Rinkimuose palaikė dabartinį šalies vadovą G. Nausėdą
Pastaruoju metu Kapčiamiesčio gyventojai Lazdijų rajone vis garsiau reiškia nepasitenkinimą planuojamomis karinio poligono statybomis, kurios gali reikšti ilgamečių sodybų griovimą ir įprasto gyvenimo būdo pokyčius. Šiame kontekste kyla natūralus klausimas, kaip šio miestelio žmonės reiškė savo politines nuostatas 2024 metais vykusiuose Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose.
Lietuvos vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Kapčiamiesčio rinkimų apylinkėje aktyvumas buvo palyginti aukštas. Iš 981 į rinkėjų sąrašus įrašyto gyventojo balsuoti atėjo 542 žmonės, tai sudarė 55,25 proc. visų galinčiųjų balsuoti. Negaliojančių biuletenių buvo užfiksuotas tik vienas, todėl galima daryti prielaidą, kad rinkėjai prie balsadėžių atėjo apsisprendę ir savo pasirinkimą išreiškė aiškiai bei be didesnių nesklandumų[1].
Rinkimų rezultatai parodė ryškų Kapčiamiesčio rinkėjų palaikymą dabartiniam šalies vadovui. Gitanas Nausėda surinko 304 balsus, arba 56,19 proc. visų galiojančių biuletenių. Antroje vietoje liko Ingrida Šimonytė, kurią palaikė 80 rinkėjų, tai sudarė 14,79 proc. Jos rezultatas buvo beveik keturis kartus mažesnis nei G. Nausėdos.
Likę kandidatai Kapčiamiesčio apylinkėje sulaukė gerokai kuklesnio palaikymo. Ignas Vėgėlė surinko 59 balsus (10,91 proc.), Remigijus Žemaitaitis – 50 balsų (9,24 proc.), Eduardas Vaitkus – 26 balsus (4,81 proc.). Mažiausiai rinkėjų palaikymo sulaukė Dainius Žalimas ir Andrius Mazuronis – abu gavo po 7 balsus, arba po 1,29 proc.
Nausėdą kviečia į Kapčiamiestį – bendruomenė laukia pokalbio dėl poligono
Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad jis neatmeta galimybės asmeniškai atvykti į Kapčiamiesčio seniūniją ir susitikti su gyventojais dėl planuojamo karinio poligono, bendruomenė netruko sureaguoti. Vietos gyventojai šalies vadovui išsiuntė oficialų kvietimą apsilankyti Kapčiamiestyje, pabrėždami, kad labai vertina jo dėmesį situacijai ir norą išgirsti žmonių nuogąstavimus.
Laiške bendruomenė siūlo susitikimą surengti iki 2026 metų sausio 15 dienos ir tikisi atviro, tiesioginio pokalbio[2].
Savo ruožtu G. Nausėda „Žinių radijui“ teigė, jog bendruomenės nuraminimas įmanomas, tačiau tam reikalinga abipusė gera valia. Prezidentas pabrėžė, kad gyventojų klausimus gali atsakyti ir kitos valdžios institucijos, tačiau esant poreikiui jis pats pasirengęs atvykti ir aptarti probleminius aspektus. Kaip sėkmingą pavyzdį jis įvardijo Rūdninkų poligono situaciją Šalčininkų rajone, akcentuodamas, kad dialogas leidžia suderinti vietos bendruomenių interesus ir valstybės saugumo prioritetus.
Siūlo vidutiniškai iki 100 tūkst. eurų už sodybas, bet gyventojai trauktis nenori
Sprendimas Lazdijų rajone, Kapčiamiesčio seniūnijoje, steigti brigados dydžio karinį poligoną jau patvirtintas Valstybės gynimo tarybos, o kompensacijoms numatyta apie 40 mln. eurų, didžiąją jų dalį skiriant sodybų, pastatų ir žemės išpirkimui. Krašto apsaugos ministerija skelbia, kad viena sodyba su priklausančiais sklypais vidutiniškai vertinama apie 100 tūkst. eurų, o galutinė suma būtų nustatoma įvertinus turto būklę, sodus, negautą derlių, ūkinės veiklos nuostolius bei iškėlimo kaštus.
Nesutikus su pasiūlyta kompensacija, ginčas būtų sprendžiamas teisme, tačiau gyventojai teigia, jog tokia tvarka labiau primena spaudimą nei realų dialogą.
Kapčiamiesčio bendruomenė atvirai priešinasi poligono planams – peticiją jau pasirašė daugiau nei 2,8 tūkst. žmonių, o vietiniai sako sprendimus sužinoję „po fakto“. Jų neįtikina ir argumentai apie rinkos vertę: NT skelbimai rodo, kad Lazdijų rajone dauguma sodybų kainuoja gerokai mažiau nei 100 tūkst. eurų, dažnai – 35–50 tūkst. eurų, ypač jei namai senesni ar reikalauja remonto.
Nors valdžia žada ir platesnes investicijas į regiono infrastruktūrą bei saugumą, Kapčiamiesčio gyventojai pabrėžia, kad jokie būsimi projektai nekompensuos prarastų namų, ryšio su žeme ir sugriauto įprasto gyvenimo.
