Pokyčiai dėl pensijų kaupimo: valdantiesiems kaltinimai pinigų pumpavimu į privatų sektorių

Laukiama Konstitucinio Teismo pozicijos dėl antros pakopos pensijų kaupimo

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pranešė pateikusi antrojo pensijų fondo pakopos pakeitimus Vyriausybei, kuriais siekiama keisti tvarką atsisakiusiems dalyvauti kaupime asmenims ir siūlo, kad sukaupę iki 10 807 eurų sumos esą galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį. Tačiau socialdemokratai nelinkę pasitikėti teikiamų siūlymų nauda paprastam žmogui ir kaltina ministeriją akių dūmimu, mat lėšos, jų manymu, būtų pumpuojamos į privatų sektorių vietoje to, kad Jas būtų galima panaudoti dabar tam, kam labiausiai reikia.

„Pasibaigus diskusijoms dėl antrosios pensijų pakopos su suinteresuotomis institucijomis – Lietuvos banku, „Sodra“, pensijų fondų ir dalyvių asociacijomis, – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia Vyriausybei siūlymus sistemai koreguoti. Pristatomi siūlymai yra naudingi pensijų sistemos dalyviams, tačiau jie nekeičia kaupimo principo ir tvarumo. Kai žinosime Konstitucinio Teismo poziciją dėl antros pakopos pensijų kaupimo, bus galima priimti reikalingus sprendimus sistemai dar labiau tobulinti“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus^[1].

Reaguodama į Seimo opozicijos kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl antrosios pensijų pakopos, ministerija teigė palaikanti tokią opozicijos iniciatyvą dėl antrosios pensijų pakopos sprendimų, priimtų ankstesniais metais.

Pokyčiai priklausytų nuo metų, kada buvo sudaryta kaupimo sutartis

Dabar siūloma, kad automatinis įtraukimas antrosios pensijų pakopos dalyviams, įtrauktiems nuo 2019 metų, galėtų būti kartojamas tik vieną kartą. Asmenys, 2019 m. įtraukti ir atsisakę dalyvauti kaupime, paskutinį kartą pakartotinai buvo įtraukti pernai metais.

„2020 metais įtrauktiems ir dalyvauti atsisakiusiems asmenims, šiemet įtraukimas kartojamas paskutinį kartą. Įtraukimo periodiškumas išliktų kas 3 metai arba galėtų būti pailgintas iki 5 metų. Taip pat siūloma naujai įtrauktiems dalyviams, pradėjusiems mokėti įmokas ir gaunantiems sumažėjusį darbo užmokestį, numatyti apsisprendimo laikotarpį, pavyzdžiui 3 mėnesių, kuomet būtų galima atsisakyti kaupimo ir susigrąžinti įmokas“, – nurodė SADM^[1].

Įtraukti į kaupimą iki 2018 metų ir jį susistabdę, pakartotinai nebebūtų į jį įtraukiami.

Taip pat siūloma sukaupusiems iki 10 807 eurų asmenims leisti pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį, kuri gali būti periodinė arba vienkartinė. Periodinių išmokų gavėjams pageidaujant, likusią dar neišmokėtą sumą būtų galima išmokėti kaip vienkartinę išmoką, nebent asmenys įsigijo anuitetą, kai jiems nebuvo privaloma jo įsigyti.

Socialdemokratai įsitikinę, kad pateiktuose ministerijos pasiūlymuose tik manipuliuojama sąvokomis

Tuo tarpu Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas šiuose SADM siūlymuose teigė neįžvelgiantis stebuklo, veikiau – tik manipuliaciją sukeičiant sąvokas.

„Automatinis, t. y. prievartinis, įtraukimas į II pakopą vadinamas „kvietimu“. Valdantieji sako palaikantys kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl II pakopos – bet tai jų neišgelbės, nes, kad ir ką nuspręstų KT, tai neatleidžia ir neatleis valdančiųjų ir Vyriausybės nuo pareigos spręsti šią problemą: pasitraukimas iš pensijos kaupimo yra politinio reguliavimo dalykas“, – teigė jis^[3].

Politikas atkreipė dėmesį į tai, kad dažnu atveju žmonės apie įtraukimą į kaupimą antrojoje pensijų pakopoje sužino tik pamatę atskaitymus iš atlyginimo, o pasitraukti iš „savanorišku“ laikomo pensijų kaupimo – nebegali. O štai, pasak jo, Vyriausybė nutyli aplinkybę, kad anuitetai nėra paveldimi, o periodinės išmokos nėra indeksuojamos pagal infliaciją.

G. Paluckas įsitikinęs, kad tokiais būdais valdantieji plauna rankas privatininkams, mat privatus kaupimas šiandien yra remiamas mokesčių mokėtojų pinigais, o tam iš valstybės biudžeto yra pervedami šimtai milijonų eurų, nors senatvės pajamų daugumai tai neužtikrina. Užuot šias lėšas įšaldžius ateičiai, šie pinigai esą galėtų būti panaudoti šiuo metu gerinant dabartinių pensininkų padėtį bei kitoms valstybės reikmėms.

Socialdemokratas vasario 18 dieną Seime registravo Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti įtraukimo į antrosios pakopos pensijų fondus bei didinti vertes, iki kurių kaupiantys asmenys galėtų savo sukauptas lėšas atsiimti vienkartine išmoka, o taip pat didinti sumą, nuo kurios reikėtų įsigyti anuitetą^[4].

Opozicinių frakcijų atstovai kreipėsi į KT dėl esamos sistemos neveiksnumo

Kovo pradžioje dėl esamos tvarkos II pensijų kaupimo pakopoje į KT kreipėsi 39 Seimo nariai, argumentuodami, kad dabartinės pensijos, gaunamos iš socialinio draudimo, yra vienos iš mažiausių visoje ES, kai tuo tarpu valstybė kasmet skiria didžiules lėšas skatinti dirbančiuosius kaupti ateities pensijai bei šios sistemos administravimui, nors iš privačių fondų perimta rizika, garantuojant anuitetu mokamas pensijų išmokas, esą gali lemti neprognozuojamo dydžio papildomų lėšų poreikį ateityje^[2].

Parlamentarų teigimu, vertinant dabartinę žmonių finansinę situaciją šalyje, dirbančiųjų raginimas kaupti ateities pensijoms iškreipia valstybės solidarumo modelį, kai lėšos yra skiriamos socialiai stipriausiems asmenims.

Seimo nariai kreipėsi į KT su prašymu ištirti, ar Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 23 ir 29 straipsniams.

Primename, kad dėl privalomo kaupimo antrame pensijų fonde tarp valdančiųjų bręsta skirtingos pozicijos – kol vieni dėl sparčiai senstančios visuomenės įžvelgia tokio kaupimo būtinybę, kiti tai vadina šimtmečio afera.

Girdimi netgi pasiūlymai atsigręžti į Skandinavijos šalis, kai valstybė savo paskatų dalį skiria ne privatiems pensijų fondams, bet ją pervedant profesinių pensijų asociacijoms.