Kapčiamiesčio gyventojams planuojama kompensuoti siūloma sodybų rinkos vertę: žmonės pasipiktinę ir nepasiruošę išsikelti
Valstybės gynimo taryba (VGT) gruodžio viduryje patvirtino sprendimą steigti brigados dydžio poligoną Lazdijų rajone, Kapčiamiesčio seniūnijoje. Krašto apsaugos viceministro Broniaus Bieliausko teigimu, preliminariai poligonui steigti numatyta 40 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis skirta gyventojų sodybų ir pastatų išpirkimui.
Vienos sodybos vertė su priklausančiomis žemėmis ir miškais vidutiniškai įvertinama apie 100 tūkst. eurų, tačiau galutinė kompensacija priklausys nuo turto būklės, pastatų, sodų, negauto derliaus, ūkinės veiklos nuostolių ir iškėlimo išlaidų. Jei savininkas nesutiktų su siūloma suma, ministerija kreiptųsi į teismą, o vertinimas gyvenamųjų namų atveju atliekamas bent dviem metodais, mokant didesnę vertę[1].
Tačiau didžioji dalis Kapčiamiesčio gyventojų pasipiktinę – jie nenori palikti savo namų ir perduoti žemės valstybės reikmėms. Sukurta peticija surinko daugiau nei 2,8 tūkst. parašų, o bendruomenė tvirtina, kad valdžia sprendimus priima „už nugaros“, nepaisydama gyventojų interesų. Vietiniai gyventojai baiminasi dėl savo gyvenimų, poligonas kelia grėsmę jų sodyboms ir regiono gamtai, o nacionalinis saugumas iškeliamas aukščiau jų teisės gyventi savo žemėje.
Numatomas poligono plotas – apie 14,6 tūkst. hektarų. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nurodė, kad naujiems poligonams numatyta 140–150 mln. eurų investicijų, o veiklą siekiama pradėti iki 2030 metų. Be to, VGT nusprendė išplėsti Tauragės poligoną, dvigubai padidinant jo teritoriją Jurbarko savivaldybėje.
Po kiek parduoda sodybas Kapčiamiesčio gyventojai?
Savo ruožtu peržiūrėjome, kokios sodybų kainos Lazdijų rajone vyrauja viename populiariausių nekilnojamojo turto (NT) skelbimų portale Aruodas.lt. Iš pateiktų skelbimų pavyko susidaryti įspūdį, kad reta čia esanti sodyba perkopia 100 tūkst. eurų. Tiesa, reikėtų įvertinti ir tai, kad už mažesnes sumas dažniausiai parduodamose sodybose dažniausiai stovi ir senas namas, kuriam reikalingas kapitalinis remontas arba jis apskritai neįrengtas.
Tokią sodybą Lazdijų rajone galima įsigyti ir už maždaug 35 tūkst. eurų.
Štai už neįrengtą 1972-ųjų statybos namą ir 15 arų plotą norima 36 tūkst. eurų, o už 2008 m. pastatytą įrengtą statinį ir 35,4 a žemės plotą jau norima daugiau – 47 500 eurų.
Remiantis skelbimais, sodybos su įrengtais senos statybos namais jau įkainojamos brangiau – jų kaina perkopia 40 tūkst. eurų. Jei norima naujos statybos namų ir žemės sklypo vaizdingesnėje teritorijoje – kaina gali šoktelėti ir dvigubai, ir net trigubai.
Savivaldybėms su karinėmis teritorijomis – metinės investicijos iki 5 mln. eurų ir paramos paketas
Dar spalį Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija sukirto rankomis dėl finansinės ir infrastruktūrinės paramos savivaldybėms, kuriose jau veikia arba bus kuriami kariniai poligonai. Pagal susitarimą, šios savivaldybės gaus dalį gynybos biudžeto – apie 0,3–0,5 proc. BVP – keliams, vandentiekiui, švietimui ir kitai svarbiai infrastruktūrai gerinti. Iki 2030 metų planuojama kasmet investuoti po 25 mln. eurų civilinės saugos programoms, o mobilizacijos pareigūnų veiklai ir pasirengimui karui – iki 5 mln. eurų per metus[2].
Susitarimas taip pat orientuotas į pilietinio pasirengimo stiprinimą: pilietinio pasipriešinimo mokymams kasmet bus skiriama ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų, jaunųjų šaulių būrelių plėtrai ir Pilietiškumo bei gynybos įgūdžių kursams – ne mažiau kaip 1,3 mln. eurų. Iki 2028 metų planuojamos investicijos į dronų valdymo, inžinerijos ir kibernetinio saugumo kompetencijas viršys 1,8 mln. eurų.
Taip pat bus kuriami visuotinės gynybos centrai ir jungtiniai saugumo operacijų centrai apskrityse. KAM šiuo metu svarsto septynias teritorijas dviejų naujų poligonų steigimui, o brigados dydžio poligoną planuojama įkurti Pietų Lietuvoje, siekiant modernizuoti kariuomenę ir padidinti šauktinių bei sąjungininkų pajėgų galimybes.
