Nausėda kritikuoja ESO komunikaciją po audros
Praėjus daugiau nei savaitei po šalį nusiaubusios audros, dalis gyventojų vis dar neturi elektros, o prezidentas Gitanas Nausėda kritikuoja ESO komunikaciją. Jo teigimu, gyventojams siųsta klaidinanti informacija apie neva pašalintus gedimus sukėlė nereikalingą įtampą ir nepasitenkinimą.
„Turime, be abejo, dar patikslinti kompensacijų (komunikavimo apie kompensacijas – BNS) tvarką, nes kai kas sunervino žmones lygioje vietoje, kuomet buvo pradėta skelbti apie tai, kad neva audros padariniai pašalinti, tačiau visa tai buvo iš esmės tik komunikacinė žinutė, o daugiau nieko – žmonės ir toliau neturėjo elektros“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė G. Nausėda[1].
ESO savo ruožtu aiškina, kad netikslios SMS žinutės kompensacijų dydžiui įtakos neturės, nes elektros tiekimo sutrikimo laikas skaičiuojamas iki faktinio tiekimo atkūrimo. Kompensacijos priklausys vartotojams, kurie elektros neturėjo ilgiau nei 72 valandas, taip pat bus galima kreiptis dėl tiesiogiai patirtos žalos atlyginimo.
Prezidentas: audros mastas buvo išskirtinis
Prezidento vertinimu, audra atskleidė tam tikras pasirengimo ekstremalioms situacijoms spragas ir pajėgumų trūkumą. Vis dėlto jis pabrėžė, kad dėl itin didelio stichijos masto tikėtis, jog visi gedimai bus pašalinti vos per kelias dienas, nebuvo realu.
„Tačiau jos (audros – BNS) mastas buvo toks, kad tikėtis, jog galima būtų likviduoti padarinius per dvi ar tris dienas, tikrai nebuvo galima. ESO darė tą, ką galėjo“, – sakė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, viena svarbiausių šios krizės pamokų – būtinybė didinti elektros generatorių atsargas. Didesni pajėgumai leistų greičiau reaguoti į panašias nelaimes ir bent laikinai užtikrinti elektros tiekimą vietovėse, kuriose būtų pažeista infrastruktūra.
Savivaldybėms – kritika dėl skirtingo pasirengimo
G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybės į krizę reagavo nevienodai. Vienos jų greitai pasirūpino generatoriais ir pasinaudojo tiek savo, tiek valstybės rezervais, o kitoms, prezidento vertinimu, daugiau rūpėjo viešoji komunikacija nei praktinis audros padarinių šalinimas.
„Kai kurios savivaldybės labai laiku sureagavo ir iš karto apsirūpino generatoriais iš savo atsargų, o po to ir iš valstybės atsargų, kuomet (…) užsidegė žalia šviesa tai daryti. Kitos savivaldybės, sakyčiau, mažiau skyrė dėmesio audros padarinių likvidavimui, o daugiau skyrė dėmesio viešiesiems ryšiams“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie ilgalaikius sprendimus, prezidentas paminėjo elektros linijų perkėlimą po žeme. Tačiau, jo teigimu, kabeliavimas užtruktų ne vienerius metus, todėl artimiausiu metu greitesnis ir praktiškesnis sprendimas būtų didesnės generatorių atsargos.
Elektros dar neturi tūkstančiai, kompensacijos gali siekti milijonus
Praėjus daugiau nei savaitei po audros elektros tiekimas buvo atkurtas maždaug 90 proc. nukentėjusių klientų, tačiau pirmadienio rytą be elektros dar buvo apie 17 tūkst. vartotojų.
ESO vadovas Renaldas Radvila teigė, kad ankstesnį rugpjūčio 29-osios elektros atkūrimo terminą teko nukelti dėl didelio žalos masto ir sudėtingų pažeidimų. Dabar bendrovė tikisi visiems vartotojams elektrą atkurti iki rugsėjo 3 dienos.
Gyventojai jau gali teikti prašymus dėl kompensacijų. Tikimasi, kad bendra išmokų suma gali siekti milijonus eurų.
