Šiukšlių rūšiavimas ir tvari mada – užtenka pakeisti kasdienius įpročius
Gyvendami nuolat skubančiame pasaulyje, dažnai net nesusimąstome, kokią žalą aplinkai darome vienu ar kitu sprendimu. Nenuilstantis skubėjimas ir nuovargis lemia, jog po darbų užsukę į parduotuvę, dažnai imame tuos produktus, kurie pirmiausiai mums pasirodo patrauklūs, o kitas aspektas – labai dažnai atsižvelgiame ir į kainą. Nejaugi pirksime panašų produktą brangiau, jei šalia esantis produktas – su beveik 40 proc. nuolaida?
Taigi, būtent dėl šių veiksnių dauguma vis dar negyvename ekologiškai. O visai be reikalo! Pasidomėjus apie ekologišką gyvenimo būdą, galima net padaryti išvadas, jog toks gyvenimas reikalauja mažiau išlaidų nei įprastas. Visgi, kardinalūs gyvenimo pokyčiai turi vykti po žingsnelį ir tapti ne prievole, o gyvenimo būdo dalimi – staigūs pokyčiai dažnai sukelia tik stresą ir galiausiai vistiek grįžtame prie savo senųjų įpročių.
Tad, kokių, visgi, pirmųjų žingsnių turime imtis, siekiant gyventi ekologiškiau?
Jau eilę metų žiniasklaidoje, mokyklose, universitetuose ir kitose įstaigose pateikiama skambi frazė: Rūšiuokite šiukšles! Prie daugiabučių namų pridygę šiukšlių rūšiavimo konteineriai taipogi neleidžia apie tai pamiršti. Tačiau, kiek iš tikrųjų yra sąžiningai rūšiuojančių šiukšles?
Juk šiukšlių rūšiavimas neapsiriboja vien šiukšlių išskirstymu į plastiką, popierių, stiklą. Galbūt, pradėjus sekti perkamų pakuočių sudėtį – būtų dar paprasčiau prisidėti prie ekologijos gerinimo? Štai rūšiavimo patarimais dalijasi klimato aktyvistė Karolina Lukminė:
Jei nesuprantate, kas parašyta, randate daug nežinomų žodžių, geriau tokio produkto nepirkti. Tas pats ir su pakuotėmis: jei nežinote, kokia pakuotės sudėtis, ir kaip reikės ją rūšiuoti, geriau venkite tokių pakuočių. Būtina giliau domėtis, kaip pagaminti mūsų drabužiai, aklai nepasitikėti skambiais žodžiais sustainable, eco-friendly, organic (liet. tvarus, draugiškas gamtai, organiškas). Ieškokite sertifikatų, įrodančių šiuos teiginius. Svarbiausi sertifikatai: PETA, Fair Trade, 1% for the Planet, B Corp, Certified Carbon Neutral, Rainforest Alliance Certified, Global Organic Textile Standard (GOTS), Oeko-Tex, Marine Stewardship Council Standards[1].
Taipogi būtina skaityti užrašus ant šiukšlių konteinerių – ten dažnai būna parašyta, kokių produktų mesti negalima. Kaip pavyzdys, į popieriaus konteinerį negalite mesti tualetinio popieriaus atliekų. 
Ar kada susimąstėme, kaip mūsų gyvenimo kokybę įtakotų plastikinių pakuočių sumažinimas? Pavyzdžiui, grožio salonuose jau yra vykdoma praktika, kuomet klientės, pabaigusios naudoti įsigytas priemones, pakuočių neišmeta, o tiesiog ateina jas pasipildyti nauju produktu. Argi ne puiki idėja? Dažnai perkame pakuotes tik dėl marketingo triukų – graži etiketė, skambus vardas. Tačiau, turime suprasti, kad pakuotės išvaizda neturi jokios įtakos pačio produkto kokybei.
Labai džiugu, kad vis labiau populiarėja tvari mada – skatinama nepirkti drabužių iš greitosios mados prekės ženklų, rinktis klasikinio silueto drabužius, tarnausiančius ne vieną sezoną, o garderobą pagyvinti aksesuarais. Taip išvengsime tonomis išmetamų nebereikalingų drabužių pasibaigus kolekcijos aktualumui.
Tarp stilistų dabar labai populiari kapsulinio garderobo idėja – įsigyjami pagrindiniai drabužiai, kelios poros batų, aksesuarai. Visi drabužiai privalo tarpusavyje derėti ir gali būti miksuojami – taip sukuriami vis nauji deriniai neperkant naujų drabužių. Sintetinių medžiagų drabužius rekomenduojama pakeisti į natūralų pluoštą: medvilnę, bambuką, šilką.
Aplinkai ir sveikatai kenksmingų produktų ir priemonių atsisakymas
Ar girdėjote, jog žvakės ir namų kvapai yra tokie kenksmingi, kad gali sukelti net kvėpavimo takų nepakankamumą? Taip gali įvykti dėl degant žvakei išskiriamų itin pavojingų mūsų sveikatai ir gamtai, medžiagų, tokių kaip benzolis, ftalatai ir toluolis. VŠĮ Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistės V. Buzelytės teigimu, namuose deginantiems žvakes yra didesnė vėžio susirgimų rizika:
Tyrimai rodo, kad smilkalų dūmai gali sukelti vėžinius susirgimus, astmą, kontaktinį dermatitą. 2008 m. atlikta studija atskleidė, kad ilgalaikis smilkalų naudojimas susijęs su padidinta rizika susirgti kvėpavimo takų vėžiu[2].
Tad ar tikrai negalime gyventi be populiariųjų namų kvapų ir žvakių? Tiesa, atkreiptinas dėmesys, kad smilkalai taipogi priklauso šiai namų orą teršiančių medžiagų kategorijai.
Kalbant apie sveikatai ir aplinkai kenksmingas priemones, taipogi galime įvardyti ir automobilius. Dažnas šiuolaikinis žmogus sunkiai įsivaizduoja savo kasdienybę be automobilio. Tačiau, atšilus orams, noriai traukiame į gamtą ir vis mažiau laiko praleidžiame uždarose patalpose. Todėl pravartu vykstant į darbą pakeisti ir transporto priemonę – taip ne tik galėsite džiaugtis puikia savijauta ir kūno formomis, bet ir prisidėti prie aplinkosauginių tikslų.
Sutikime, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose ganėtinai gerai yra plėtojama dviračių transporto infrastruktūra – įrengta nemažai dviračių takų, kurių pagalba galima lengvai ir greitai pasiekti įvairias miestų dalis be jokio automobilio. Dviratis arba elektrinis paspirtukas – puikios priemonės išvengti automobilių spūsčių piko metu, o iš šių priemonių į aplinką neišsiskiria pavojingos dyzelino degimo medžiagos.
Nustatyta, jog dyzelinių variklių išmetamos dujos didina tikimybę susirgti vėžių ir skatina vėžinių auglių vystymąsį. Tokios transporto priemonės ne tik apsaugo mūsų bei aplinkinių sveikatą, bet ir yra smagi pramoga visoms amžiaus grupėms.
Sutaupyti leis maisto raciono planavimas ir daržovių auginimas namuose
Rodos, sunkiai išsprendžiama problema – tinkamo vartoti maisto išmetimas. Netgi paskaičiuota, jog Europos Sąjungoje per metus vienas žmogus išmeta maždaug 173 kg maisto, o bendrai tai sudaro net 88 tonas per metus[3]. Maisto švaistymas ne tik skatina didesnį vartotojiškumą, bet to pasekoje ir didina visiškai veltai sunaudotų pakuočių kiekį.
Sprendimas, padėsiantis ne tik sutaupyti lėšų, bet ir prisidėti prie maisto švaistymo problemos sumažinimo – maisto raciono planavimas. Pradžioje bent kelioms dienoms į priekį, pažengus – ir savaitei. Tokiu būdu bus išvengiamas ir nuolatinis galvos skausmas, ką gaminti šiandien.
Taigi, nusprendusiems pradėti ekologišką gyvenimo būdą, siūloma įpročius formuoti pamažu – tik tokiu būdu pokyčiai tampa ilgalaikiai. Pradėjus nuo šių paprastų ir visiems įgyvendinamų būdų, gyvenimas nepastebimai ims keistis ir gerės ne tik gyvenimo, bet ir sveikatos kokybė.
Gerai savijautai labai didelę įtaką turi kokybiškų maisto produktų vartojimas. Ar žinojote, kad dabar taip maitintis turime galimybes visi? Daržovių auginimas namuose – įmanoma ir netgi labai smagi veikla! Iki šiol vyravo nuomonė, kad daržoves galima auginti tik už miesto esančio kaimo lysvėje arba gyvenant nuosavame name. Mitas! Tokios daržovės kaip vyšniniai pomidorai, salotos, svogūnų laiškai, agurkai, paprikos, pupelės bei morkos kuo puikiausiai auga ir bute ant palangės[4]!
Juk pačių užsiaugintos daržovės nepurškiant jokių teršalų ir yra pagrindinis kelias į ekologišką gyvenimo būdą, tiesa?O tuo pačiu ir apsaugosime aplinką – kad daržovių nesunaikintų daržuose bujojančios pavojingos vabzdžių rūšys – nereikės naudoti jokių cheminių medžiagų.
