<h2>Visuomenėje įtampa auga</h2>
<p>Praėjus dviem košmariškiems COVID-19 pandemijos metams, slūgstanti įtampos banga apnuogina vis daugiau paliktų griuvėsių. Pandemijos padarinius žmonių fizinei ir psichologinei būsenai išnagrinėję žurnalo „BMJ Global Health“ autoriai pastebėjo, kad koronaviruso apribojimai išaugino tikrų anarchistų kartą. Žmonės tiek įsiaudrinę ir nebepasitiki valdžios sprendimais, kad pradėjo priešintis viskam. Nepasitikėjimas niekuo tik dar labiau visus įaudrino ir padėjo ieškoti „atpirkimo ožių“ net tarp savų.</p>
<p>Sveikatos teisės institutas (STI) pasidalino minėto leidinio atliktu tyrimu, kaip COVID-19 pandemija paveikė žmonių elgseną. Paaiškėjo, kad du metai nuolatinės įtampos ir suvaržymų davė savo vaisių – gyventojai pradėjo nepasitikėti net savo atvaizdu veidrodyje.</p>
<p>Nepaisant padarytos didžiulės žalos sveikatos priežiūros sektoriui ir žmonių sveikatai, įskaitant ir laiku negautą medikų pagalbą, autoriai išnagrinėjo ir kitas daug stambesnio mąsto problemas, galinčias žmoniją nuvesti tiesiogiai į pražūtį. </p>
<p>Lemiami pokyčiai įvyko – socialinėms veikloms, apsipirkimui parduotuvėje įvedus privalomą galimybių pasą, žmonės ėmė priešintis – kas ir kodėl turi teisę mus varžyti?</p>
<p>Be viso to, naudojamas prievartos mechanizmas kalbant apie COVID-19 vakcinas, nuvedė ne kur kitur kaip į masinį nepasitikėjimą kitomis vakcinomis kaip antai gripo ar vėjaraupių[4].</p>
<p>Tyrimo autoriai pastebėjo, kad pačiame pandemijos įkarštyje dėl nuolat kylančių susirgimo atvejų skaičiaus buvo surastas „atpirkimo ožys“ ir juo tapo skiepytis nesutinkantys asmenys. Prieš juos nusitaikė ne tik dalis visuomenės, bet ir politikai, siekę jų gyvenimą „paversti pragaru“. Prie to puikiai prisidėjo ir masinės žiniasklaidos priemonės.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/piliesgatve0101-venteviteikaite-1-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Skiepų pasas pažeidžia teisę į privatumą?</h2>
<p>Analizuodami skiepų paso politikos poveikį, autoriai pastebėjo, kad žmonių teisės ir laisvės buvo suvaržytos daugumoje šalių naująsias taisykles įvedant reglamentais, dekretais, įsakymais ar nurodymais esant nepaprastosios padėties sąlygoms ir tai leido valstybėms priimti tokius sprendimus, kurie normaliomis sąlygomis nebūtų pateisinami[4].</p>
<p>Galimybių pasas ne tik išskaidė visuomenę į „sveikus“ ir „nesveikus“ remiantis ne ligos istorija, bet sutikimu arba nesutikimu skiepytis, bet ir pažeidė asmenų teises į privatumą. Ar kada galėjote pagalvoti, kad restorane dirbantis padavėjas turi teisę žinoti jūsų sveikatos istoriją ir būklę?</p>
<blockquote>
<p>Tokia asmens duomenų dalyba sukūrė precedentą ateičiai, kai iš žmonių galimai bus prašoma pateikti ir kitus jų sveikatos duomenis, pavyzdžiui, genetinius tyrimus arba psichinės sveikatos įrašus[4].</p>
</blockquote>
<p>Tyrime teigiama, kad COVID-19 sertifikatų politika visuomenėje sukėlė didžiulę įniršio bangą, o ypač tarp tų, kurie dėl naujų ribojimų neteko darbo arba yra izoliuoti ir išstumti iš socialinio gyvenimo. Teigiama, kad tokia politinė radikalizacija ateityje šiuo klausimu tik didės.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vakcinacija-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ribojamos kasdienio gyvenimo galimybės</h2>
<p>Tokia COVID-19 valdymo politika taip pat yra neproporcingai ribojanti žmonių galimybes dirbti, mokytis ir net naudotis tokiomis kasdienėmis paslaugomis kaip viešuoju transportu. Tokie ribojimai gali būti laikomi konstitucinių ir žmogaus teisių pažeidimu.</p>
<p>Atverta ir kita gluminanti statistika – 2021 m. spalio mėnesį vykdytos apklausos JAV metu paaiškėjo, kad 37 proc. neskiepytų amerikiečių išeitų iš darbo, jei darbdavys iš jų reikalautų skiepytis arba tikrintis sveikatą kas savaitę. O štai jei galimybė testuotis kas savaitę išnyktų visai, šis skaičius pasiektų net 70 proc.</p>
<p>Autoriai pastebi, kad visuomenėje nyksta ir takoskyra tarp priverstinio ir savanoriško skiepijimosi. </p>
<blockquote>
<p>„Akivaizdu, kad daugelis pasiskiepijusių asmenų skiepijosi dėl rimtų atsisakymo pasekmių, tokių kaip darbo ir pragyvenimo šaltinio, socialinių renginių ir kelionių praradimo“, – teigiama pranešime[4].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/zmonesgatveje0101-1-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Grasino teisių suvaržymų</h2>
<p>Tuo tarpu valstybių vadovai, dar prieš prasidedant praėjusių metų rudeniui, jau skubėjo žarstytis grasinimais, kad iš nesutinkančių skiepytis asmenų turi būti atimamos visos teisės gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą. Nepaisant skambių Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimų apie nesiskiepijančius ir siekį paversti jų gyvenimą socialiniu minimumu, valstybės galva nesusilaikė ir pareiškė, kad nesiskiepijančius asmenis <a title="Paskutiniai E. Makrono pasispardymai prieš naujus rinkimus: nevakcinuotus nori pasiųsti toli" href="/paskutiniai-e-makrono-pasispardymai-pries-naujus-rinkimus-nevakcinuotus-nori-pasiusti-toli">„pasiųstų toli“</a>.</p>
<p>Viešos patyčios iš sveikų asmenų (nesergančių COVID-19) tapo norma jau valstybės lygmeniu. O kur patyčios kasdieniame gyvenime, kai sveikas žmogus paprasčiausiai nebuvo įleidžiamas į didesnę maisto prekių parduotuvę… Tačiau tuo metu sveiku asmeniu, galinčiu nevaržomai judėti ir gyventi socialinį gyvenimą, galėjo būti ir žmogus, sergantis atvira tuberkuliozės forma, kuri yra išties pavojinga. Tačiau įrodymų apie tai niekas neprašė.</p>
<p>Ir patyčios ties tuo nesibaigė – žmogus, bandęs be galimybių paso prasmukti į parduotuvę galėjo ne tik gauti baudą, bet jei naudojosi kito asmens galimybių pasu, net ir sėsti į kalėjimą. Ir, nors prasidėjus karui Ukrainoje, COVID-19 teko užimti garbingą paskutiniąją vietą žiniasklaidos paraštėse, kai virusas staiga oficialiai buvo pripažintas kaip nebepavojingas, su sistema nesitaikstę asmenys pasekmes vis dar srebia iki šiol, nes KT atmetė skundą dėl galimybių paso teisėtumo.</p>
<p>Į nepaklusniųjų sąrašą taip pat papuolė ir mažus vaikus auginantys tėčiai, kurie „neturėdami teisės“ vyko į didesnes parduotuves nupirkti kūdikiui mišinuko ir už tai gavo net kelis šimtus eurų siekiančias baudas. Tačiau ką reiškia tas „neturėti teisės“, jei pats galimybių pasas galimai nebuvo teisėtas? Juk teisininkai kraipo galvas – kaip sprendimas dėl galimybių paso gali būti teisėtas, jei jis buvo priimtas tik Vyriausybės nutarimu, o ne Seimo sprendimu?</p>
<p>Lietuvoje netgi jau pasiekta pirmoji pergalė ilgame kelyje siekiant įrodyti, kad sprendimas įvesti galimybių pasą nebuvo teisėtas. Apygardos trijų teisėjų kolegija <a title="Kelionė teisingumo link tebesitęsia: pranešta apie mažą pergalę kovoje dėl galimybių paso teisėtumo" href="/kelione-teisingumo-link-tebesitesia-pranesta-apie-maza-pergale-kovoje-del-galimybiu-paso-teisetumo">savo nutarime</a> nurodė, kad galimybių pasas išties segregavo žmones į skiepytus ir neskiepytus, o vakcinacijos statusas nenurodė ar žmogus gali būti labiau viruso platintoju, mat tiek skiepytieji, tiek neskiepytieji virusą platinti gali vienodai.</p>
<h2>Galimybių paso nauda dvejojo ir verslas</h2>
<p>Tuo tarpu šalies verslas taip pat nebuvo užtikrintas galimybių paso veiksmingumu, o praėjus vos mėnesiui po oficialaus jo įvedimo visoms socialinėms veikloms, paaiškėjo, kad pirkėjai „skausmina“ didžiuosius prekybos centrus, įsivedusius šį reikalavimą ir mieliau renkasi mažesnes krautuvėles[5].</p>
<p>Prekybininkai pastebėjo kritusias apyvartas ir spėliojo, kad galutinis viso to naudos gavėjas bus valstybė. O štai prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis patikino, kad apyvartos prekybos tinkluose sumažėjo, bet saugumo galimybių pasas taip ir nesukūrė.</p>
<p>Dėl įvesto prievartos mechanizmo kenčia ir pati valstybė, mat verslas iš jos jau yra priverstas trauktis. Štai restoranai ir viešbučiai jau skambina pavojaus varpais, kad jei tuojau pat nebus imamasi priemonių jiems gelbėti, per šalį nuvilnys <a title="Jei valdantieji nesiims pagalbos priemonių, dalis maitinimo įstaigų bankrutuos" href="/jei-valdantieji-nesiims-pagalbos-priemoniu-per-maitinimo-sektoriu-nuvilnys-bankrotai">bankrotų lavina</a>.</p>
