<h2>Po dvejus metus trukusios pandemijos taip ir neatsigavo</h2>
<p>Po COVID-19 pandemijos dar pilnai ant kojų nesugebėjęs atsistoti maitinimo paslaugų sektorius jau susiduria su naujais iššūkiais, tarp kurių ir brangstantys maisto produktai bei degalai, o taip pat ir išaugę klientų poreikiai. Iki šiol šiam sektoriui pavyko išvengti dalies bankrotų dėl taikyto sumažinto 9 proc. PVM tarifo, kuris galioja iki liepos, todėl Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) kreipiasi su prašymu šią lengvatą pratęsti iki kitų metų pabaigos, mat kitaip daliai maitinimo įstaigų esą teks trauktis iš rinkos. Tačiau Finansų ministerija pastebi, kad maitinimo įstaigų pajamos jau viršijo ikipandeminį lygį, o šios lengvatos pratęsimas valstybei kainuotų daugiau nei šimtą milijonų eurų.</p>
<p>LVRA perspėja, kad jei nebus atsižvelgta į prašymą 9 proc. PVM tarifo taikymą pratęsti iki 2023 m. gruodžio 31 d., po šalį, tikėtina, nusiris dar didesnė bankrotų banga.</p>
<p>LVRA teigė šią savaitę planuojanti susitikimus su Vyriausybės atstovais, kad dar kartą juos paragintų įvertinti ES šalių patirtį bei neraminančią bankrotų dinamiką[2].</p>
<p>Tiesa, LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė tikina, jog dar metai PVM lengvatos taikymo maitinimo sektoriaus neišgelbės, bet bent jau padės „išsilaikyti vandens paviršiuje“. O štai šiam sektoriui skaudžiausiai esą kirto metų pabaigoje prasidėjusi energetinė krizė ir šalyje įsigalėjusi didžiausia visoje Europos Sąjungoje infliacija. O štai turizmo sektoriui, anot E. Šiškauskienės, taip ir nepavyko po pandemijos atsistoti ant kojų.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Tokio faktorių rinkinio pakaks masiniam paskirų restoranų uždarymui ir didžiausių restoranų tinklų optimizavimui, uždarant maitinimo įstaigas regionuose“, – teigė LVRA prezidentė[2].</p>
</blockquote>
<p>E. Šiškauskienės teigimu, šiais metais skaičiuojamos dar 40 proc. mažesnės turizmo paslaugų apimtys nei prieš pandemiją, o turistų esą sumažėjo maždaug nuo 50 iki 20 proc., kas tiesiogiai koreliuoja ir su maitinimo sektoriaus poreikiu. O štai mažiau pajamų gaunančioms įmonėms ant pečių gula ankstesnių įsipareigojimų vykdymo ir per pandemiją susikaupusių skolų našta. </p>
<blockquote>
<p>Apie didesnį sunkmetį maitinimo įstaigų verslui byloja ir per pirmuosius šių metų 4 mėnesius įvykę 41 maitinimo sektoriaus įmonės bankrotai, kai per visus praėjusius metus tokių buvo 56.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/restoranas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lengvatinis PVM tarifas turėtų išlikti nuolat</h2>
<p>Ekonomikos ir inovacijų ministerija pritaria siūlymui, kad lengvatinis PVM tarifas būtų pratęstas ne tik maitinimo įstaigoms, bet ir sporto klubams, kino teatrams ir renginiams, o štai apgyvendinimo įstaigoms ši lengvata esą turėtų išlikti nuolatinė, mat po koronaviruso pandemijos dar turės praeiti laiko, kol šie verslai atsigaus[4].</p>
<blockquote>
<p>„PVM lengvata viešbučiams yra skirta apgyvendinimo paslaugų eksportui skatinti. Ją taiko beveik visos ES šalys. Manome, kad būtų netikslinga nutraukti lengvatos taikymą, nes taip pablogintume Lietuvos konkurencinę padėtį kitų šalių atžvilgiu“, – teigė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė[4].</p>
</blockquote>
<p>Ministerijos duomenimis, prasidėjus pandemijai, 2020 m. maitinimo įstaigų apyvarta Lietuvoje krito 22 proc., kai tuo tarpu vidutinė visų verslų apyvarta krito tik 1 proc. O štai 2021-aisiais situacija taip pat negerėjo, o metų pabaigoje įmonės susidūrė su dar prastesne situacija nei prieš pandemiją, nes pajamoms vos atsistačius, visa apimtimi užgriuvo patiriamos išlaidos, kurios buvo 8,2 proc. didesnės.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/namukai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Finansų ministerija šiam žingsniui nepritaria</h2>
<p>Nors ir finansų ministrė Gintarė Skaistė šią savaitę susitiks su Viešbučių ir restoranų asociacijos valdybos nariais, jau dabar aiškėja ministerijos pozicija. Finansų ministerijos teigimu, kam jau kam, bet maitinimo sektoriui skųstis nederėtų – fiksuojama, kad maitinimo įstaigų pajamos jau viršijo ikipandeminį lygį[6].</p>
<blockquote>
<p>Teigiama, kad nors dėl pandemijos ribojimų šio sektoriaus pajamos 2020 m. susitraukė 20,4 proc., tačiau jau 2021 m. buvo deklaruotas 28 proc. metinis pajamų augimas, lyginant su 2020-aisiais. Be viso to, maitinimo sektorius esą ne tik kad nemažino kainų dėl kitų nei mokestinių veiksnių, bet ir jas tendencingai kėlė – jos išaugo 12,6 proc.</p>
</blockquote>
<p>Todėl dėl tolimesnių veiksmų Finansų ministerija esą dar tirs esamą situaciją ir spręs, kokias priemones taikyti, ar jų netaikyti išvis.</p>
<p>„Pandemijos sukelti suvaržymai baigėsi, lengvatos pratęsimo klausimas yra nevienareikšmis. Matome, jog apgyvendinimo sektoriui pandemija padarė reikšmingą žalą, todėl šiuo metu yra renkami papildomi duomenys, analizuojama esama situacija ir galimos projekcijos“, – komentavo ministerija[6].</p>
<h2>Netektume šimtų milijonų eurų?</h2>
<p>Finansų ministerija taip pat jau paskaičiavo, kokie kasmet galėtų būti nuostoliai valstybės biudžete, jei lengvatinis 9 proc. tarifas maitinimo įstaigoms būtų dar pratęstas. Skaičiuojama, kad jau per septynerius 9 proc. PVM tarifo taikymo apgyvendinimo įstaigoms metus netekta 103,5 mln. eurų be PVM, o vien per praėjusius metus nesurinkta pajamų už maždaug 14 mln. eurų[7].</p>
<p>Ministerija apskaičiavo, kad nuo pernai metų liepos, per pirmąjį lengvatos maitinimo įstaigoms taikymo pusmetį, šalis neteko maždaug 56,4 mln. eurų, tad jei šiais metais būtų sugeneruotos panašios pajamos kaip praėjusiais, biudžeto netekimai 2022 m. gali pasiekti ir daugiau nei 100 mln. eurų.</p>
