.</p>
</blockquote>
<p>Ministerija inicijuoja ir teminį mokyklų veiklos vertinimą, skirtą užsienio kalbų mokymui: bus įvertinta antrųjų užsienio kalbų mokymo kokybė, situacija, numatytos pagalbos priemonės.</p>
<p>Taip pat bus aptarta ir naujų vadovėlių leidyba atnaujinus bendrąsias ugdymo programas. Jas patvirtinus, NŠA kasmet atliks pasirinktų mokyklose naudojamų vadovėlių atitikties bendrosioms programoms vertinimą.</p>
<p>„Šių priemonių privalome imtis, kad daugiau niekada nepasikartotų su rusų kalbos vadovėliu nutikusi istorija. Vadovėlių kokybė – tai ir kiekvienos leidyklos garbės reikalas, todėl tiek valstybiniu lygiu, tiek leidyklos turi labai rimtai vertinti vadovėlių turinį – čia negali būti jokių kompromisų. Peržiūrėjome vadovėlių kokybės vertinimo ir priežiūros mechanizmą, atsakomybes. Rusų kalbos vadovėlis „В добрый путь“ („V dobrij put“) išimtas iš apyvartos, išimtas iš Galiojančių vadovėlių duomenų bazės. Leidykla „Šviesa“ kreipėsi į visus platintojus ir paprašė sustabdyti jo prekybą. Leidykla taip pat paragino mokyklas grąžinti šiemet įsigytus vadovėlius, mokykloms bus grąžinti pinigai. Mokyklas ir savivaldybes informavome, kad šis vadovėlis netinkamas naudoti ugdymo procese, jis turi būti išimtas ir iš mokyklų bibliotekų archyvų“, – situaciją apibendrina ministrė J. Šiugždinienė.</p>
<p>Iš ugdymo proceso pašalintus vadovėlius mokyklos turės pakeisti kitais, galiojančiais vadovėliais. Ministerija pati inicijuos tautinių mažumų gimtųjų kalbų vadovėlių parengimą, leidybą ir mokyklų aprūpinimą.</p>
<h2>Papildomo darbo sulaukė NŠA</h2>
<blockquote>
<p>Ministerija neslepia, kad dėl šio skandalo daugiau darbo ir atsakomybės ateityje turės prisiimti NŠA. Agentūra kasmet turės atlikti pasirinktų vadovėlių vertinimą.</p>
</blockquote>
<p>Agentūrai nustačius, kad vadovėlis ar skaitmeninė mokymo priemonė neatitinka reikalavimų, vadovėlio rengėjai informuojami raštu, nustatomas terminas, per kokį laiką trūkumai turi būti pašalinti.</p>
<p>Vertinimo ataskaita taip pat skelbiama viešai agentūros tinklalapyje. Jei trūkumai per nustatytą laiką nepašalinami, vadovėlis bus išbraukiamas iš vadovėlių duomenų bazės ir tokiu būdu pripažįstamas nebetinkamu naudoti ugdymo procese.</p>
<p>NŠA rinks duomenis apie mokyklų įsigytus vadovėlius ir teiks informaciją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai apie tai, kokių vadovėlių mokykloms stinga. Trūkstant konkretaus dalyko vadovėlių ministerija inicijuotų jų rengimą, leidybą bei mokyklų aprūpinimą jais[5].</p>
<h2>Kalbama apie rusų kalbos vadovėliuose užslėptą propagandą</h2>
<p>Kultūros istorikas, Vilniaus universiteto docentas, dr. Darius Kuolys griežtai atsiliepė apie rusų kalbos programas Lietuvos mokyklose.</p>
<blockquote>
<p>„Kiekvienos užsienio kalbos vadovėliai stengiasi kurti tos šalies, kurios kalba dėstoma, įvaizdį. <…>. Lygiai tą patį daro rusų kalbos vadovėliai, leisti jau po Krymo okupacijos, nuo 2014 m. pradėto Rusijos karo prieš Ukrainą. Tie vadovėliai nėra peržiūrėti, mes toliau kalbame vaikams apie „civilizuotą“ Rusiją. Tai yra blogai – mes turime kalbėti apie tokią Rusiją, kokia ji yra“, – kalbėjo D. Kuolys[6].</p>
</blockquote>
<p>Ekspertą ypač nustebino klasės moksleiviams rekomenduojamas kūrinys – Michailo Lermontovo „Daina apie carą Ivaną Vasiljevičių, jauną opričniką ir narsų pirklį Kalašnikovą“.</p>
<blockquote>
<p> „Žiauri, baisi poema apie Joną Žiaurųjį. Opričnikas yra žudikas, caro valdinys, skirtas represijoms vykdyti. Caro valdinys nuplėšia šlovę pirklio jaunai žmonai, o pirklys nužudo opričniką. Caras dėl savo mylimo opričniko nukirsdina pirklį. Tai šitą žiaurią, kruviną istoriją mes siūlome savo pagrindinei mokyklai, keliolikos metų jaunuoliams nagrinėti. Kodėl? Nelabai suprantama. Pradėjau domėtis, pasirodo, šiandien šį kūrinį siūlo nagrinėti Rusijos imperijos mokyklos“, – pasakojo kultūros istorikas.</p>
</blockquote>
<p>Tiesa, patys mokytojai laikosi kitų pozicijų. Sostinės Žvėryno gimnazijoje dirbanti rusų kalbos mokytoja Irena Vološina teigia neįžvelgianti prorusiškos propagandos, o vadovėliai parengti tuomet, kai Rusija, anot jos, buvo demokratinė šalis.</p>
<blockquote>
<p>„Jeigu jūs pastebėjot, politinių aspektų išvis nėra vadovėliuose. Yra sociokultūra. Tai yra metodiškai pateisinta visų užsienio kalbų vadovėlių kūrimo dalis. Mes, rusistai, puikiai suprantame šį subtilų momentą. Mes kalbame apie amžinas vertybes. Apie tai, kad žmonės mylėtų vienas kitą, suprastų, padėtų kaip lietuviai, kad padeda ukrainiečiams dabar. Ir mokytojai tikrai viską padarys, kad jinai būtų dėstoma be šitų nereikalingų temų. Tos propagandos niekada ir nebuvo, patikėkit“, – tikina I. Vološina. </p>
</blockquote>
<h2>Atsisakius vadovėlių, nebelieka medžiagos, iš kurios būtų galima mokyti vaikus</h2>
<p>Šios diskusijos dėl vadovėlių tinkamumo atskleidė ir dar vieną problemą. Atsisakius šių vadovėlių, nebelieka medžiagos, kuria būtų galima mokyti vaikus. </p>
<p>Leidyklos žada apmokėti išlaidas mokykloms, kurios jau buvo įsigijusius minėtus vadovėlius. Bet atnaujinti šių knygų leidykla neplanuoja.</p>
<p>Dalis leidėjų taip pat nuogąstauja, kad kylant kalboms apie rusų kalbos mokyklose naikinimą, bus padaryta žala ir ugdymui[7].</p>
<blockquote>
<p>„Aš tikrai pasisakyčiau, kad neišpiltume vandens kartu su kūdikiu. Ir koks Fiodoras Dostojevskis neišlėktų iš literatūros programų. Jeigu tą antirusišką klavišą imtume labai spausti“, – sakė „Baltų lankų“ vadovas Saulius Žukas.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/artem-beliaikin-ofuzd8tdgfs-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rusų kalbos likimas pakibo ant plauko</h2>
<p>Vadovėlių skandalas vėl pakurstė diskusijas apie bendrą rusų kalbos mokymosi naudą. Lietuva jau ne vieną dešimtmetį eina Vakarų keliu, tačiau mokytis pagrindinių Europos bei Bendrijos kalbų vis dar neskubame. Regioniniu mastu taip pat vis dar mokomės buvusių okupantų, o ne artimų kaimynų lenkų ar latvių kalbų. </p>
<p>Tačiau, pasak D. Kuolio, raginimai mokyklose atsisakyti rusų kalbos mokymo yra „truputį isteriški“. Jo įsitikinimu, mokėti kaimyninės šalies kalbą – svarbu, tačiau Lietuvos moksleiviai susiduria su kita bėda – dėl resursų trūkumo negali lengvai rinktis kitų užsienio kalbų.</p>
<blockquote>
<p>„Mes gyvename tokioje situacijoje, kai vieši isteriški pareiškimai daromi ir sulaukia didelio visuomenės dėmesio. Turėtume elgtis racionaliai ir matyti ilgalaikę perspektyvą. <…>. Mums rusų kalba, kaip kaimynės kalba, yra labai svarbi ir tradiciškai buvo svarbi per amžius.<…>. Per 30 metų rusų kalba gana tvirtą poziciją užėmė kaip dominuojanti antra užsienio kalba. Tai rodo, kad Lietuvos vaikai mokyklose neturi galimybės iš tikrųjų, realiai, pasirinkti. Renkamasi arba iš inercijos, arba kai kurios mokyklos negali pasiūlyti gerų vokiečių, prancūzų, ispanų, japonų ar kitų kalbų mokytojų. Mes tą pasirinkimą turime vaikams užtikrinti. Bet pereiti prie totalitarinių priemonių, sakyti, kad mes turime rusų kalbą uždrausti ir nesudaryti galimybės pasirinkti, <…> labai primityviai, nedemokratiškai skamba“, – akcentavo ekspertas.</p>
</blockquote>
<h2>Elitinėse mokyklose rusų kalbos vaikai nemokomi</h2>
<p>Tiesa, verta pažymėti, kad elitinės Lietuvos mokyklos rusų kalbos vaikams nedėsto. Vilniaus licėjuje vaikai mokosi anglų, vokiečių ir prancūzų kalbų, o direktorius pasakoja, kad tik įkūrus mokyklą buvo apsispręsta, kad rusų kalbos vaikai čia nesimokys.</p>
<blockquote>
<p>„Rusų kalba praranda tą savo vadinamą politinę erdvę, tai yra akivaizdu. Ir patartina mokytis kitas užsienio kalbas. Idėjiškai ir politiškai tai turbūt yra teisingas pasirinkimas“, – sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.</p>
</blockquote>
<p>Vis dėlto, dalis mokyklų vadovų mano, kad įvedus daugiau užsienio kalbų, pritrūktų specialistų. O tai, anot Vilniaus licėjaus direktoriaus, yra politikų kaltė.</p>
<blockquote>
<p>„Pati valstybė nepozicionuoja kalbų mokymosi ir tai, dar kartą pabrėžiu, yra be galo apmaudu“, – sakė Vilniaus licėjaus direktorius.</p>
</blockquote>
<p>Tokiai nuomonei pritaria ir Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė, kuri teigia, kad užsienio kalbų mokymas šalies mokyklose visus nepriklausomybės dešimtmečius šlubavo.</p>
<blockquote>
<p>„Svarbiausias raktas į sėkmę, manau, būtų užtikrintas pasirinkimas vaikams. <…>. Labai daug Lietuvos mokyklų tokio pasirinkimo neturi. Tai taip ir gaunasi, kad jei pirmoji kalba yra anglų kalba, tai antroji lieka rusų kalba, o daugiau pasirinkimo – nėra. Dėl to mes tokius skaičius ir turime. Tai buvo ir yra blogai,“ – teigia V. Bijeikienė.</p>
</blockquote>
<p>Rusų kalbos poreikį kvestionuoja ir politikas A. Ažubalis:</p>
<blockquote>
<p>„Mes esame Europos Sąjungoje. Mes esame NATO. Mes esame Europos valstybė. Mūsų moksleiviams, jeigu jie nori šiais laikais daryti tarptautinę karjerą, vienos anglų kalbos neužtenka. Būtų gerai prancūzų, būtų gerai vokiečių ir dar kitų kalbų. 2020–2021 mokslo metais iš 144 tūkst. moksleivių, pasirinkusių antrąją užsienio kalbą, 108 tūkst. mokėsi rusų kalbos, vokiečių mokėsi tik 24 tūkst., prancūzų – 8,9 tūkst., ispanų – 669, italų – vos 9 moksleiviai. Aš tik noriu pasakyti, kad matau okupacinės švietimo sistemos rudimentus."</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu apžvalgininkas Rimvydas Valatka sako, kad rusų kalbą reiktų palikti tik elitinėse gimnazijose.</p>
<blockquote>
<p>„Aš sakau, kad ją galbūt reiktų palikti tik elitinėse gimnazijose, tai yra, ten, kur žmonės yra tokio skvarbaus proto, kad jie niekada nepasiduotų Rusijos minkštajai galiai. Priešingai, iš tų gimnazijų turėtų išeiti žmonės, kurie valdys ministerijas, valstybę, verslus ir t.t. Tai jie patektų į tą kategoriją, kuriems reikėtų mokėti,“ – teigia R. Valatka[8].</p>
</blockquote>
<p>Politikos apžvalgininkas sako, kad užsienio kalbos įprastai yra mokomasi dėl dviejų priežasčių: noro toje šalyje gyventi ir dėl to, kad kalba yra mokslo ir technologinių naujovių kalba, kaip kad anglų kalba:</p>
<blockquote>
<p>„Kad per kalbą gautume labai geros literatūros, filosofijos, politikos mokslo žinių, tai visi šie trys kriterijai taip pat netinka. Tai tokiu atveju reikia klausti, kiek apskritai Lietuvai reikėtų žmonių, kurie turėtų mokėti rusų kalbą, kad valstybė patenkintų visus savo interesus? Mano galva, reiktų maksimaliai 2 tūkst."</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/maxim-tolchinskiy-pgdbxeqjsyg-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Užsienio kalbų mokymosi rodikliai</h2>
<p>Kol kas ministerija yra patvirtinusi, kad rusų kalba iš Lietuvos mokyklų niekur nedings:</p>
<blockquote>
<p>„Kol kas neplanuojama atsisakyti rusų kalbos kaip pasirenkamos užsienio kalbos šalies mokyklose. Viena vertus, tam turi būti pasirengusi bendruomenė, kita vertus, mokiniams turi būti pasiūlyta pakankamai kitų kalbų alternatyvų.“</p>
</blockquote>
<p>Be to, Lietuvoje rusų kalba dominuoja kaip antroji užsienio kalba. Kitų užsienio kalbų pasirinkimas auga, tačiau lėtai. </p>
<p>Kalbant apie Lietuvos kontekstą galima įžvelgti, kad lietuviai geriau nei latviai ir estai moka anglų kalbą, bet prasčiau vokiečių kalbą[9].</p>
<p>Nors lietuviai moka anglų kalbą, antros ar trečios užsienio kalbos mokėjimo lygis Lietuvoje yra labai silpnas. Jeigu pažiūrėtume į Europos šalių kontekstą, tai matytume, kad lietuviai menkai moka prancūzų, lenkų, vokiečių kalbas.</p>
<p>2019 m. duomenimis, 59 proc. Europos Sąjungos (ES) mokinių, besimokančių vidurinio ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi dviejų ar daugiau užsienio kalbų[10].</p>
<p>Liuksemburge ir Prancūzijoje visi aukštesniojo vidurinio ugdymo bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai mokėsi dviejų ar daugiau užsienio kalbų. Estijoje, Rumunijoje, Čekijoje ir Suomijoje taip pat buvo didelė dalis mokinių, besimokančių dvi ar daugiau kalbų.</p>
<p>Tuo tarpu Graikijoje tik 1 proc. vyresniųjų klasių bendrojo ugdymo mokyklų mokinių mokėsi dviejų ar daugiau užsienio kalbų. Maža kalbų besimokančiųjų dalis taip pat užregistruota Portugalijoje, Airijoje, Italijoje ir Ispanijoje.</p>
