Pietų Korėjoje uždrausti tos pačios lyties asmenų santykiai kariuomenėje, kelia pasipiktinimą
Pietų Korėjoje – tradicijų kupinoje ir sparčiai modernėjančioje šalyje – požiūris į homoseksualumą yra nevienareikšmis, nes jame susipina kultūrinė, politinė ir visuomeninė įtaka. Teisiniu lygmeniu homoseksualumas nėra kriminalizuotas, o nuo 2003 m. jis nelaikomas žalingu ir nepadoriu. Tačiau šalyje nepripažįstamos tos pačios lyties asmenų santuokos ar civilinės sąjungos, o tai atspindi konservatyvumą, kuris vis dar dominuoja daugelyje diskursų apie LGBTQ+ teises.
Kultūriniam požiūriui į homoseksualumą Pietų Korėjoje didelę įtaką daro konfucianistinės vertybės, kurios pabrėžia šeimos giminystės liniją ir tęstinumą. Dėl to netiesiogiai tikimasi, kad asmenys susituoks ir susilauks palikuonių, o šį spaudimą labai jaučia jaunoji karta. Dėl šio kultūrinio imperatyvo daugelis LGBTQ+ asmenų dažnai gyvena dvejopą gyvenimą: vienur jie atvirai reiškia savo seksualumą, o kitur jį slepia, ypač nuo savo šeimos.
Religija taip pat turi įtakos Pietų Korėjos požiūriui į homoseksualumą. Pastaraisiais dešimtmečiais stiprėjant konservatyvioms krikščionių grupėms, jos ėmė garsiai priešintis LGBTQ+ teisėms. Šios grupės aktyviai vykdo kampaniją prieš LGBTQ+ bendruomenę, dažnai vaizduodamos homoseksualumą kaip vakarietišką ligą ir rengdamos kontrprotestus LGBTQ+ renginių ir festivalių metu[1].
Jų įtaka prasiskverbė ir į politinę sferą, todėl politikai vengia garsiai palaikyti LGBTQ+ teises, bijodami priešiškos reakcijos. O dabar kontroversišku sprendimu Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas paliko galioti įstatymą, draudžiantį tos pačios lyties asmenų santykius kariuomenėje, ir sukėlė protestų audrą, ypač tarp LGBTQ aktyvistų šalyje. Teismas gynė savo poziciją argumentuodamas, kad tokių santykių draudimas yra būtinas drausmei palaikyti ir kovinei parengčiai užtikrinti.
Daugelio nuomone, šis nuosprendis įtvirtina diskriminaciją ir gali paskatinti smurtą prieš LGBTQ asmenis tiek kariuomenėje, tiek visuomenėje apskritai. Korėjos kariuomenės žmogaus teisių centrui vadovaujantis Lim Tae-hoon išreiškė savo pasibaisėjimą sprendimu. Jis teigė, kad nors pasaulinė tendencija krypsta link LGBTQ diskriminacijos panaikinimo, atrodo, kad šioje šalyje konstituciniai teisėjai įstrigo praeityje.
Pozicija aiški: privaloma karinė tarnyba ir jokių homoseksualų
Nepaisant to, kad nuo 2003 m. Pietų Korėjoje homoseksualumas dekriminalizuotas, išankstinis požiūris išlieka ir išlieka neigiamas. Pietų Korėjoje privalomoji karinė tarnyba reikalauja, kad kiekvienas darbingas 18-28 metų amžiaus vyras tarnautų maždaug 20 mėnesių. Konstitucinis Teismas pasistengė pabrėžti, kad jų sprendimas neturi įtakos civiliams, pabrėždamas specifinį kariuomenės kontekstą.
Paskutiniame nuosprendyje, priimtame 5:4, pakartota Karinio baudžiamojo įstatymo nuostata, kurioje, nors ir nėra aiškios nuorodos į tos pačios lyties asmenų santykius, karinės tarnybos metu draudžiami analiniai santykiai ar kiti nepadorūs veiksmai. Pažeidėjams gresia iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Šis straipsnis jau seniai kelia ginčus LGBTQ+ aktyvistams, kurie mano, kad juo maskuojamas bandymas diskriminuoti homoseksualius santykius. Istoriškai taikant šį įstatymą buvo įvykdyta keletas areštų, kuriuos kritikai dažnai apibūdina kaip gėjų raganų medžioklę[2].
Teismo sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad leidimas palaikyti tos pačios lyties asmenų santykius gali sutrikdyti kariuomenės drausmę ir galbūt mesti iššūkį jos struktūrinei hierarchijai. Jie teigė, kad net ir abipusiu sutikimu atliekami lytiniai santykiai gali kelti grėsmę tautos karinei jėgai, jei jie būtų atliekami tarnybos metu. Vis dėlto šis sprendimas turėjo ir nepritariančiųjų. Keturi teisėjai prieštaravo, kad išlygos formuluotė yra neaiški ir neapibrėžta.
Be to, trys iš jų suabejojo, ar protinga riboti asmens seksualumą po karinės drausmės vėliava, pabrėždami dviprasmiškumą dėl to, ar įstatymas skirtas tik tos pačios lyties asmenų santykiams, ar ir vyrų bei moterų santykiams. Atsižvelgiant į šį prieštaringą sprendimą, akivaizdu, kad kova už LGBTQ teises Pietų Korėjoje, ypač tokiose specifinėse institucijose kaip kariuomenė, išlieka įtempta ir nuolatinė.
Aktyvistai vadina tai didžiuliu šuoliu atgal
Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą neginti seksualinių mažumų teisių kariuomenėje, o tai sukėlė griežtą kelių žmogaus teisių ir LGBTQ teisių gynimo grupių reakciją. Šis sprendimas aiškiai parodo diskriminacinį Karinio baudžiamojo įstatymo nuostatos dėl nepadoraus elgesio su seksualinėmis mažumomis pobūdį. Tačiau yra ir pažangos ženklų šalyje.
Miestų teritorijose, ypač Seule, pastebimas didėjantis LGBTQ+ bendruomenės pripažinimas, o kasmetiniai pasididžiavimo renginiai pritraukia vis daugiau dalyvių ir rėmėjų. Jaunoji karta, kuriai įtaką daro pasaulinės tendencijos ir K-pop kultūra, dažnai žaidžianti su lyčių normomis ir turinti keletą LGBTQ+ ikonų, apskritai labiau priima homoseksualumą ir yra jam atviresnė. Be to, keletas politikų ir įžymybių atsiskleidė, taip mesdami iššūkį tradicinėms normoms ir stumdami LGBTQ+ teisių diskursą į pagrindinę srovę[3].
Nors Pietų Korėja padarė pažangą pripažindama ir priimdama homoseksualumą, šis klausimas tebėra ginčytinas, o pažangą tiek padeda, tiek stabdo turtingas šalies kultūrinių, religinių ir visuomeninių įtakų audinys. Amnesty International Rytų Azijos tyrėjas Boram Jang pavadino šį teismo sprendimą dėl kariuomenės skaudžia nesėkme dešimtmečius trukusioje kovoje už lygybę Pietų Korėjoje. B. Jangas taip pat atkreipė dėmesį į platesnio masto prietarus, su kuriais Pietų Korėjoje susiduria seksualinės mažumos, ir kritikavo vyriausybės neveiklumą siekiant lygybės. Pietų Korėja turi vieną didžiausių pasaulyje nuolatinių kariuomenių.
Nepaisant to, kad tos pačios lyties asmenų santuokos Pietų Korėjoje teisiškai nepripažįstamos, aktyvistai džiaugiasi neseniai pasiektais laimėjimais LGBTQ teisių srityje. Vasario mėn. priimtame sprendime, kuris buvo paskelbtas svarbiu, palankiai įvertinta tos pačios lyties asmenų pora, siekusi vienodų sveikatos išmokų. Šiuo sprendimu pirmą kartą šalyje buvo pripažintos tos pačios lyties porų teisės.
Ieškovas So Seong-wookas buvo priverstas kreiptis į teismą, kai su vyriausybe susijusi Nacionalinė sveikatos draudimo tarnyba įpareigojo jį mokėti įmokas, nors jis buvo savo partnerio vyro išlaikomas sutuoktinis. Tačiau šis LGBTQ teisių gynimo postūmis sulaukė pasipriešinimo, ypač iš konservatyvių ir krikščioniškų grupių. Gegužės mėn. atsisakyta išduoti leidimą rengti kasmetinį Seulo queer kultūros festivalį – svarbiausią Pietų Korėjos LGBTQ pasididžiavimo renginį – ir vieta buvo pakeista į krikščioniškojo jaunimo koncertą.
