<h2>Nepritarta prezidento siūlytiems pakeitimams</h2>
<p>Ketvirtadienį Seimas nusprendė nereaguoti į šalies vadovo Gitano Nausėdos veto dėl Politinių organizacijų įstatymo ir jį priimti be pakeitimų. Tokio sprendimo ir buvo galima tikėtis po dar šią savaitę pasirodžiusių <a href="/liberalai-nenori-dalintis-pinigu-ragins-atmesti-prezidento-veto">liberalų pareiškimų</a>, pasak kurių, apskritai nėra logikos skirti finansavimą politiniams komitetams ir ragino atmesti prezidento veto, kad nereikėtų dalytis pinigų. Tačiau toks sprendimas nenustebino ir pačio prezidento. Jis teigė to ir tikėjęsis bei pabrėžė, kad „niekas nemėgsta konkurencijos“.</p>
<p>Parlamentui atmetus prezidento veto, buvo paliktas galioti birželio 30-ąją priimtas Politinių organizacijų įstatymas, kuriame nustatyta, kad Politiniam komitetui, kuris ketina dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą, įsteigti būtina, kad Lietuvoje jis turėtų ne mažiau kaip 1 000 steigėjų, o politiniam komitetui, ketinančiam dalyvauti savivaldybės tarybos ir (arba) savivaldybės mero rinkimuose, įsteigti būtina, kad jį steigtų ne mažiau kaip 0,1 procento tos savivaldybės gyventojų, bet ne mažiau negu dvigubas tos savivaldybės tarybos narių skaičius[2].</p>
<p>Už įstatymo priėmimą be prezidento siūlomų pakeitimų balsavo 97 parlamentarai, prieš buvo 22 ir susilaikė – 2.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekrano-kopija-109.png" alt="" /></p>
<p>Prezidentas, vetuodamas šį įstatymą siūlė supaprastinti politinių komitetų steigimo sąlygas ir numatyti jiems valstybės biudžeto finansavimą.</p>
<blockquote>
<p>Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis atkreipė dėmesį, kad prezidentas laikosi pozicijos, jog reikalavimas didinti visuomenei įprastą ir jau nusistovėjusį minimalų visuomeninių rinkimų komitetų steigėjų skaičių daro tiesioginę įtaką komitetų steigimo galimybėms, kartu ir galimybėms jų nariams dalyvauti rinkimuose į politinę atstovaujamąją instituciją.</p>
</blockquote>
<h2>Siūlė palengvinti dalią politiniams komitetams</h2>
<p>Tarp prezidento siūlymų buvo ir toks politinių komitetų steigėjų skaičiaus nustatymas, koks buvo iki šiol steigiant visuomeninius rinkimų komitetus[2]:</p>
<p>– Europos Parlamente ketinančiam dalyvauti politiniam komitetui įsteigti būtų būtina, kad jį steigtų ne mažiau negu dvigubas Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius steigėjų;</p>
<p>– Savivaldybės tarybos ir (arba) savivaldybės mero rinkimuose ketinančiam dalyvauti politiniam komitetui įsteigti būtų būtina, kad jį steigtų ne mažiau negu dvigubas toje savivaldybėje renkamų tarybos narių ne trumpiau negu pusę metų gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičius.</p>
<p>Seimo priimtu įstatymu reglamentuota, kad valstybės biudžeto asignavimai gali būti skiriami politinėms partijoms, nors prezidentas laikosi pozicijos, kad finansavimas turi būti skirtas ir politinių komitetų veiklai. Dėl šios priežasties buvo siūlyta įstatyme reglamentuoti ne politinės partijos, bet politinės organizacijos valstybės biudžeto asignavimus ir jų sąskaitas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/prezidentura0101-venteviteikaite-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Tokio sprendimo ir tikėjosi</h2>
<p>Tačiau prezidentas po tokio Seimo verdikto pernelyg nenustebo, nors, jo nuomone, įsiklausymas į veto būtų prisidėjęs prie žmonių pilietinio aktyvumo, juk ne šiaip sau buvo siūlomi pokyčiai, o tam, kad partijos rinkimų komitetų dėka tik stiprėtų.</p>
<p>G. Nausėdos tvirtinimu, tam, kad partijos sustiprėtų ir jose rastųsi stiprios asmenybės, didesnė konkurencija yra būtina.</p>
<blockquote>
<p>„Niekas nemėgsta konkurencijos, čia yra konkurencija, ypač savivaldybėse, kur atsiranda ir ryškesni savivaldos lyderiai, ir noras pademonstruoti alternatyvą. Partijoms ta alternatyva atrodo dygi ir jos stengiasi sudaryti tam kliūtis“, – teigė šalies vadovas[3].</p>
</blockquote>
<h2>Nepanoro dalytis pinigais?</h2>
<p>Toks Seimo sprendimas neabejotinai yra palankus liberalams, kurie <a title="Liberalai nenori dalintis pinigų: ragins atmesti prezidento veto" href="/liberalai-nenori-dalintis-pinigu-ragins-atmesti-prezidento-veto">garsiai pareiškė nesutinkantys su prezidento pasiūlymais</a> dėl finansavimo skyrimo rinkimų komitetams bei pakvietė ir kitas politines jėgas atmesti prezidento veto.</p>
<p>Liberalų sąjūdžio „galva“ Eugenijus Gentvilas netgi neslėpė nenorintis dalintis finansavimu su politiniais komitetais, kurie, pasak jo, vargu ar apskritai nusipelno valstybės dotacijų.</p>
<p>Šiai minčiai pritarė ir E. Gentvilo pavaduotoja Edita Rudelienė, kurios teigimu, finansavimo skyrimas rinkimų komitetams apskritai nebūtų logiškas, mat būtų įmanomas tik jiems šauniai pasirodžius didmiesčiuose.</p>
<p>Tąkart pasirodė ir Regionų frakcijos narės Agnės Širinskienės pareiškimas, kuris dar labiau sustiprino svarstymus, kad liks galioti birželio 30-ąją priimtas įstatymas. Parlamentarė pažymėjo, kad prezidento veto buvo pradėtas svarstyti tik po kelių mėnesių, t. y., rugsėjo 10 d., kai tuo tarpu jau rugsėjo 1 d. buvo numatyta įstatymo įsigaliojimo data.</p>
