Trakuose žuvus pareigūnui, kaltė metama ant reformos autorių
Prieš tris dienas Trakuose žuvo policijos pareigūnas – dirbdamas savo darbą, su kolega važiuodamas Trakuose, pakliuvo į avariją ir buvo užmuštas paauglių vairuojamo BMW markės automobilio. Apie tai žiniasklaida parašė, tačiau vėliau šią žinią pakeitė kita – mirė Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės senelis. Na tai štai, taip tikrai neeilinė, nekasdienė ir kažką blogo signalizuojanti pareigūno mirtis buvo nustumta į antrą planą, o netektį šeimoje išgyvenančios konservatorės judinti ir peikti kažkaip tokią akimirką taip pat nesigauna.
Vis dėlto žuvusiojo kolegos tylėti nesiruošia. „Policija prisireformavo“ sako ilgametis policijos pareigūnas Vaidas Giršvildas ir paaiškina, kodėl šią avariją galima tiesiogiai sieti su konservatorių valdžios planuojama dar viena policijos reforma.
„Visais laikais, kai policijoje būdavo sunku – trūkdavo lėšų, pareigūnų, reikėdavo kamšyti skyles, ar kažkas panašaus, visada būdavo taupoma Kelių policijos ir eismo priežiūros sąskaita, nes sumenkusi eismo kontrolė paprastai rezultatus duoda ne iš karto, o avaringumas, tai toks įdomus reiškinys – inertiškas ir pasekmes pajuntame tik po kurio laiko. Bet taip žaidžiant ilgainiui visada prisižaidžiama“, – sako pareigūnas.
Dar prie ankstesnės valdžios prasidėjusi policijos reforma atnešė ir kažką gero – tarkime, išaugusius pareigūnų atlyginimus. Tačiau jau tada ji kritikos neatlaikė, o konservatorių užmojai apskritai sunkiai suvokiami. Kaip visada, eina naikinimo keliu. Štai anksčiau imtasi naikinti rajonuose kelių policijos padalinius.
„Nereikėjo ilgai laukti ir visiems, kurie neangažuoti, tapo aišku, kad iš apskrities centro į kiekvieną rajono bažnytkaimį policija neprivažinės, o rajono pajėgos liko visiškai apgailėtinos. Bet ir tai dar buvo ne pabaiga. Šiandien tokio Trakų rajono reagavimo skyriaus pareigūnai, kurie šiaip turėtų reaguoti į apskritai visus Trakų rajone daromus teisės pažeidimus, o ne tik susijusius su eismo priežiūrą, ženklią dalį laiko priversti praleisti sostinėje, nes pajėgas apskrityje valdantys jau nebe visada pajėgia turimomis pajėgomis Vilniuje užkamšyti skylių. Nebelieka kam reaguoti. Rajonas pusei nakties, o kartai ir ilgiau, lieka apskritai tuščias. Jūs supratote teisingai. Būna periodų, kai visame rajone nebūna nei vieno tuo metu dirbančio policininko“, – šiurpią tiesą rašo policijos pareigūnas.
Policijos reformoje planuojamas dar vienas stambinimas
Jau negana to, kad dabar sustambinti policijos skyriai lemia, kad kai kuriuos vietovės lieka be budinčių policijos pareigūnų, valdžiai to negana – jie nori dar vieno stambinimo. Kaip ir su ligoninėmis, kaip ir su mokyklomis, taip ir su policija – regionai čia rūpi mažiausiai.
„Dabar planuojamas dar vienas policijos stambinimas – vietoje šiandien esančių dešimties apskričių bus penkios apygardos. Mums rimtais veidais aiškinama, kad įsteigus penkias gubernijas žmonės nenukentės ir visą kvalifikuotą pagalbą jie gaus laiku. Nenoriu pasirodyti ciniku, bet panašu, kad jie jau laiku jos negavo. Jei tikėti tuo, apie ką kalba rudiškėnai, o aš ir ten turiu savo informacijos šaltinių, tai berazūmiai su BMW po miestelį pirmyn-atgal, nebaudžiami skrajojo visą naktį. Bet juk iki nelaimės tai tebuvo tik C kategorijos įvykis už beveik penkiasdešimties kilometrų nuo Vilniaus. Kas reaguos“, – sako V. Giršvildas.
Jis paragino visuomenę, kai kitą kartą viešoje erdvėje bus bandoma raminti tautą, kad po eilinių reformų policijoje visuomenė nieko nepajus ir mažuose miesteliuose žmonės gali jaustis saugūs, prisiminti šią ar bet kurią kitą panašią nelaimę, kurios, kažkodėl, paprastai įvyksta rajonų pakraščiuose įsikūrusiuose kaimuose, mažuose miesteliuose, kur „gyvą“ policininką paskutinį kartą žmonės matė prieš tris metus, kai reikėjo kažkam nukabinti daržinėje pasikorusį vietinį pijoką[1].
Antroji policijos reformų dalis atneš daugiau žalos
Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė neslepia – jau pirmoji reformos dalis kirto didelį smūgį pareigūnams, o antroji, kai viešojo saugumo tarnyba ir policija bus sujungtos, apskritai įneš tik destrukciją.
„Iki šiolei neišgirdau nei vienos priežasties, kodėl reikėtų tai daryti ir kokią naudą duos sujungimas pirmiausia pareigūnams, visuomenei, valstybei.
Pirma, tai dvi skirtingos tiek funkcijomis, pareigūnų parengimu ir skaičiumi bei paskirtimi Valstybėje tarnybos.
Antra, nepasvertai padarius tarnybos prijungimą, neatitaisoma žala bus padaryta ne tik VST, bet ir policijai“, – įsitikinusi R. Katinienė.
Ji paaiškino,kad viešojo saugumo tarnybos pareigūnai saugo ir konvojuoja nuteistuosius ir suimtuosius, likviduoja konfliktines situacijas laisvės atėmimo vietose, prireikus palaiko viešąją tvarką masinių renginių metu, užtikrina svarbių valstybės objektų apsaugą, užtikrina viešąją tvarką ekstremalių ir ypatingų situacijų atvejais, privalo ginti valstybę karo metu.
„850 pareigūnų prijungimas prie policijos situacijos policijoje neišgelbės, o nesuvaldžius situacijos prijungimo metu VST paliks nemaža dalis pareigūnų, VST funkcijos bus perduotos policijai, kuri jau keli metai po nesibaigiančių reformų išgyvena krizę – darbuotojų trūkumą, prastą mikroklimatą, didžiulį darbo krūvį ir t.t“, – sako pareigūnų profesinės sąjungos vadovė.
Ji priduria, kad policijoje beveik pusė darbuotojų yra moterys, o pareigoms pasipildžius riaušių malšinimo, įtraukimo į ginkluotąsias pajėgas ir kitas veiklas, kuriose reikalingas visai kitokia fizinė jėga ir taktinis pasirengimas, iš policijos gretų pasitrauks dar daugiau pareigūnų[2].
Vilniuje jau dabar trūksta kelių šimtų policininkų
Šiuo metu trūksta 18 proc. policijos pareigūnų. Daugiausiai laisvų darbo vietų yra Vilniuje, Panevėžyje, Marijampolėje ir Tauragėje.
Tačiau trūksta ne tik žmonių, bet ir pinigų jiems.
„Atsižvelgiant į skiriamą finansavimą, dabar užpildyti tiek tuščių pareigybių negalėtumėme, taip pat manome, kad tiek pareigūnų dabartinėje situacijoje, atsižvelgiant į bendrą demografinę padėtį ir nereikėtų“, – sako Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Tuo tarpu R. Katinienė sako, kad iš viso Lietuvoje trūksta 1,5 tūkst. policininkų.
„Didžiausia problema yra sostinėje – trūkumas apie 450 policijos pareigūnų. Vilniuje didžiulis darbo krūvis vyrauja jau nuo pat Nepriklausomybės. Realiai, lieka neišspręsta problema, dėl ko ateiti dirbti į sostinę, policijos pareigūnai nenori“, – sako R. Katinienė. Labiausiai trūksta tų pareigūnų, kurie dirbtų tiesiogiai su gyventojais.
„Policijos pareigūnų didžiausias trūkumas yra darbiniuose padaliniuose, kur jie atlieka daugiausiai funkcijų, turi kontaktą su gyventojais: reagavimo ir veiklos padalinys. Tie, kurie reaguoja į įvykius, tie, kurie patys tiria ir nagrinėja gyventojų skundus, pareiškimus“, – teigia ji[3].
L. Pernavas policijos reforma didžiuojasi
Na, o buvęs Lietuvos policijos vadas Linas Pernavas, kurio dėka reforma ir įvyko, žengia karjeros laiptais toliau. Seimas jo kandidatūrai į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovus.
Per slaptą balsavimą L. Pernavo kandidatūrą palaikė 69 Seimo nariai, prieš balsavo 23, susilaikė 16 parlamentarų.
Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje pareigas einančio 46-erių L. Pernavo kandidatūrą į STT direktoriaus pareigas teikė prezidentas Gitanas Nausėda[4].
