<h2>Kultūros ministerija atsibudo tik po to, kai veiksmas jau įvyko</h2>
<p>Prasidėjus Rusijos karinei agresijai Ukrainoje, dešimtys skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių puolė versti okupantų laikus menančius paminklus. Daugumoje rajonų tokius paminklus nuvertus, atsibudo ir Kultūros ministerija, kuri parengė ir savivaldybėms pateikė rekomendacijas, kaip tokiais paminklais reikėtų atsikratyti.</p>
<p>Tiksliau – tokias rekomendacijas dėl Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų ir jose esančių paminklų parengė Kultūros paveldo departamentas (KPD) ir pateikė jas Lietuvos savivaldybių administracijoms bei Lietuvos savivaldybių asociacijai[1].</p>
<h2>Valdininkams prireikė net trijų mėnesių</h2>
<p>Valdininkams prireikė net trijų mėnesių surašyti rekomendacijoms ir nurodyti savivaldybėms, kaip reikėtų demontuoti sovietinius paminklus ir kitą to laikmečio simboliką. </p>
<p>Rekomendacijos parengtos pagal atnaujintą Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašą[2]. </p>
<p>Pateiktose rekomendacijose numatyta, jog tokiu atveju, kai Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietai nustatytas vietinis reikšmingumo lygmuo, dėl jos apsaugos nereikalingumo turi spręsti savivaldybės Vertinimo taryba. Jeigu tokios tarybos nėra, sprendimus priima KPD sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos.</p>
<p>Planuojant demontuoti paminklus, savivaldybių administracijoms pirmiausia rekomenduojama įvertinti, ar juos galėtų priimti saugoti arba eksponuoti savivaldybių muziejai ar kitos tam skirtos erdvės. Jei tokių galimybių savivaldybėje nėra, demontuotus paminklus rekomenduojama perduoti muziejui „Grūto parkas“.</p>
<blockquote>
<p>Beje, panašu, kad tokias rekomendacijas teikdami valdininkai net nepasidomėjo, kad „Grūto parkas" jokių sovietinių paminklų jau nebepriima ir savivaldybėms pačioms tenka sukti galvą, kur juos padėti. </p>
</blockquote>
<p>Štai, pavyzdžiui, Kėdainiuose ši problema „išspręsta" nukeltus paminklus sugrūdus saugoti į miesto seniūnijos patalpas.</p>
<h2>Paminklų galima atsikratyti tik nustačius jų vertingąsias savybes</h2>
<p>Beje, savivaldybėms pateiktose rekomendacijose nurodoma, kad tik tada, kai Vertinimo tarybos nenustato karių palaidojimo vietose mažosios kraštovaizdžio architektūros statinių ir vaizduojamojo meno formų elementų vertingųjų savybių, tokiems paminklams paveldosaugos reikalavimai nebetaikomi. Tokiu atveju sprendimus dėl tolesnio šių objektų likimo turi priimti savivaldybės.</p>
<p>Dalyje sovietų karių palaidojimo vietų yra patvirtinti individualūs apsaugos reglamentai, kuriuose paveldosaugos reikalavimai nustatyti ir mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniams bei vaizduojamojo meno formų elementams. Tokiais atvejais spręsti dėl tokių individualių apsaugos reglamentų pripažinimo netekusiais galios ir naujų individualių apsaugos reglamentų rengimo turi savivaldybių administracijos.</p>
<p>Kapinėse ir kitose palaidojimo vietose esantys paminklai, memorialinės lentos, antkapiai naujais duomenimis papildomi, šie duomenys tikslinami arba pašalinami, objektai ženklinami informacinėmis lentelėmis nustatyta tvarka, tai yra, gavus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/radik-sitdikov-blxhzukdikg-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Judama ir su desovietizacijos projektu</h2>
<p>Lietuvoje vien su paminklu griovimu neapsiribojama. Valdžia kaip tik šiuo metu suskubo rengti ir ilgai lauktą desovietizacijos įstatymo projektą.</p>
<p>Šiandien šį projektą pristatė Seimo laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė kartu su VDU Teisės fakulteto dekanu prof. Dainiumi Žalimu, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorike Mingaile Jurkute ir Raseinių rajono meru Andriumi Bautroniu[3].</p>
<p>Įstatymas pavadintas Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu.</p>
<blockquote>
<p>Jo esmė – siūlymas drausti propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose. Taip pat, draudžiama propaguoti su šiais režimais susijusius asmenis, organizacijas, įvykius ar datas.</p>
</blockquote>
<p>Numatoma, kad viešųjų objektų pripažinimą propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas vykdytų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) ir savivaldybių institucijos.</p>
<p>Vertinimui, ar viešaisiais objektais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai, būtų sudaroma ir Seimo nutarimu tvirtinama tarpžinybinė komisija, kuri teiktų išvadą LGGRTC direktoriui sprendimui priimti. </p>
<div class="article-content__inline-block article-content__inline-block–banner-block">
<p>Tarpžinybinė komisija, spręsdama dėl viešųjų objektų, įrengtų kapinių arba kitų laidojimo vietų teritorijoje, turėtų gauti Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir Kultūros paveldo departamento nuomonę, o kai viešieji objektai susiję su religinių bendruomenių ir bendrijų veikla – Teisingumo ministerijos nuomonę. Galutinį sprendimą priimtų LGGRTC direktorius.</p>
<blockquote>
<p>Keičiami galėtų būti viešosios paskirties įrenginiai, paminklai, skulptūros, obeliskai, memorialinės lentos ar kitoks valstybei, ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis ar jų valdomas turtas, viešoji vieta – gatvė, aikštė, parkas, skveras ar kita visuomeninės paskirties erdvė, taip pat šių objektų pavadinimas.</p>
</blockquote>
<p>Įstatymo projekte numatyta, kad viešasis objektas pakeičiamas, jeigu jo sudedamąją dalį, savybes ar pavadinimą, neatitinkančius įstatymo reikalavimų, galima pašalinti nepažeidžiant objekto paskirties ir naudojimo tikslo. Kitais atvejais viešasis objektas pašalinamas.</p>
<p>Siūloma, kad Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas įsigaliotų 2022 m. lapkričio 1 d.</p>
<h2>Desovietizacijos įstatymas padėtų kovoti su Rusijos ir Baltarusijos propaganda</h2>
<p>Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, profesorius Dainius Žalimas teigia, kad desovietizacijos įstatymas padėtų kovoti ir su šiuo metu Rusijos ir Baltarusijos režimų skleidžiama propaganda[4]:</p>
<blockquote>
<p>„Ta ideologija yra mišinys sovietizmo su nacistinėmis idėjomis. Iš esmės sovietizmo dalį atspindi visi sovietiniai simboliai, paminklai, kiti ženklai viešosiose vietose, kuriuos šis įstatymas turėtų sukurti prielaidas panaikinti.“</p>
</blockquote>
<p> LGGRTC vyriausioji istorikė Mingailė Jurkutė gyrė projektą, bet spėjo, kad Seime jis gali susidurti su kliūtimis:</p>
<blockquote>
<p>„Regimieji ženklai, paminklai – tai yra plika akimi pastebima. Tačiau, pradėjus giliau dirbti su šitais paveldo objektais, neabejoju, kad atsiras didžiulė, plati pilkoji zona, kurioje bus kultūros veikėjų, pavardžių, kurios bus ant ribos, liečiant gatvių pavadinimus.“ </p>
</blockquote>
<p>Sovietinius paminklus nukelti jau pradėjusios Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis tikina, kad su desovietizacijos procesais reikėtų eiti toliau ir atsigręžti į ugdymo procesus.</p>
<blockquote>
<p>„Mes paminklus nukelsime, gatvių pavadinimus pakeisime, bet ką darysime su švietimu, su ugdymo įstaigomis, kurios turi tam tikra prasme Lietuvos komunistų partijos lyderių vardus? Ką darysime? Reikėtų aiškiai įsivardinti, kad tai bus antras ar trečias diskusijos etapas po paminklų, po gatvių pakeitimų“, – sakė jis.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/marjan-blan-marjanblan-nvunb-ougbs-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Paminklų nukėlimo aktyviai imasi daugybė savivaldybių</h2>
<p>Gegužės 29 d. duomenimis, KPD buvo sulaukęs prašymų leisti demontuoti sovietinius paminklus iš 25 savivaldybių. 11 atveju, savivaldybėms nurodyta, kad jos pačios gali demontuoti paminklus.</p>
<p>KPD sudaryta vertinimo taryba priėmė sprendimus dėl 15 objektų: penki iš jų – Raseinių rajono savivaldybėje, keturi – Pasvalio rajone, Rokiškio rajono ir Marijampolės savivaldybėse – po du, po vieną – Varėnos, Mažeikių rajono savivaldybėse.</p>
<p>Memorialus sovietų kariams jau yra nukėlusios Kauno miesto, Kėdainių, Varėnos rajono, Marijampolės ir kai kurios kitos savivaldybės.</p>
<p>Vienos pirmųjų savivaldybių, atsisveikinusių su sovietiniu palikimu buvo Palanga ir Varėna. Palangos vietinei vertinimo tarybai uždegus žalią šviesą, nukeltas miesto centre stovėjęs sovietinis obeliskas su kūju ir pjautuvu. Varėnos rajono savivaldybė nuo postamento nukėlė Merkinėje buvusį sovietinio kario paminklą[5].</p>
<p>Kėdainių Klevų gatvės kapinėse nukeltos sovietų karių skulptūros. Analogiškas žingsnis žengtas ir Šėtos miestelyje[6].</p>
<p>Skulptūra sovietų kariui demontuota ir Kupiškio laisvamanių kapinėse[7]. Anykščių rajono Kurklių miestelyje, prieš bažnyčią esančiose Antrojo pasaulinio karo karių kapinėse stovėjęs paminklas nugriautas, o Anykščių karių kapinėse esantis paminklas užkaltas OSB plokštėmis ir taip pat laukia eilėje dėl demontavimo[8].</p>
<p>Sovietinės istorijos atsisako ir Raseiniai. Iš viso rajone yra penki sovietiniai atminimo ženklai, visi jie, įskaitant tuos, kurie yra pačiuose Raseiniuose, yra šalinami. Pačios sovietų karių kapinės nebus liečiamos[9].</p>
<h2>Į Lietuvos sprendimus reaguoja ir Rusija: bylomis grasina net Lietuvos merams</h2>
<p>Į Lietuvos valdžios sprendimus dėl sovietinių paminklų griovimo sureagavo ir Rusija. Lietuvos žvalgybininkai perspėja, kad Rusija dėl veiksmų prieš paminklus kelia bylas ir gali skelbti Lietuvos politikų ar pareigūnų paieškas. </p>
<blockquote>
<p>Žiniasklaida skelbia, kad Rusija bylomis dabar grasina ir Lietuvos merams, kurie savo savivaldybėse griauna sovietinius paminklus[10].</p>
</blockquote>
<p>Savo nuomonę dėl desovietizacijos Lietuvoje pareiškė ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis teigė, kad tai, kas vyksta Lietuvoje yra rusofobijos apraiška:</p>
<blockquote>
<p>„Tam, ką jie daro su paminklais ir kitais klausimais, kuriuos tiesiogiai reglamentuoja tarpvyriausybiniais susitarimai, neįmanoma rasti jokio kito protu paremto paaiškinimo kaip tik rusofobija ir absoliutus savo įsipareigojimų pamiršimas.“</p>
</blockquote>
<p>S. Lavrovas pridūrė, kad Lietuvos strategija nėra ilgalaikė ir yra NATO bei Europos Sąjungos agresyvios politikos Rusijos atžvilgiu dalis.</p>
<p>Sovietinius paminklus nukelti užsimojo ir kitos Baltijos šalys.</p>
</div>
Naujienos
Bendruomenė
