Valstybė patiria didžiulius nuostolius, bet tai nutylima
Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) kaltina valdančiuosius neveiksnumu, ir teigia, kad dėl to valstybė kasmet patiria didžiulius nuostolius, apie kuriuos žinoma, tačiau nutylima. Dar balandžio 11 d. Seimo valdybai pateikusi viešais ir oficialiais duomenimis paremtus skaičiavimus apie reikšmingus valstybės (mokesčių mokėtojų) praradimus, asociacija iki šios dienos nesulaukia jokio atsako nei iš Seimo Valdybos, nei iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto.
O situacija sparčiu tempu garma žemyn ne tik dėl didžiulio viešųjų finansų praradimo, bet ir dėl netinkamo lošimų sistemos reguliavimo, o dėl to į azartinius žaidimus įtraukiami labiausiai pažeidžiami visuomenės nariai.
Be to, prastos galimybės užsiimti Lietuvoje lošimų verslu atbaido ir užsienio investuotojus.
Valstybinės institucijos tyčia užsimerkia prieš stambiuosius?
NLŽVA nevyniojo žodžių į vatą ir rėžė, kad valstybės politika lošimų ir loterijų srityje yra ne tik neatitinkanti viešojo intereso, sisteminga ir nekompetentinga, bet gal net ir tyčinė.
Vien lošimų ir loterijų srityje per 2015–2022 metus valstybės mokestinėms pajamoms buvo padaryta žala už daugiau nei 200 mln. eurų[2].
Tačiau viešai skelbiami finansiniai praradimai esą neatspindi tikrųjų problemų, su kuriomis šiandien susiduriama. Pasak NLŽVA, tai yra dėl ydingo reguliavimo ir kompetentingų institucijų neveiklumo.
Asociacijos teigimu, atsakingos institucijos vis dar „nepastebi“ šuoliškos nuotolinių lošimų ir nuotolinių loterijų plėtros ir ignoruoja akivaizdų faktą, rodantį, kad 2019–2021 metais lošimo paslaugų vartojimas išaugo net 2,5 karto. Ir šis augimas siejamas būtent su didžiausios rizikos (socialiai pavojingiausių) neribotų parametrų lošimų ir loterijų įsigalėjimu.
Sprendimai priimami už uždarų durų
Asociacija neabejoja, kad valstybė šiandien neturi duomenimis pagrįstos lošimų ir loterijos rinkos reguliavimo vizijos, todėl reguliaciniai sprendimai esą yra priiminėjami darant įtaką interesų grupėms. Jie priimami greitai, neatliekant jokių išsamių analizių ir dažniausiai – už uždarų durų.
„Toks Gordijaus mazgas – ne naujiena lošimų reguliavimo istorijoje. Panašioje situacijoje 1950 metais JAV Senate buvo įkurtas specialus parlamentinių tyrimų komitetas (angl. Kefauver committee), kurio atlikto tyrimo išvados leido dekriminalizuoti lošimų paslaugų industriją, sunaikinti ją užvaldžiusio organizuoto nusikalstamumo tinklą, apėmusį ir valstybės kontroliuojančias institucijas, įkurti nepriklausomą ir kolegialią ekspertinę lošimų rinkos reguliavimo ir priežiūros instituciją, atlikti pamatinę rinkos reformą“, – teigia NLŽVA[2].
Savo pakartotiniame rašte NLŽVA dėmesį atkreipė ir į penkis svarbiausius faktus.
Visų pirma, Lietuvoje Loterijų rinka veikia iškreiptai – ji sutelkta į faktinį privačių asmenų kontroliuojamą monopolį, kai tuo tarpu pažangiose valstybėse loterijų veiklos organizavimu užsiima Nacionalinė loterija, kurią organizuoja arba valstybinė įmonė, arba viešo konkurso pagrindais atrinktas privatus operatorius.
Kaip antrą svarbų faktą asociacija nurodo Vyriausybės ir Seimo pataikavimą privačiam loterijų monopolistui, kuriam reguliariai daromos reguliacinės bei mokestinės išimtys valstybės mokestinių pajamų mažinimo sąskaita.
Toli žvalgytis nereikia – štai dar 2021 m. gruodžio 15 d. pasirodė Vyriausybės nutarimas, kuriuo monopolistui atidėtas specialiojo mokesčio didinimas. Tokia išimtis stambiesiems vien už 2022 metus valstybės biudžetui atsieis apie 3,2 mln. eurų nuostolio.
Trečia, Lietuvoje turi būti įvestas perteklinio lošimų organizatorių pelno ribojimo mechanizmas, kuriuo jau naudojasi Vakarų Europos valstybės taikant progresinį lošimų ir loterijų apmokestinimą.
Ši sisteminė spraga lemia, kad kasmet valstybės biudžetas negauna bent 15–20 mln. eurų pajamų vien iš nuotolinių lošimų sektoriaus.
Svarbu, kad tokia padėtis lemia, kad mažiesiems rinkos dalyviams kaštai tampa nebepakeliami, taip iš lošimo rinkos išstumiant nuosaikius ribotus lošimus bei smulkius ir vidutinio verslo atstovus.
Reikalingas parlamentinis tyrimas
Valstybinės institucijos taip pat užsimerkė ir prieš vartotojų apsaugą internete, kai vartotojas, įėjęs į tinklalapį, kuriame teikiamos visų lošimo rūšių paslaugos, gali pasirinkti lošimo paslaugos pavojingumo lygį. 2022 m. duomenys rodo, kad esant tokiam „reguliavimui“, vartotojai dažniausiai linkę rinktis azartiškiausią (pavojingiausią) lošimų rūšį.
NLŽVA atkreipia dėmesį, kad ieškodami pateisinimų savo neveiklumui reguliuotojai esą leidžiasi į kaltųjų medžioklę, kur ant gėdos lentos „kabinami“ nuosaikias lošimo paslaugas siūlantys organizatoriai. Mėginama prisidengti, kad neva smarkiai auga prašymų neleisti lošti kiekis, tačiau, pasak asociacijos, 2022 m. patys LPT specialistai pripažinę, kad šis rodiklis iš esmės yra fiktyvus, mat prašymai persidengia, yra siejami su neveikiančiomis lošimų rūšimis, o sąraše nėra nė vieno asmens, kuriam būtų nustatyta priklausomybės nuo lošimo paslaugų ligos diagnozė.
Asociacija laikosi pozicijos, kad Seimas nedelsiant turėtų inicijuoti parlamentinį tyrimą pagal JAV Senato Kefauver’io komiteto pavyzdį ir, jei yra toks poreikis, pasitelkti užsienio ekspertus, kurie objektyviai ir nešališkai įvertintų žalą Lietuvos valstybės, visuomenės ir gyventojų interesams.
Įsitikinę, kad atbaidomi užsienio investuotojai
Kritikos Azartinių lošimų įstatymo koregavimui ir delsimui priimti lošimų organizavimui būtinus papildomus teisės aktus žeria ir azartinių lošimų organizatoriai. Anot jų, tokia situacija Lietuvoje atbaido ir užsienio investuotojus.
„Įstatymas veikia nuo liepos 1 dienos, tačiau realiai veiklos Lietuvoje nevykdo nė viena azartinius lošimus organizuojanti įmonė. Be to, iki šiol šis įstatymas koreguojamas. Žinoma, galima ką nors keisti, bet ne esminius momentus“, – teigė bendrovės „Grand Casino“ direktorius Darius Kairys[4].
Jis pabrėžė, kad užsienio investuotojus atbaido vis dar nepriimtos lošimų įrangos sertifikavimo taisyklės. Dėl šios priežasties, pasak jo, jie net nesvarstantys galimo įrangos tiekimo į Lietuvą kaip į potencialią rinką.
Anot Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (VLPK) pirmininko Česlovo Blažio, pagal galiojantį Azartinių lošimų įstatymą sertifikuoti lošimų įrangą gali tik Nacionalinės akreditacijos biuro (NAB) akredituota įstaiga, o pats sertifikavimas esą užtruktų 6–8 mėnesius[4].
D. Kairys įsitikinęs, kad pokyčių galėtų imtis Seimas, kuris galėtų suteikti VLPK įgaliojimus nustatyti sertifikavimo taisykles ir kontroliuoti jų vykdymą. Dar vienas būtinas pakeitimas – tai nustatymas, kad įrangos sertifikavimas neužtruktų ilgiau nei mėnesio, būtent tiek, kiek realiai ir užtrunka tokios įrangos patikrinimas.
