- Politikai, siekiantys Seimo mandato, nesutaria dėl to, kaip reaguoti, jei į šalį įskristų priešiškos šalies dronas
- Partijos „Laisvė ir Teisingumas“ pirmininkas Artūras Zuokas incidentą Latvijoje aiškino kaip politikų neveiksnumo pasekmę
- Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė teigė, kad „mums verkiant reikia oro gynybos“
Politikai, siekiantys Seimo mandato, nesutaria dėl to, kaip reaguoti, jei į šalį įskristų priešiškos šalies dronas
Vieni ragina vadovautis NATO rekomendacijomis ir pasitelkti karines pajėgas, o kiti teigia, kad šalis turėtų imtis sprendimų pati, kaip tai nutiko neseniai Latvijoje.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pranešė, jog praėjusį savaitgalį „šalies teritorijoje nukrito Rusijos karinis dronas“, kuris į Latvijos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos šeštadienio rytą.
Partijos „Laisvė ir Teisingumas“ pirmininkas Artūras Zuokas incidentą Latvijoje aiškino kaip politikų neveiksnumo pasekmę
Jis sakė: „Drono situacija parodo pirmiausia ne NATO nepajėgumą, o mūsų: tiek Latvijos, tiek, šiuo atveju, Lietuvos politikų neveiklumą.“ Zuokas taip pat teigė, kad jei dronas įskristų į Lietuvos teritoriją, jį galėtų numušti medžiotojas, taip išvengiant „eskalacijos grėsmės“ bei nereikalingų išlaidų. „Elementarus medžiotojas būtų nukalęs iš savo šautuvo, pasakęs „atsiprašau, sumaišiau su antim“ <...> Kelti naikintuvus brangius, siųsti greičiausiam žvalgybiniam dronui ir naudoti brangias raketas neracionalu.“
Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas skeptiškai vertino NATO reakcijas. „Turi būt algoritmas, NATO parengtas jau dabar, ką daryti tokiu atveju, ir kaip tai būtų traktuojama,“ – teigė jis, pridurdamas, kad NATO gali užtrukti per ilgai priimant sprendimus.
Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonus Pinskus palaikė mintį, kad šalis turėtų taikyti greitus veiksmus: „Algoritmas: įskrido dronas į mūsų teritoriją – turi būt numuštas,“ pabrėžė Pinskus. Jo teigimu, svarbiausia yra užtikrinti oro gynybą, nes „tokių situacijų gali būti įvairių – ne tiktai dronas, bet ir raketos.“
Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė teigė, kad „mums verkiant reikia oro gynybos“
Ir ne tik ties kariniais pagrindiniais objektais, bet ir ties miestais, ties miesteliais.“ Jos nuomone, sprendimus turėtų priimti kariuomenė, o ne politikai: „Visų pirma, ne ministrai priima tuos sprendimus karinių veiksmų <...> tai yra tų žmonių, kurie išmano savo darbą, darbas.“
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Jaroslav Narkevič pastebėjo, kad karo Ukrainoje metu panašių provokacijų gali tik daugėti. „Sutinku su tuo, kad valstybė turi būti apsaugota gynybine prasme,“ teigė jis, pridurdamas, jog tokius sprendimus turėtų priimti karininkai, bendradarbiaujant su NATO.
Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad „privalome efektyviai įgyvendinti NATO rotacinį oro gynybos modelį.“ Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pridūrė, kad „tai nebuvo netikėta“ ir tikisi NATO instrukcijų, kaip elgtis tokiose situacijose.
Parengta pagal Elta.
