Poligonų plėtra Lietuvoje: gali tekti iškeldinti gyventojus

Lietuvoje norima didinti poligonų skaičių piliečių gyvenviečių sąskaita

Šalies gynybą perėmus naujajam karo ministrui Laurynui Kasčiūnui į savo geležines rankas, Lietuvą visokeriopai imtasi ruošti ekstremalioms situacijoms – iš pradžių pradėtos steigti karinės komendantūros, o dabar ir planuojama poligonų plėtra kai kurių gyventojų gyvenamos vietos sąskaita.

Krašto apsaugos ministerija birželį pranešė apie du naujai steigiamus kariuomenės poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose, kur galėtų treniruotis Lietuvos kariai^[1].

Tačiau to būtų negana, vyriausiasis prezidento patarėjas Kęstutis Budrys jau dabar užsimena, kad poligonų gali reikėti ir daugiau – maždaug dar 15 ar 25 kilometrų. O kad tą įgyvendinti, pasak jo, bus atvejų, kai reikės kalbėtis su vietos gyventojais apie... jų namų valdų iškėlimą^[2].

K. Budrys akcentavo, kad tai greičiausiai – irgi dar ne pabaiga. Mat didinant šauktinių ir rezervistų skaičių, atvykstant vis daugiau sąjungininkų karių, šalyje karinės infrastruktūros poreikis esą tik augs. O tai esą reiškia papildomus nepatogumus vietos gyventojams.

Taigi, klausykite įdėmiai – gyvenantys nuosavuose namuose, esančiuose miškingose teritorijose, būkite pasiruošę emigruoti – turite prisitaikyti prie naujos ir nuolat kintančios realybės!

Steigiant poligonus bus retinami ir kai kurie miškai

Vertėtų pridurti ir tai, kad naujų poligonų įkūrimas neišvengiamai reiškia ir miškų kirtimus, mat jie dažniausiai statomi miškingose teritorijose (tą jau rodo ir Latvijos pavyzdys – skaitykite toliau). Kaži ką apie tai mano (ne)aplinkos ministras Simonas Gentvilas?

Kaip netikėtai pasirodė ir Valstybinės miškų tarnybos pranešimas apie galimybes lengviau paretinti miškus argumentuojant susidariusia sudėtinga situacija dėl eglynų pažeidimų. Nuo liepos 19-osios įsigaliojo įstatymo pakeitimas, pagal kurį bus išplečiamos galimybės kirsti labai pažeistų medžių plotus.

Lietuvos kariuomenei priklauso Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų ir Pagudonės kariniai poligonai, iš kurių didžiausi – Pabradės Generolo Silvestro Žukausko ir Gaižiūnų poligonai^[3]. Šiuo metu dar vystomas Rūdninkų poligonas.

L. Kasčiūnas po dešimtmečio įsivaizduoja stiprų lietuvišką „ežį“, nepatrauklų rusams

Pasak krašto apsaugos ministro, šiuo metu Lietuva gynyboje turi apsirūpinus iš esmės visiškai divizijos lygmens vidutinio bei artimo nuotolio gynybos sistemomis.

Po 10 metų, L. Kasčiūnas tiki, jog Lietuva jau turės kontraktą su „Patriot“ ir Rusijai taps tikra rakštimi geroje vietoje.

„Tam reikia 4 procentų bendro vidaus produkto, bent jau 3,5, kad galėtume įdėti į priekį, bet aš tikiu, kad per 10 metų galime tai padaryti. Dabar turime 3, tikslas – turėti 3,5 ir daugiau. Manau, tada įmanoma eiti į sutartį dėl „Patriot“, – laidoje „Žinių radijas“ kalbėjo ministras^[6].

Kalbant apie ateities viziją, karo ministras pabrėžia, jog Lietuva turėtų visokeriopai bendradarbiauti su Vokietija, o šalies viduje būtų bent 20 tūkst. asmenų, pasirengusių aktyviai priimti sprendimus karo atveju (iš parengto rezervo, šaulių bei komendantūrų).

Be visa ko, po dešimtmečio, esą turėtų būti stipri reguliari kariuomenė su išplėtotu šaukimo modeliu, aktyvus rezervas, kurį sudarytų 50 tūkst. šaulių, 20 tūkst. priklausytų komendantūroms ir Lietuva integruotųsi į NATO gynybos planą.

„Tikslas – sukurti lietuvišką ežį, kuris net ir stipresnei rusų meškai būtų nepatrauklus ir nepatogus bandyti užpulti“, – kalbėjo buvęs seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas.

Latvijoje kuriamas didžiausias Baltijos šalyse poligonas

Kaimyninėje Latvijoje taip pat susirūpinta nacionaliniu saugumu, todėl nuspręsta įkurti didžiausią ir moderniausią Baltijos šalyse Selijos poligoną, netoli pietinės sienos su Lietuva^[4].

Selija – tai regionas, istoriškai žinomas kaip Selonija, esantis apie 100 km į pietryčius nuo sostinės Rygos.

Tik pirmiausia tam, kad šis Latvijos ambicingas užmojis taptų realybę, reikės praretinti nemažai miškingos teritorijos, mat visas poligonas užimsiąs net 25 600 hektarų teritorijos.

Birželio mėnesį Latvijos krašto apsaugos ministerija pranešė apie pradėtus kirsti 450 hektarų valstybei priklausančios teritorijos, kad galėtų būti pradėti karinės bazės kūrimo darbai^[5].

Planuojama, kad poligonas pradės veikti iki 2025 m. pabaigos, o iki 2030 m. bus visiškai užbaigtas. Pirmajam bazės etapui iš gynybos biudžeto skirta 36,5 mln. eurų, o bendra visos bazės kaina gali siekti apie 700 mln. eurų.

Nuo 2015-ųjų latviai jau pastatė keturis poligonus, o per tą laiką išplėtė ir Adažių kompleksą nuo 8 iki 14 tūkst. hektarų.