Po FNTT patikrinimų ir gautų baudų įmonės jaučiasi paliktos ant ledo

LietuvaG. B.
Suprasti akimirksniu
FNTT
FNTT patikrinimai kelia daug klausimų. ELTA nuotrauka

FNTT vykdo daug klausimų keliančius įmonių patikrinimus

Lietuvoje ir toliau netylant skandalui dėl „Foxpay“ istorijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vis dažniau rengiasi tikrinti ir kitas šalyje veikiančias įmones ir bendroves.

Įmonės, kurios vykdo ūkinę, gamybinę, komercinę, finansinę ar kitokią veiklą Lietuvoje, pagal teisės aktus, turi paklusti atitinkamiems reikalavimams. Išimtimi negali tapti nei bendrovių vadovai, nei darbuotojai ar fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę, finansinę veiklą.

Nors gali susidaryti įspūdis, kad tik pas galimai neteisėtą veiklą vykdančius juridinius ar fizinius asmenis atliekami FNTT patikrinimai, iš tiesų jie gali būti ir planiniai. Vis dėlto, patys verslininkai šia tvarka skundžiasi ir teigia, jog stokoja informacijos.

FNTT vykdo planinius patikrinimus, apsilankys dešimtyje skirtingų įmonių

Į verslininkų nusiskundimus dėmesį atkreipė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA). Jos teigimu, FNTT planiniai patikrinimai toliau vyksta, tačiau pastebima, kad FNTT neskelbia statistikos, tad daroma išvada, kad daugelio planinių patikrinimų rezultatas yra baudos[1]. Atsižvelgiant į tai, yra pastebima situacija, kai sankcijas gavę asmenys nežino, kaip dirbti toliau,o net ir sumokėjęs baudą, jie negauna metodinės pagalbos iš FNTT.

FNTT šiais metais dar tik rengia patikrinimus arba jau apsilankė beveik keliose dešimtyse skirtingų įmonių, kur siekiama ištirti bendrovės pasirengimą dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos. Tai yra šios įmonės: UAB „Zirgenva“, UAB „Oobit Technologies“, UAB „GateHub“, UAB „Koncika“, UAB „Astlinda“, UAB „Alvosta“, UAB „Nexo services“, UAB „Onlychain Fintech Limited“, UAB „Gate Global“, UAB „CryptoSavingExpert“, UAB „DCC Payments“, UAB „Clear White Technologies“, UAB „Bitrizza“, UAB „SatoshiDeals“, UAB „Eidoo Finance“, UAB „Company in Lithuania“, UAB „LTCompany“[2].

LBAA vadovė Daiva Čibirienė teigia, kad FNTT gautų mažiau nusiskundimų dėl savo darbo, o verslas – mažiau baudų, jei FNTT viešai paskelbtų ir rengtų sustiprinto patikrinimo procedūrų asmenų sąrašus, parengtų ir atnaujintų savo svetainėje rekomendacinius šablonus dėl naudos gavėjo patikrinimo, tvirtintų ir teiktų rekomendacijas profesinės asociacijoms dėl rekomendacinių tvarkų savo nariams, vykdytų aiškų ir praktikoje pritaikomą švietimą, ką turi atlikti įpareigoti asmenys, skelbtų nuorodas padedančias atlikti patikrinimo procedūras, o ne tikrinimo metu aiškintų, jog skiria baudą[3].

LBAA vadovės teigimu, FNTT taip pat turėtų viešai skelbti nuasmenintą informaciją apie paskirtas baudas, nurodant koks pažeidimas buvo nustatytas, kokia bauda paskirta ir ar tas asmuo, kuriam bauda paskirta, iš viso buvo susijęs su pinigų plovimo operacija. Jos teigimu, gali būti, kad dominuotų tik baudos skiriamos tiems, kurie jokių pinigų plovimo veiksmų neatliko ir net nebuvo susiję su pinigus plaunančiais asmenimis.

Pinigų plovimas
Tęsiasi patikrinimai dėl pinigų plovimo. Ibrahim Boran/Unsplash nuotrauka

FNTT veiklą reglamentuoja įstatymas

Be to, verslininkams pravartu išsamiau susipažinti ir su įstatymu, kuris reglamentuoja FNTT veiklą. Jame teigiama, kad teisėsaugos institucijų, įskaitant ir FNTT, patikrinimai gali būti atliekami neįspėjus tikrinamo asmens, tačiau dalis patikrinimų atliekami pranešus asmeniui ir jie gali būti tiek planiniai, tiek neplaniniai[4]. Taip pat patikrinimas gali būti atliekamas ir FNTT tarnybos patalpose, kai asmeniui pateikiamas patikrinimo pagrindas ir nurodoma, kokius dokumentus pateikti.

Išskirtiniais atvejais, FNTT patikrinimus atlieka turint informacijos ar įtarimų dėl galimai neteisėtos ūkio subjekto veiklos ir galimų teisės aktų pažeidimų, taip pat dėl neoficialiai mokamo darbo užmokesčio, mokesčių nemokėjimo, galimo dalyvavimo sukčiavimo schemose išvengiant sumokėti valstybės nustatytus mokesčius, nelegalių darbuotojų, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, finansinės apskaitos tvarkymo pažeidimų, neteisėtos vykdomos veiklos neturint tam tikros licencijos, leidimo, taip pat dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo galimų pažeidimų ir kt.

Jeigu patikrinimas planinis, tokiu atveju organizacija ar juridinis, fizinis asmuo, kuris bus tikrinamas, gali pasiruošti iš anksto. Dažniausiai tokie patikrinimai atliekami nuotoliniu būdu: pateikiamas patikrinimo pagrindas, t. y. pavedimas atlikti patikrinimą, klausimynas dėl ūkio subjekto veiklos bei reikalavimas pateikti su patikrinimu susijusius finansinės apskaitos ar kitus dokumentus.

FNTT yra būtinas patikrinimo atlikimo pagrindas – pavedimas atlikti patikrinimą, kuriame turi būti aiškiai nurodomas FNTT padalinys, pareigūnai, jų pareigos, vardai, pavardės; pavedimo surašymo data, registracijos numeris, atsakingo asmens parašas; tikrinamojo ūkio subjekto pavadinimas, kodas, adresas arba adresai arba vietovė, kurioje numatoma tikrinti vieną ar kelis ūkio subjektus; patikrinimo tikslas – dėl kokių galimai teisės aktų pažeidimų atliekamas patikrinimas; patikrinimo atlikimo konkreti diena; patikrinimo trukmė, kuri negali būti ilgesnė nei 30 dienų.

Asmuo, kuris yra tikrinamas, turi pareikalauti pateikti tarnybinius pažymėjimus bei pavedimą atlikti patikrinimą, kuris turi atitikti aukščiau minėtus reikalavimus. Be to, patikrinimo metu įmonę atstovautų patikrinimo procedūras išmanantis įmonės atstovas ar teisininkas. Pareigūnai patikrinimo metu negali savavališkai paimti ir tikrinti apskaitos dokumentų, apžiūrinėti spintų, darbo stalų, kompiuterių, jūsų asmeninių daiktų. Jie gali paimti tik daiktus, susijusius su nelegalia gamyba, vykdoma įmonėje, ar apyvartoje uždraustus daiktus.

Pareigūnams atlikus patikrinimą, iškart turi būti surašytas patikrinimo aktas, kuriame turi būti nurodoma, kokia tarnyba atlieka patikrinimą, pareigūnai, patikrinimo akto data, patikrinimo pradžios ir pabaigos laikas, tikrinto ūkio subjekto rekvizitai, veiklos licencijos, aprašyta ūkio subjekto patikrinimo eiga, jo rezultatai, kas konkrečiai tikrinta, kas nustatyta. Taip pat turi būti aiškiai ir tiksliai aprašyta pažeidimo esmė. Patikrinimo aktas turi būti pasirašytas visų jame dalyvavusių asmenų dviem egzemplioriais, vienas iš jų lieka ūkio subjektui.

FNTT, atlikus patikrinimą ir įvertinus dokumentus bei duomenis, gali priimti vieną iš šių sprendimų: pradėti administracinį procesą ar ikiteisminį tyrimą arba nenustačius pažeidimų, užbaigti patikrinimą.