Nemirtingumas bus įmanomas jau 2030-aisiais
Vis daugiau ekspertų ir futuristų mano, kad jau visiškai netrukus žmonės taps nemirtingais. Futuristas ir kompiuterių technologijų mokslininkas Ray Kurzweilas neseniai pateikė keletą drąsių ir ambicingų prognozių, kada dirbtinis intelektas (DI) pasieks singuliarumą – tašką, kai technologijų plėtra taps nekontroliuojama ir negrįžtama.
Jis mano, kad dirbtinis intelektas pasivys tikrąjį žmogaus intelektą 2029 m., o nemirtingumas bus įmanomas 2030 m.
„2029 m. yra ta data, kurią esu numatęs, kada dirbtinis intelektas išlaikys Tiuringo testą ir taip pasieks žmogaus intelekto lygį. Singuliarumo datą esu nustatęs 2045 m., kai susilieję su sukurtu intelektu, savo intelektą padauginsime milijardus kartų“, – teigia ekspertas[1].
R. Kurzweilas mano, kad atsižvelgiant į šiandieninę technologinę pažangą robotikos ir nanotechnologijų srityse, netrukus labai plačiai bus naudojami vadinamieji nanobotai – vos 50-100 nm. pločio robotai, atliekantys klinikinės medicinos užduotis.
Moksliniuose tyrimuose jie naudojami kaip DNR zondai, ląstelių vaizdavimo medžiagos ir specifinių ląstelių palaikymo bei išsaugojimo priemonės[2].
Eksperto R. Kurzweilo teigimu, nanobotai yra medicinos ateitis: jie galės taisyti mūsų kūnus ląstelių lygmeniu, todėl tapsime atsparūs ligoms, senėjimui ir galiausiai mirčiai.
Ekspertas taip pat tiki, kad žmonės galės „įkelti savo sąmonę į skaitmeninę formą“ ir nemirtingumą pasiekti būtent taip. Kadangi dirbtinis intelektas darosi vis labiau pajėgus, tokios prognozės tampa ypač realios ir įtikinamos.
Nanobotai bus implantuojami į žmogaus kūną
Medicininėse diskusijose nanotechnologijų terminas nanorobotas arba tiesiog nanobotas vartojamas programuojamoms molekulėms, kurios gali atlikti konkrečias užduotis, apibūdinti.
Tokie nanobotai jau yra realybė, jie aktyviai tiriami ir kuriami, o daugiausia dėmesio šiuo metu skiriama DNR surinkimui, įskaitant techniką, vadinamą DNR origami[3].
Tiesa, kai kalbame apie nanobotus, dažniausiai omenyje turime savaeigius nanomotorus ir kitus biologiškai suyrančius nanoprietaisus.
Jie gali būti pagaminti iš biologinių nano komponentų, kurie gabena „krovinius“ į tikslines vietas, pavyzdžiui, pristato vaistus į sergančias ląsteles.
Tokie nanorobotai taip pat gali būti užprogramuoti gabenti molekulinius krovinius ir vietoje sukelti naviko kraujotakos blokavimą, kuris gali sukelti audinių žūtį ir taip sumažinti naviką.
Tiesa, nanobotams dėl jų nano mastelio reikia tokio pat mažo, bet galingo energijos šaltinio. Keletas hipotetinių nanobotų energijos šaltinių yra natūraliai esantys žmogaus kūne, tačiau dažnesniu atveju jie turi būti tiekiami iš išorės.
Vis tik, šiuo metu beveik visi energijos šaltiniai susiduria su tam tikromis kliūtimis ir problemomis, kurias reikia įveikti, jei norima juos panaudoti nanobotų varomajai jėgai[4].
Nepaisant vis dar esamų problemų, nanobotų technologija yra laikoma daug žadančia ir ambicinga sritimi. Be to, nanotechnologijos yra viena iš sparčiausiai augančių technikos sričių: jų rinkos vertė siekia 1 trilijoną JAV dolerių, o per ateinantį dešimtmetį prognozuojamas beveik 20 proc. augimas.
Dešimtmečio pabaigoje galime išgyventi revoliuciją
Daktaras Jose Cordeiro, tarptautinės ne pelno siekiančios organizacijos „Humanity Plus“, kuri pasisako už etišką technologijų naudojimą žmogaus gyvybei palaikyti, pirmininko pavaduotojas, dalyvaudamas Dubajaus ateities forume, vykusiame Ateities muziejuje, diskusijų grupėje tema „Ar tikrai norite gyventi amžinai?“, teigė, kad šiuo metu negalima ignoruoti žmogaus gyvenimo trukmės.
„Keista, jei nežiūrite į ilgaamžiškumą, nežiūrite į ateitį. Vėžys atrado, kaip sustabdyti senėjimą – galime atrasti ir tai, kaip tapti nemirtingais“, – sako ekpsertas[5].
J. Cordeiro tiki, kad žmonės, saugiai sulaukę 2030 m., kiekvienais vėliau išgyventais metais galės mirtį atidėti po vienerius metus, o iki 2045 m. žmonija pagaliau galės pasiekti visiško atjauninimo technologiją.
„Gyvename pačiu neįtikėčiausiu žmonijos istorijos laikotarpiu – tarp paskutinės mirtingųjų kartos ir pirmosios nemirtingųjų kartos“, – teigia jis.
Daktaras Aleksas Zhavoronko iš „Insilico Medicine“ – dirbtinio intelekto valdomos farmacijos technologijų bendrovės, kuri dirba siekdama pagreitinti vaistų kūrimą, įkūrėjas ir vykdomasis direktorius, dalijosi mintimis, kad nors optimistiškai žvelgti į idėją gyventi amžinai yra puiku, tai bus labai sudėtingas ir ilgas procesas, kuriuo metu netrūks nusivylimų ir nesėkmių.
„Senėjimas yra sudėtingiausia sritis, tad turėtume tikėtis nesėkmių ir neturėtume tikėtis stebuklų. Svarbiausia yra pasitelkti dirbtinį intelektą ir robotiką, kad būtų pakeista farmacijos pramonė ir atrasti vaistai, kurie padėtų mums gyventi ilgiau“, – sako jis.
Tuo tarpu Jamesas Kirklandas iš Noaberio fondo, Mayo klinikos senėjimo tyrimų grupės pabrėžė, kad senėjimas prasideda dar prieš pastojant, todėl natūraliai yra įmanoma nukreipti kai kuriuos esminius procesus, susijusius su senėjimu.
„Atliekame klinikinius senolitinių vaistų, naikinančių senstančias ląsteles, tyrimus, kurie ne tik pagerino senstančių pelių fizines galimybes, bet ir pailgino jų gyvenimo trukmę. Atliekami klinikiniai tyrimai su žmonėmis, skirti osteoartritui, Alzheimerio ligai, išgyvenusiems vėžį. Būtina veikti greitai, bet atsargiai.“
Patys turtingiausi žmonės gyvens amžinai
Jeigu jau netolimoje ateityje nemirtingumas taps realybe, tuomet privalėsime atsakyti į daugybę skirtingų klausimų. Jau dabar galime numanyti, kad procedūros, kurios turėtų sustabdyti mūsų senėjimą ir galiausiai privesti prie nemirtingumo, bent jau iš pradžių bus ypač brangios.
Akivaizdu, kad prieigą prie jų turės net ne milijonieriai, tačiau turtingiausi pasaulio milijardieriai, galbūt vos 0, 1 proc. viso pasaulio gyventojų. Tai reiškia, kad būtent tokie asmenys, patys jau dažnai esantys brandžiame amžiuje, taps nemirtingi.
Kaip teigia Nyderlandų Utrechto universiteto bioetikos specialistas Kristoferis Varehamas, tyrinėjantis senėjimo etiką, tai potencialiai dar labiau padidins visą esamą nelygybę.
„Kuo ilgiau esi gyvas, tuo labiau didėja tavo turtas, o kuo esi turtingesnis, tuo didesnę politinę įtaką darai.“[6]
Kadangi nei turtu, nei politine ar kitokia valdžia žmonės istoriškai nėra linkę dalytis, gali kilti rimtų iššūkių visuomenėje, kurios dalis gims, gyvens ir mirs, o saujelė išrinktųjų gyvens amžinai.
Kai kurie mokslininkai patys pastebi šią problemą. Pavyzdžiui, Mehmood Khan, ne pelno siekiančio ilgaamžiškumo fondo „Hevolution Foundation“ vadovas sakė, kad jo organizacija finansuos tik tuos produktus, kuriuos galima „demokratizuoti“.
„Jei tai bus milijardų dolerių vertės gydymas saujelei žmonių, tai neįdomu“, – sakė jis.
O visi Silicio slėnio elito finansuojami mokslininkai ir toliau aktyviai dirba, siekdami patenkinti turtingųjų viltis niekada nemirti. Mokslininkai, pasitelkę milijardierių ir verslininkų turtus, kuria įvairius metodus, nuo bandymų sustabdyti ląstelių senėjimą iki jauno kraujo įšvirkštimo seniems žmonėms – šį procesą Federalinė vaistų administracija jau pasmerkė kaip šarlatanizmą[7].
„Google“ įkūrėjai Sergejus Brinas ir Laris Page’as milijonus skyrė slaptai sveikatos priežiūros įmonei „Calico“ kurios tikslas yra „išspręsti mirties problemą“. „Amazon“ įkūrėjas Džefas Bezosas ir milijardierius Piteris Tielis remia įmonę „Unity Biotechnology“, kuri tikisi kovoti su senėjimo padariniais.
Idėja niekada nemirti gali skambėti kaip iš mokslinės fantastikos srities, tačiau kai į tai visas pastangas ima dėti turtingiausi pasaulio asmenys, jau gerokai perkopę vidutinio amžiaus žmogaus ribą ir bijantys savojo turto ir įtakos netekti dėl mirties, galima neabejoti, kad vienu ar kitu scenarijumi, proveržis įvyks.
