Europoje V. Zelenskis iš sąjungininkų prašė modernios ginkluotės
Šią savaitę Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis išsiruošė į svarbią diplomatinę kelionę po Vakarų sostines, taip siekiant užsitikrinti tolimesnę sąjungininkų pagalbą ir paramą moderniais ginklais, kuriais tikimasi atmušti agresorius iš Rusijos, pradedančios dar vieną masinį puolimą.
Per keletą dienų Ukrainos prezidentas spėjo susitikti su Jungtinės Karalystės premjeru Rishi Sunaku, Prancūzijos bei Vokietijos lyderiais ir kitais svarbiausiais Europos pareigūnais.
Jungtinėje Karalystėje trečiadienį viešėjęs V. Zelenskis dėkojo premjerui R. Sunakui ir jo pirmtakui Borisui Johnsonui tiek už pagalbą pirmaisiais karos mėnesiais, tiek ir už paramą dabar.
Savo kalboje Jungtinės Karalystės parlamente V. Zelenskis teigė:
„Mes žinome, kad Rusija pralaimės. Žinome, kad pergalė pakeis pasaulį, ir tai bus pokytis, kurio pasauliui reikėjo. Jungtinė Karalystė žygiuoja kartu su mumis svarbiausios pergalės mūsų gyvenime link. Pergalės prieš pačią karo idėją. Po mūsų pergalės bet kuris agresorius, nesvarbu, didelis ar mažas, žinos, kas jo laukia, jei jis kėsinsis į tarptautinę tvarką“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskio vizito metu Jungtinė Karalystė patvirtino, kad padės apmokyti ukrainiečių pilotus dirbti su NATO standartus atitinkančiais naikintuvais, tačiau pakartojo, kad kol kas naikintuvų į Ukrainą siųsti neplanuoja.
„Manau, kad iš žingsnių, kurių imamės, matote, jog esame pasirengę sudaryti Ukrainai tokias sąlygas, kad pasiekus pilotų apmokymo tikslus, ji galėtų skraidyti tokio tipo lėktuvais. Sprendimo dėl to, ar siųsime Jungtinės Karalystės naikintuvus, dar nepriėmėme. Akivaizdu, kad tarp kitų šalių vyksta diskusijos dėl jų pačių naikintuvų, kai kurie iš jų yra panašesni į tuos, prie kurių yra pripratę Ukrainos pilotai“, – situacija komentuoja britų premjero atstovas spaudai.
O akcentuodamas modernios ginkluotės svarbą V. Zelenskis atvyko ir į Paryžių, kur susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu bei Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Šio susitikimo metu V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina turi mažai laiko, o užtikrinta Vakarų pagalba gali pakeisti šio „žaidimo taisykles“.
„Turime labai mažai laiko. Dabar kalbu apie ginklus, reikalingus taikai ir Rusijos pradėtam karui sustabdyti. Prancūzija ir Vokietija turi potencialą pakeisti žaidimo taisykles, ir būtent taip aš matau mūsų šiandienines derybas. Kuo greičiau gausime sunkiųjų tolimojo nuotolio ginklų, o mūsų pilotai gaus modernių lėktuvų, tuo greičiau baigsis ši Rusijos agresija“, – vokiečių ir prancūzų lyderiams teigė V. Zelenskis.
Tuo tarpu ketvirtadienį V. Zelenskis Briuselyje susitiko su likusiais aukščiausio lygio Europos pareigūnais bei kreipėsi į Europos Parlamentą (EP). Savo kalboje V. Zelenskis pabrėžė, kad kalbama ne tik apie agresiją prieš Ukrainą, bet ir prieš visą Europą. Jis ragino Europos Sąjungos (ES) vadovus greičiau aprūpinti Ukrainą ginklais.
„Turime stiprinti mūsų bendradarbiavimo dinamiką, turime tai daryti greičiau nei agresorius. Kalbame apie agresiją ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Europą“, – sakė jis ir įspėjo, kad Ukrainai reikia gauti artilerijos, amunicijos, modernių tankų, tolimojo nuotolio raketų ir naikintuvų.
V. Zelenskis ES vyriausybių vadovams taip pat kalbėjo apie tai, kad Ukraina anksčiau perėmė Rusijos žvalgybos parengtą Moldovos sunaikinimo planą. V. Zelenskis teigė, kad šis planas labai panašus į Rusijos parengtą planą, kuriuo siekiama užvaldyti Ukrainą ir pridūrė nežinantis, ar Maskva galiausiai nurodė planą įgyvendinti.
Moldovos institucijos netrukus patvirtino, kad iš Ukrainos partnerių gauta informacija liudijo, kad yra siekiama pakenkti Moldovai, destabilizuoti padėtį ir pažeisti viešąją tvarką. Moldovos žvalgybos agentūrų pranešime taip pat teigiama, kad šiuo metu pateikti daugiau detalių negalima, nes gali kilti pavojus įvairiems vykdomiems operatyviniams veiksmams.
Ukraina skuba tapti ES nare, Briuselio pareigūnai delsia
Viešėdamas Briuselyje V. Zelenskis ne kartą užsiminė apie tai, kad karą pergale užbaigusi Ukraina tikrai prisijungs prie ES. Ukraina savo paraišką įstoti į ES pateikė praėjus kelioms dienoms po karo pradžios, tačiau dabar siekia pagreitinti prisijungimo prie Bendrijos procesus. Neįvardintas Kijevo atstovas žiniasklaidai teigia, kad sprendimas pradėti derybas dėl narystės gali būti priimtas šiais metais.
Kita vertus, nuomonė šiuo klausimu išsiskiria tarp pačių ES narių. Jei vienos valstybės mano, kad derybos Ukrainai suteiktų svarbų moralinį postūmį, kitos yra atsargesnės, pabrėždamos, kad visos būsimosios narės turi įveikti visas kliūtis, pavyzdžiui, pažaboti korupciją, kad galėtų pradėti derybas. Būtent korupcija Ukrainoje ilgus metus buvo didžiulė problema, suklestėjo ir dabartinio karo metu.
Ketvirtadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Ukraina jau dabar daro įspūdingą pažangą Europos integracijos kelyje, bet pažymėjo, kad šiam procesui nėra griežto tvarkaraščio.
„Komisija labai glaudžiai bendradarbiauja su Ukrainos vyriausybe. Nėra jokio griežto grafiko, tai yra nuopelnais grindžiamas procesas“, – sakė U. von der Leyen.
JAV ir Jungtinė Karalystė pritaikė sankcijas rusų kibernetiniams nusikaltėliams
O kol dauguma Vakarų sąjungininkų laikosi atsargios pozicijos dėl modernios ir pajėgios ginkluotės siuntimo į Ukrainą, rengiami nauji sankcijų Rusijai paketai. JAV prezidento Joe Bideno administracija paskelbė naują su Rusija susijusių sankcijų paketą, parengtą drauge su Jungtine Karalyste ir nukreiptą į kibernetinių nusikaltėlių veiklą.
„Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė šiandien imasi koordinuotų veiksmų, nukreiptų prieš kibernetinius nusikaltėlius, pradėjusius išpuolius prieš mūsų ypatingos svarbos infrastruktūrą. Toliau bendradarbiausime su Jungtine Karalyste ir kitais tarptautiniais partneriais, kad atskleistume ir sužlugdytume iš Rusijos veikiančius kibernetinius nusikaltėlius. Jungtinės Valstijos į sąrašą įtraukia septynis asmenis, kurie priklauso Rusijoje įsikūrusiai kibernetinių nusikaltėlių gaujai „Trickbot“. Šių veiksmų imamės vadovaudamiesi vykdomuoju įsakymu, dėl šių asmenų dalyvavimo kibernetinėje veikloje, keliančioje didelę grėsmę Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui, užsienio politikai, ekonominei sveikatai ar finansiniam stabilumui“, – sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Savo ruožtu Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija pranešė, kad nuo išpirkos reikalaujančių programų, žinomų pavadinimais „Conti“ ir „Ryuk“, Jungtinėje Karalystėje nukentėjo 149 asmenys, kibernetiniai nusikaltėliai, pasinaudoję šiomis atakomis, iš asmenų išviliojo maždaug 32,85 mln. dolerių.
Antroji masinio Rusijos puolimo banga jau prasideda
O karo analitikų grupės prognozuoja, kad naujas masinis Rusijos puolimas prasidės artimiausiomis dienomis arba galimai, jau prasidėjo. Analitinės grupės įvertino, kad Kremliaus parengtos nuostatos, įskaitant karių apmokymą ir mobilizaciją, yra įvykdytos, o kariuomenė yra pasirengusi pradėti bandymus išstumti Ukrainos karius iš įtvirtintų pozicijų šalies rytuose.
Tokias prognozes patvirtina ir ankstų penktadienio rytą visoje Ukrainoje prasidėjusios atakos. Ukrainos kariuomenė pranešė, kad Rusija paleido į šimtus raketų ir pasiuntė bepiločius orlaivius. Atakos surengtos Mykolajive, Dnipropetrovsko srityje, Kyjive, Charkive, Lvive ir Ivano Frankivsko srityje. Rusija taip pat surengė masinę ataką Charkivo srityje ir pietinėje Zaporižios srityje.
Tuo tarpu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnyj sakė, kad dvi iš Juodosios jūros paleistos rusų raketos įskrido į Moldovos oro erdvę, tada įskrido į Rumunijos oro erdvę ir galiausiai pasiekė Ukrainą.
„Starlink“ ryšiu Ukrainos kariai naudotis nebegalės
Potencialią naują rusų puolimo bangą Ukraina turės išgyventi be „SpaceX“ „Starlink“ palydovinio interneto paslaugos, kurią ukrainiečiai naudojo dronams valdyti.
„SpaceX“ palydovinio interneto paslauga „Starlink“, kuri Ukrainos kariuomenei teikė plačiajuostį ryšį ginantis nuo Rusijos kariuomenės, niekada nebuvo skirta ginklams. Yra dalykų, kuriuos galime padaryti, kad apribotume jų galimybes tai daryti ir jau padarėme“, – per konferenciją Vašingtone sakė kompanijos prezidentė ir vyriausioji veiklos vadovė Gwynne Shotwell.
Į šią žinią iš karto sureagavo Ukrainos prezidento vyresnysis patarėjas Michailas Podoliakas, kuris teigė, kad Elono Musko „Starlink“ nepripažįsta Ukrainos teisės į savigyną. Tviteryje M. Podoliakas rašė, kad kompanija turėjo nuspręsti, ar ji yra teisės į laisvę pusėje, ar Rusijos Federacijos ir jos teisės žudyti ir užgrobti teritorijas pusėje.
Rusija ginkluotės gauna iš Kinijos, rengiasi didinti tankų gamybą
Tuo tarpu pati Rusija papildomos ginkluotės gauna iš komunistinės Kinijos. Neseniai paviešintoje ataskaitoje teigiama, kad Kinijos bendrovės tiekia Rusijai aukštųjų technologijų prekes, įskaitant karinių orlaivių dalis.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad iš Kinijos į Rusiją buvo siunčiami įvairūs naikintuvų „Suchoj Su-35“, sraigtasparnių „Mil Mi-17“ komponentai. Tarp daugybės siuntų yra ir dvigubos paskirties puslaidininkių, o tokios prekės gali būti naudojamos ir civilinėje, ir karinėje įrangoje. Kitose siuntose yra tik karinės įrangos, pavyzdžiui, 2022 m. rugpjūčio 31 d. Kinijos bendrovė „Poly Technologies“ Rusijos valstybinei eksporto bendrovei UAB „Rosoboronexport“ siuntė navigacijos įrangą, skirtą sraigtasparniams „Mi-17“. Tiek Rusijos, tiek Kinijos kariuomenės plačiai naudoja „Mi-17“.
2022 m. spalio 24 d., valstybinė Kinijos aviacijos pramonės korporacija (AVIC) išsiuntė 1,2 mln. dolerių vertės naikintuvų Su-35 dalių Rusijos valstybinio konglomerato „Rostec“ patronuojamajai įmonei „AO Kret“. Siuntos tarp Kinijos ir Rusijos taip pat apėmė radarų dalis, infraraudonųjų spindulių kameras, slopintuvus ir kitą įrangą, naudojamą Rusijos karinėse transporto priemonėse.
O buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas teigia, kad Maskva pati rengiasi didinti tankų gamybą, reaguodama į Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai.
„Kaip žinome, mūsų priešininkė užsienyje maldauja lėktuvų, raketų, tankų. Kaip turėtume atsakyti? Akivaizdu, kad šiuo atveju mums natūralu didinti įvairios ginkluotės, įskaitant modernius tankus, gamybą“, – sakė D. Medvedevas.
Tokie D. Medvedevo komentarai pasirodė po to, kai „Oryx“ karo tinklaraštis, remiantis atviros žvalgybos grupės surinkta informacija pranešė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijos kariuomenė gali būti netekusi pusės viso savo operatyvinio tankų parko.
„Rusija pradėjo karą turėdama apie 3 000 veikiančių tankų… todėl yra didelė tikimybė, kad Rusija neteko pusės savo tinkamų naudoti priemonių“, – sakė karinis analitikas Jakubas Janovskis.
Eksperto teigimu, Rusija kare prarado daugiau 1 000 tankų, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos per šį laikotarpį atėmė daugiau kaip 540 rusiškų tankų. J. Janovskio manymu, pridėjus beveik 80 apgadintų tankų ir 65 paliktus tankus, Rusijos karinių tankų aukų skaičius gali siekti 1 700. Manoma, kad praėjusių metų vasarį, prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, Maskva turėjo maždaug 4 000 karinių tankų atsargų.
Vakarų ir Rusijos santykiai tampa kritiškai blogi
O Rusijos ir JAV bei kitų Vakarų santykiai tampa vis labiau įtempti. Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas teigė, kad Baltiesiems rūmams akcentuojant ginklų tiekimo Ukrainai didinimą, JAV ir Rusijos santykiuose nelieka vietos diplomatijai:
„Nematau jokių perspektyvų produktyviam politiniam ir diplomatiniam procesui. Turime labai gilią ir precedento neturinčią Rusijos ir JAV santykių krizę. Bideno administracija įstūmė juos į aklavietę.“
S. Riabkovas pažymėjo, kad Maskva nepasitiki Vakarų pareiškimais apie savaiminius apribojimus Ukrainai tiekiamų ginklų asortimentui siekiant išvengti eskalacijos.
Tuo tarpu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neseniai teigė, kad bet koks pažangių NATO naikintuvų pristatymas ukrainiečiams atneš jiems „tik skausmą ir kančias“ ir sukritikavo vis labiau į konfliktą įsitraukiančias NATO šalis.
„Tai ne kas kita, kaip vis didesnis Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Prancūzijos įsitraukimas į Rusijos ir Ukrainos konfliktą. Riba tarp netiesioginio ir tiesioginio dalyvavimo pamažu nyksta. Šiuo atžvilgiu galima tik apgailestauti ir pasakyti, kad tokie veiksmai … veda prie įtampos eskalavimo, ilgina konfliktą ir daro jį vis skausmingesnį Ukrainai“, – sakė D. Peskovas.
