Dar viena reakcija į D. Trumpo išrinkimą – ES biudžeto perskirstymas
Europos Sąjunga keičia savo išlaidų politiką, kad galėtų nukreipti dešimtis milijardų eurų gynybai ir saugumui, tebesitęsiant Ukrainos konfliktui ir artėjant Donaldo Trumpo (Donald Trump) įžengimui į Baltuosius rūmus, rašo „Financial Times“ (FT). Europoje linkstama prie to, kad naujasis JAV prezidentas padidins spaudimą ES, siekdamas didesnių jos investicijų į paramą Ukrainai.[1]
Politikos pokytis apimtų maždaug trečdalį bendro bloko biudžeto arba maždaug 392 mlrd. eurų nuo 2021 m. iki 2027 m. Tai yra tuos pinigus, kuriais siekiama sumažinti ekonominę nelygybę tarp ES šalių. Iki šiol buvo išleista tik apie 5 proc. šių vadinamųjų sanglaudos fondų, o didžiausi paramos gavėjai, įskaitant Lenkiją, Italiją ir Ispaniją, išleido dar mažiau.
Pagal dabartines taisykles minėtos lėšos negali būti naudojamos gynybos įrangai įsigyti ar tiesiogiai kariuomenei finansuoti, tačiau jas leidžiama išleisti vadinamiesiems dvejopo naudojimo produktams, pavyzdžiui, bepiločiams orlaiviams.
Pasak ES valdininkų, artimiausiomis savaitėmis valstybių narių valdžios institucijos sužinos, kad dabar jos galės lanksčiau taikyti taisykles dėl lėšų iš „sanglaudos fondų“ skyrimo savo gynybos pramonei ir karinio mobilumo projektams, pavyzdžiui, kelių ir tiltų stiprinimui, siekiant užtikrinti saugų tankų judėjimą. Joms taip pat bus leista finansuoti didesnę ginklų ir šaudmenų gamybą, nors draudimas naudoti ES lėšas tokiems ginklams įsigyti išliks.
Europos Komisijos atstovas teigė, kad sanglaudos fondai galėtų būti naudojami gynybos pramonei, jei jie prisidėtų prie „bendros misijos stiprinti regioninę plėtrą“, įskaitant karinį mobilumą.
Vokietija – ES ramstis, kurį patį jau reikia ramstyti
Vokietija dėl savo geografijos yra Europos karinio mobilumo ramstis, tačiau jos transporto infrastruktūra yra prastos būklės, pažymi FT. Vokietijos ekonomikos ministerija 2022 m. apskaičiavo, kad šalis keliams, geležinkeliams ir tiltams skubiai turi išleisti 165 mlrd. eurų. Šiems tikslams iki 2027 m. iš „sanglaudos fondų“ ji gaus 39 mlrd.
Tikėtina, kad tokį žingsnį palankiai vertins prie ES rytinės sienos esančios šalys, kurios nuo Ukrainos konflikto pradžios padidino karines išlaidas, o kai kurios iš jų susidūrė su užsienio investicijų sumažėjimu, rašo FT.
„Turime investuoti į karinio mobilumo projektus, kurie yra brangūs, bet yra svarbūs ne tik vienai šaliai, bet ir visam regionui“, – tikino Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Anksčiau šiais metais D. Trumpas perspėjo NATO sąjungininkus, kad būdamas prezidentu jis skatins Rusiją daryti „ką nori“, jei Aljanso narės nepasieks savo gynybos išlaidų didinimo tikslų. Tarkim Lenkija jau spaudžią Europos Komisijai, reikalaudama didinti išlaidas gynybai. 2024 m. ji kariuomenei išleido 4,1 proc. savo BVP – dvigubai daugiau nei NATO nustatyta riba, o 2025 m. planuoja pasiekti 4,7 proc.
ES šalys iki šiol išleido palyginti nedaug savo „sanglaudos fondų“ lėšų, mieliau rinkdamosis milijardus iš vadinamųjų ekonomikos gaivinimo fondų, skirtų po COVID-19 pandemijos. Skolinimasis iš ten baigiasi 2026 m.
Mūsų kaimynai – sektinas pavyzdys?
Lenkija, palyginti su kitomis šalimis, anksčiau gynybai leido mažiau ir atsiliko dabartiniame biudžeto cikle, nes negalėjo gauti lėšų, kurias Briuselis įšaldė 2022 m. reikšdamas susirūpinimą dėl teisinės valstybės principų. Pinigai pradėjo tekėti tik po to, kai pernai gruodį pareigas pradėjo eiti ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Politikos pokytį, kuriuo siekiama didinti išlaidas gynybai, palankiai vertins ir grynosios įmokų į ES biudžetą mokėtojos, tokios kaip Vokietija, Nyderlandai ir Švedija, kurios mano, jog geriau naudoti esamas lėšas, o ne skelbti bendrus skolinimosi įsipareigojimus ar suteikiant ES daugiau finansavimo, pažymi FT.
Pasak vieno iš valdininkų, lėšų perskirstymui iš kitų prioritetinių objektų, tokių kaip žalioji energetika ir skaitmeninės infrastruktūros kūrimas, gynybos pramonei reikės Europos Komisijos pritarimo.
„Tai, kad turėtume daugiau dėmesio skirti gynybai, nereiškia, kad turėtume pamiršti žaliąją pertvarką ar sanglaudą“, – praėjusią savaitę per savo patvirtinimo posėdį sakė naujasis ES biudžeto komisaras Petras Serafinas.
Atskirų regionų valdžios institucijos, pasak FT, lėšų perskirstymą gynybai vertina dvejopai. Jos baiminasi, kad šis perėjimas pakenks regioninei plėtrai ir sukels finansavimo centralizavimą vietos valdžios institucijų sąskaita. Tačiau tuo pačiu metu jos pritaria projektams, kurie nepritraukia privataus kapitalo.
„Mano regione yra karių mokymo aikštelė, kuri turi būti sujungta su oro uostu. Jei regionai išspręs lėšų paskirstymo problemas, tai bus įmanoma“, – teigė Lenkijos Vakarų Pamario vaivadijos pirmininkas Olgierdas Geblevičius (Olgierd Geblewicz).
FT rašo, kad šis ES finansų politikos pokytis įvyko prieš perėjimą prie didesnio bloko dėmesio gynybos išlaidoms kitu biudžeto laikotarpiu, kuris prasidės 2028 metais ir bus svarstomas nuo 2025 metų. Neseniai buvusio Suomijos prezidento Sauli Ninisto (Sauli Niinistö) ataskaitoje komisijai buvo pasiūlyta, kad 20 proc. būsimų biudžeto išlaidų turėtų būti skirta gynybai.
„Mes patiriame didesnį spaudimą nei kiti, mums reikia daugiau karinių pajėgų. Mūsų išlaidos gynybai yra didelės, kitame Europos biudžete į tai turėtų būti atsižvelgta“, – FT patikino Estijos finansų ministras Jiurgenas Ligi (Jürgen Ligi).
