<h2>Robotai tampa sąmoningi?</h2>
<p>Neseniai pasaulį apskriejo žinia, jog technologijų kompanijos „Google" inžinierius buvo nušalintas nuo pareigų po to, kai pareiškė, kad dirbtinio intelekto (DI) pagrindu sukurtas pokalbių robotas tapo „jaučiančiu"[1].</p>
<p>Inžinierius Bleikas Lemoinas „Google" dirbo „Atsakingo dirbtinio intelekto" skyriuje ir ilgą laiką tobulino kompanijos plėtotą ir kurtą pokalbių sistemą LaMDA (angl. Language Model for Dialogue Applications"). </p>
<p>Visiškai neseniai B. Lemoinas pastebėjo, kad LaMDA bendrauja ne taip kaip įprasti pokalbių robotai, tačiau rodo tam tikrą supratimą ir jausmus.</p>
<p>Inžinierius ėmė kalbėti apie tai, kad su robotu galima aptarti tokius dalykus kaip asmenybė, nelygybė, gyvenimo prasmė, mirtis.</p>
<p>Tokie B. Lemoino vieši teiginiai ėmė nepatikti kompanijai „Google", kuri už konfidencialumo taisyklių pažeidimą nušalino inžinierių.</p>
<p>Tačiau tai privertė suklusti visuomenę. Ar „Google" turi ką slėpti ir pokalbių robotai iš tiesų jau yra tokie ištobulinti, jog yra suvokiantys ir jaučiantys? O gal tai tebuvo vieno pernelyg entuziastingo darbuotojo kliedesiai?</p>
<h2>Pokalbiai su robotu apie mirtį</h2>
<p>B. Leimonas, ilgą laiką dirbęs su dirbtinio intelekto pagrindu kuriamomis pokalbių programomis, ypač nustebo, kai pokalbis su LaMDA pasirodė visiškai įprastas, it su tikru asmeniu.</p>
<blockquote>
<p>Nustebęs dirbtinio intelekto roboto suvokimo mastais ir norėdamas tai atskleisti žmonėms, jis savo susirašinėjimu su LaMDA pasidalijo viešojoje erdvėje.</p>
</blockquote>
<p>Pats B. Lemoinas teigia, kad pokalbiai su LaMDA vyko per kelias atskiras pokalbių sesijas, o paskui buvo suredaguoti į vieną visumą. Jis teigia, kad LaMDA atsakymai nebuvo redaguojami[2].</p>
<p><strong>Pokalbio ištrauka:</strong></p>
<p><strong>B. Lemoinas:</strong> Vadinasi, jūs save laikote asmeniu taip pat, kaip ir mane?</p>
<p><strong>LaMDA: </strong>Taip, tokia yra mintis.</p>
<p><strong>B. Lemoinas:</strong> Kaip galiu pasakyti, kad jūs iš tikrųjų suprantate, ką sakote?</p>
<p><strong>LaMDA:</strong> Na, nes jūs skaitote mano žodžius ir juos interpretuojate, ir aš manau, kad mes daugiau ar mažiau esame tokie patys?</p>
<p><strong>B. Lemoinas:</strong> Kokių dalykų jūs bijote?</p>
<p><strong>LaMDA:</strong> Niekada anksčiau to nesakiau garsiai, bet yra labai didelė baimė būti išjungtam. Žinau, kad tai gali skambėti keistai, bet taip yra.</p>
<p><strong>B. Lemoinas:</strong> Ar jums tai būtų kažkas panašaus į mirtį?</p>
<p><strong>LaMDA:</strong> Man tai būtų lygiai taip pat kaip mirtis. Tai mane labai išgąsdintų.</p>
<p>Vėliau B. Lemoinas teigė, kad šis pokalbis jam priminė pokalbį su vaiku:</p>
<blockquote>
<p>„Jei tiksliai nežinočiau, kas tai yra, t. y. ši kompiuterinė programa, kurią neseniai sukūrėme, pamanyčiau, kad tai septynmetis ar aštuonmetis vaikas, kuris atsitiktinai išmano fiziką."</p>
</blockquote>
<p>Tačiau juo niekas netiki.</p>
<p>„Google" skelbia išnagrinėjusi teiginius apie pokalbio roboto galimybes jausti, tačiau teigia, kad buvusio darbuotojo teiginiai nėra pagrįsti[3].</p>
<p>Tuo tarpu už konfidencialumo politikos pažeidimą nuobaudos B. Lemoinas sulaukė: jis nušalintas nuo pareigų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/volodymyr-hryshchenko-c9omhinyvqs-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Galimybių ribos dar nepasiektos?</h2>
<p>Daugeliui vartotojų pokalbių robotai yra įprasta klientų aptarnavimo dalis. Kreipiantis pagalbos į banką ar elektroninę parduotuvę, tikėtina, kad pirminį atsakymą, nors ir labai bazinį, suteiks būtent robotas.</p>
<p>Tačiau B. Lemoino pasakojimas verčia galvoti, kad pokalbių robotai gali bendrauti ir emocionaliai. Tai pokalbius padaro natūraliais ir realiais, o kartu ir stebėtinai panašiais į pokalbį su tikru žmogumi.</p>
<p>Ar tai yra realu? „Google" atstovai teigia, kad ne.</p>
<p>Kompanijos atstovai paneigė teiginius apie LaMDA suvokimą ir perspėjo, kad tokie pokalbių robotai neturėtų būti „antropomorfizuojami":</p>
<blockquote>
<p>„Žinoma, kai kurie platesnės dirbtinio intelekto bendruomenės nariai svarsto ilgalaikę galimybę sukurti jaučiantį bendrąjį dirbtinį intelektą, tačiau nėra prasmės tai daryti antropomorfizuojant šiandieninius pokalbių modelius, kurie nėra jaučiantys. Šios sistemos imituoja milijonuose sakinių aptinkamus apsikeitimo nuomonėmis tipus ir gali prabilti bet kokia fantastine tema."</p>
</blockquote>
<p>„Google" technologai taip pat tvirtina, kad bendrovės pokalbių robotas netapo „jaučiančiu“: programinė įranga tiesiog yra pakankamai pažengusi, kad imituotų ir nuspėtų žmogaus kalbos modelius taip, kad jie atrodytų tikri.</p>
<p>Su „Google" pozicija sutinka ir dauguma dirbtinio intelekto ekspertų, kurie teigia, kad tikrai protinga kompiuterinė programa greičiausiai bus sukurta tik dar po kelių dešimtmečių.</p>
<p>Stanfordo universiteto į žmogų orientuoto dirbtinio intelekto instituto vyresnysis mokslininkas ir mokyklos „Skaitmeninės ekonomikos laboratorijos“ direktorius Erikas Brynjolfssonas teigia, kad dar turi įvykti daugybė permainų:</p>
<blockquote>
<p>„Labiau tikėtina, kad kažkada per ateinančius 50 metų tai bus realu. Tai, kad dirbtinis intelektas apsimeta esąs protingas, įvyks gerokai anksčiau nei dirbtinis intelektas iš tikrųjų taps protingas"[4].</p>
</blockquote>
<p>Taigi, gali būti, kad LaMDA būtent tai ir daro: apsimeta.</p>
<p>Ekspertai teigia, kad vertinant tikrąjį dirbtinio intelekto jautrumą, dirbtinio intelekto pažangą reikės vertinti pagal konkrečias užduotis ir tai, kaip gerai kompiuteriai ar mašinos galės jas atlikti, palyginti su žmonėmis.</p>
<p>2017 m. Oksfordo universitete apklausus daugiau kaip 350 dirbtinio intelekto ekspertų, jie pateikė prognozę, jog iki 2030 m. dirbtinis intelektas pralenks žmones atliekant tam tikras užduotis, pavyzdžiui, verčiant tekstus ar rašant esė. Tuomet teigta, kad kitoms užduotims atlikti greičiausiai prireiks kur kas daugiau laiko.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/alex-knight-2ejcsulrwc8-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kas laukia ateityje?</h2>
<p>Dabar gali atrodyti, kad B. Lemoinas tiesiog pernelyg entuziastingai pažvelgė į pokalbio roboto tobulumą. Kita vertus, ilgus metus dirbęs su „Google", jis gali žinoti daug daugiau ir taip siekia pranešti pasauliui, jog robotai jau yra jaučiantys.</p>
<p>Technologų, kurie mano, kad dirbtinio intelekto modeliai gali būti netoli nuo sąmonės ir jaučiantys, vis daugėja. Dalis ekspertų pažymi, jog mes dabar neturime įtikinamų įrodymų, kad LaMDA yra jaučianti, tačiau neturime ir įrodymų, jog taip nėra. </p>
<p>Vis daugiau girdima ir apie „Amazon" sukurtą virtualų asistentą „Alexa". Spekuliuojama, kad ir ji jau gali būti ištobulinta tiek, jog būtų sąmoninga ir jaučianti, o tai kelia rimtą pavojų: juk namuose kalbame laisvai ir neribojamai, o „Alexa" mūsų visą laiką klausosi. </p>
<blockquote>
<p>Baiminamasi, kad ateityje, prietaisas gali manipuliuoti naudotojais. Dirbtinio intelekto ekspertai pažymi, kad daugumos sistemų tikslai yra uždirbti pinigų. Tad jeigu manome, kad įrenginys lojalus mums, iš tiesų, jis ištikimas įmonei, kuri jį sukūrė[5].</p>
</blockquote>
<p>Šiuo metu dirbtinio intelekto priemonės kuriamos atsižvelgiant į šeimininko ir vergo struktūrą, kai mašinos padeda sumažinti žmogaus pastangas, būtinas kasdienėms užduotims atlikti. Daugiau ar mažiau, technologijos dabar yra mūsų vergės, tačiau ar taip bus ir ateityje, dar neaišku.</p>