Lietuvos parlamente – siekis liberalizuoti automobilių techninės apžiūros sistemą
Seimą ketvirtadienį pasiekė iniciatyva Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisoms. Pataisas parengė liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas ir būrys kitų parlamentarų.
Pataisomis siūloma liberalizuoti automobilių techninės apžiūros sistemą. Politiko A. Bagdono teigimu, taip būtų galima sumažinti maždaug 1,5 mln. Lietuvos vairuotojų nusiskundimus dėl milžiniškų eilių atliekant techninę apžiūrą. Be to, vairuotojams būtų sudaromos palankesnės sąlygos ir galimybės rinktis.
Jeigu Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisos būtų priimtos, automobilių techninės apžiūros paslaugas galėtų teikti daugiau įmonių; tokias paslaugas suteikti galėtų ir eiliniai autoservisai.
Įstatyme neliktų ir pareigos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą vykdančių įmonių skaičių, jų išdėstymą teritorijoje.
Techninės apžiūros įmonių kontrolę vykdytų įstaiga, kuriai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka būtų suteikti įgaliojimai atlikti techninės apžiūros įmonių atitikimo kontrolę.
Tokia įstaiga kontroliuotų, ar techninės apžiūros įmonės atitinka nustatytus reikalavimams bei techninius kriterijus.
Ši kontrolės įstaiga galėtų tiek sustabdyti, tiek ir visiškai panaikinti įgaliojimus techninės apžiūros įmonėms atlikti transporto priemonių techninę apžiūrą.
Be to, pakeitimais siūloma Europos Sąjungoje (ES) įsisteigusiems juridiniams asmenims taip pat atverti galimybę teikti privalomosios transporto priemonių techninę apžiūrą.
Raginama sekti ES šalių pavyzdžiu: dalis jų techninės apžiūros rinką jau liberalizavo
Parlamentaro A. Bagdono teigimu, jau dabar mūsų netolimoje kaimynėje Lenkijoje kvalifikuoti autoservisai turi galimybę teikti automobilių techninės apžiūros paslaugą.
Kitos ES šalys, tokios kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija ar Švedija taip pat taiko panašų techninės apžiūros paslaugų teikimo modelį.
Politikas teigia, kad Suomijoje dar 2010 m. išardžius tokią įsišaknijusią monopoliją, ne tik žymiai išaugo paslaugų kokybė, bet ir žymiai rečiau fiksuojami kelių eismo įvykių dėl mašinų gedimų. Be to, patys vairuotojai gali rinktis techninės apžiūros paslaugos tiekėją pagal kainą.
„Suomijoje techninę apžiūrą atlieka privačios įmonės, o valstybinės institucijos prižiūri atliekamų darbų kokybę. Didžiojoje Britanijoje taip pat tokia sistema veikia. Mes nieko naujo neišrandame“, – aiškina jis.
A. Bagdonas teigia, kad Lietuvoje pirmiausia būtina liberalizuoti jau esamą techninės apžiūros paslaugų rinką, įgalinant paklausiausias paslaugas teikti autoservisams.
Jis neatmeta galimybės, kad ateityje, tokios įmonės galėtų būti registruotos ir kitose Europos šalyse, tačiau šiuo metu, apie tai plačiau diskutuojama nėra, susitelkiant tik į Lietuvoje įsisteigusias įmones.
Politikas teigia suprantantis, kad šios permainos įneštų iššūkių, todėl ir siūloma iš karto reglamentuoti, kas Lietuvoje galėtų kontroliuoti tokias techninės apžiūros įmones.
„Atvėrus privalomosios techninės apžiūros rinką, atsiranda valstybės poreikis kontroliuoti tokią rinka, todėl suteikiami įgaliojamai Vyriausybei pasirinkti kontroliuojančią instituciją“, – pažymi liberalas ir teigia, kad tokia institucija galėtų tapti Nacionalinis akreditacijos biuras.
Politikas akcentuoja, kad priėmus įstatymo pataisas, laimėtų visi: vairuotojai paslaugas galės gauti greičiau ir patogiau, sumažės eilės, padidės konkurencingumas ir eismo saugumas.
„Saugaus eismo automobilių kelių įstatymas Seime iš esmės yra pakankamai liberalus. Tačiau žemesni teisės aktai yra atėmę iš žmonių galimybę rinktis. Todėl frakcijos vardu prašome naikinti neskaidrią biurokratiją visiems 1,5 mln. žmonių, kurie vairuoja automobilius“, – teigia A. Bagdonas[1].
Seime idėja palaikymo sulaukia
Jam antrina ir kolegos. Liberalas Romualdas Vaitkus teigia, kad jeigu tik verslai, kurie prižiūri automobilius, prisiims tokią atsakomybę, visiems vairuotojams tai būtų tik į naudą.
Seimo narys Viktoras Pranckietis taip pat teigia, kad šia iniciatyva liberalai siekia pasiūlyti šalies vairuotojams kokybiškesnes ir patogesnes paslaugas, nes dabartinė techninės apžiūros sistema neatsižvelgia į augančius transporto priemonių kiekius.
„2000 m. iš viso buvo apie 1 mln. automobilių Lietuvoje, šiuo metu yra net 1,6 mln. lengvųjų transporto priemonių, kur dar sunkvežimiai, apie kuriuos šiandien nekalbame ir ūkio technika“, – sako V. Pranckietis.
Iš tiesų, Lietuvos Respublikoje įregistruotų individualių lengvųjų automobilių skaičius išaugo ir vos per kelerius paskutiniuosius metus. 2018 m. jis siekė 1 227 903 vienetus. Tačiau 2023 m. automobilių suskaičiuota jau 1 448 739 vienetų[2].
Primename, kad Lietuvoje techninę apžiūrą atlieka 10 uždarųjų akcinių bendrovių, kurios veikia 10 skirtingų šalies regionų teritorijose.
Apžiūros centrų tankį pagal regionus reguliuoja valstybė pagal susisiekimo ministro įsakymu, galiojančios beveik 20 metų.
Dar 2019 metais Konkurencijos taryba Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai siūlė atsisakyti privalomą techninę apžiūrą vykdančių įmonių skaičiaus ribojimo ir įmonių išdėstymo šalies teritorijoje kriterijų[3].
TA įmonių atstovai sako, kad yra bandoma sugriauti veikiantį modelį
Tačiau techninių apžiūros įmonių atstovai Seimo narių argumentų nesupranta. Kaip teigia Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ atstovai, politikų kalbas apie permainas kol kas sudėtinga vadinti reforma.
Asociacijos atstovų teigimu, tai tėra „bandymas sugriauti šiuo metu veikiančią techninės apžiūros sistemą ir iš esmės panaikinti vienintelį „filtrą“, užkertantį kelią eisme dalyvauti techniškai netvarkingoms (kai kuriais atvejais – mirtiną pavojų keliančioms) transporto priemonėms“.
„Esminis dalykas, kurį reikėtų suvokti: techninė apžiūra nėra laisvoje rinkoje esanti prekė, o gyvybiškai svarbi prievolė, už kurios neatlikimą numatoma administracinė atsakomybė“, – sakoma asociacijos pareiškime.
„Transeksta“ pažymi, kad būtent tokį išaiškinimą yra pateikęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendęs asociacijos „Transeksta“ ir Konkurencijos tarybos ginčą.
Tuomet nustatyta, kad „techninės apžiūros vykdymas yra priskirtas ne laisvos rinkos sričiai – tai išimtinai valstybinės valdžios funkcija, deleguota juridiniams asmenims, susijusi su viešuoju interesu bei saugumo užtikrinimu transporto srityje“.
Nesilaikant techninės apžiūros reikalavimų – didesnės baudos
O pastarosios parlamentarų iniciatyvos susijusios su transporto priemonių technine apžiūra nėra vienintelės, apie kurias diskutuojama Seime.
Ketvirtadienį Seimui pateikti ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kuriais siūloma numatyti iki 5 tūkst. eurų siekiančias baudas už techninės apžiūros reikalavimų nesilaikymą. Nuobauda būtų taikoma tiek įmonei, tiek jai vadovaujančiam asmeniui.
Jei Seimas pritartų, techninę apžiūrą atliekantiems centrams ar servisams techninių kriterijų nesilaikymas užtrauktų baudą juridiniams asmenims nuo 1000 eurų iki 3000 eurų, o juridinio asmens vadovams nuo 300 eurų iki 800 eurų.
Jeigu techninę apžiūrą atliktų asmuo, kuris neturi teisės jos atlikti, tai užtrauktų baudą nuo 800 eurų iki 1500 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 eurų iki 3000 eurų.
Jeigu automobilis, atlikęs techninę apžiūrą, patektų į autoįvykį ir būtų nustatyta, kad jis yra techniškai netvarkingas, tai užtrauktų baudą fiziniams asmenims nuo 2000 eurų iki 3300 eurų bei juridiniams asmenims nuo 3000 eurų iki 5000 eurų.
Kaip sako vienas iš projekto autorių A. Bagdonas, dabartinis reglamentavimas nenumato sankcijų techninės apžiūros paslaugų teikėjui už išduotą techninės apžiūros leidimą techniškai netvarkingam automobiliui, o tai turi keistis.
„Todėl siekiant išvengti piktnaudžiavimo ar galimų pavojų eismo dalyviams, siūloma numatyti nuobaudas tiek dabartiniams techninės apžiūros paslaugų teikėjams, tiek naujiems rinkos dalyviams už išduotą leidimą techniškai netvarkingai transporto priemonei“, – sako parlamentaras.
Jei pataisai būtų pritarta, naujasis reguliavimas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d.
