Numatytos griežtos bausmės: kalėjimas ir bauda
Pietų Korėja priėmė įstatymą, draudžiantį prekybą šunimis maistui. Pagal įstatymą tiems, kurie skerdžia šunis, gali būti skirta maksimali 3 metų laisvės atėmimo bausmė, o tiems, kurie augina šunis mėsai ar parduoda šunų mėsą, gresia iki 2 metų nelaisvės. Jeigu asmens nusikaltimas bus įrodytas, be kalėjimo jam švies ir 30 mln. vonų (apie 20 tūkst. eurų) dydžio bauda.[1]
Pietų Korėjos parlamentas išvakarėse balsavo dėl įstatymo projekto, kuriuo uždrausta prekyba šunų mėsa. Parlamente vykusiame balsavime 208 balsais „už“ buvo priimtas įstatymo projektas, draudžiantis šunų skerdimą ir jų mėsos naudojimą maistui iki 2027 m.
Naujos tvarkos dar teks palūkėti
Tiesa, įstatymas įsigalios tik po trejų metų, ta šunis mėsai auginę ūkininkai ir restoranų savininkai turės laiko susirasti naują darbą arba alternatyvų pajamų šaltinį. Vyriausybė t pažadėjo paramą šunis mėsai auginusiems ūkininkams, tačiau su tokiu mėsos šaltiniu dirbę mėsininkai arba tik į tai orientuoti restoranai ir kitos maitinimo įstaigos, turės savo veiklą nutraukti.
Remiantis statistika, 2023 metais Pietų Korėjoje veikia 1600 restoranų, kuriuose tiekiama šuuniena ir 1150 šunų fermų, prekiaujančių šunų mėsa.[2]
Ankstesnės šalies vyriausybės bandė uždrausti prekybą šunų mėsa, bet joms nepavyko. Dabartinis prezidentas Jon Suk Jeo (Yoon Suk Yeo) ir jo žmona Kim Keon yra žinomi savo prielankumu keturkojams ir namuose laiko net šešis šunis.
Atsisakoma šimtemetės tradicijos
Šunų mėsos vartojimas – šimtmečius Korėjos pusiasalyje gyvuojanti praktika, tačiau ji Pietų Korėjoje nėra nei aiškiai uždraustas, nei įteisintas. Naujausios apklausos rodo, kad vis daugiau žmonių nori, jog keturkojų draugų vartojimas maistui būtų uždraustas, o dauguma pietų korėjiečių nebevalgo šunų mėsos. Tačiau apklausos taip pat parodė, kad kas trečias pietų korėjietis vis dar nepritaria draudimui, nors ir nevalgo šunų mėsos.
Įstatyme ūkininkams ir kitiems šios pramonės šakos atstovams siūloma pagalba, kad jie galėtų nutraukti savo veiklą arba pereiti prie alternatyvių veiklų. Teisės akte teigiama, kad dėl šios pramonės šakos uždraudimo detalių tarsis vyriausybės pareigūnai, ūkininkai, ekspertai ir gyvūnų teisių gynėjai, kadangi, faktiškai, tai naikinamas vienas iš žmonėms darbo vietas garantavęs verslo sektorius. Be to, tikėtina, kad toks sprendimas turės įtakos ir turizmo sferai, nes yra nemažai keliautojų, kurių tikslas – svečiose šalyse išmėginti tai, ko jie negali gauti namuose. Nebelikus šunienos valgymo tradicijos, tikėtina, vienas kitas apie kelionę į Pietų Korėją galvojęs asmuo, pasirinks alternatyvų maršrutą ir, tarkim, vyks į Pietų Ameriką skanauti jūrų kiaulyčių ar šarvuočių.
Tarptautinė organizacija „Humane Society International“ (HSI) teisės akto priėmimą pavadino istorijos kūrimu, nors, faktiškai, tai yra vienas iš istorijos pabaigos etapų.
„Niekada nemaniau, kad per savo gyvenimą sulauksiu žiaurios šunų mėsos pramonės uždraudimo Pietų Korėjoje, tačiau ši istorinė pergalė gyvūnų labui liudija mūsų gyvūnų apsaugos judėjimo aistrą ir ryžtą“, – sakė HSI Korėjos biuro vykdomoji direktorė DžungA Čae (JungAh Chae).[3]
O štai ūkininkai tokiu politkų sprendimu buvo nusivylę.
„Tai akivaizdus valstybės smurtas, nes jie pažeidžia profesijos pasirinkimo laisvę. Negalime sėdėti be darbo“, – teigė ūkininkas Sonas Von-akas (Son Won-haka), ūkininkų asociacijos vadovas.
Jis teigė, kad šunų augintojai pateiks peticiją Konstituciniam Teismui ir organizuos mitingus. Vyras nurodė, kad jau trečiadienį ūkininkai rinksis aptarti kitų tolesnių veiksmų.
Nėra patikimų oficialių duomenų apie tikslų Pietų Korėjos šunų mėsos pramonės dydį. Aktyvistai ir ūkininkai teigia, kad Pietų Korėjoje kasmet mėsai paskerdžiama šimtai tūkstančių šunų, tačiau iki šiol tai labai smarkiai, kaip ir jūrų kiaulyčių valgymas Anduose, nekliuvo.
