<h2>Persileidimas yra nėštumo praradimas nepasibaigus 20 nėštumo savaičių</h2>
<p>Nėštumas turėtų būti jaudinantis metas, tačiau daugeliui moterų baimė dėl persileidimo, kaip žinia, gali visa tai užgožti.</p>
<p>Ir iš tiesų, yra daug skirtingų persileidimo rūšių, bet šis terminas vis tik priskiriamas savaiminiam nėštumo praradimui iki 20-osios savaitės[1].</p>
<p>Kita vertus, nesvarbu, kokioje stadijoje yra persileidimas – ar tai būtų penkios savaitės, ar 20 – nėštumas vis tiek gali nutrūkti, o jei jis buvo kruopščiai planuotas ir tikrai lauktas, greičiausiai persileidimas taps sielą žalojančia patirtimi.</p>
<p>Taip, persileidimai yra gana dažni, ir didžioji dauguma jų įvyksta per pirmąsias 12 nėštumo savaičių, vadinamu pirmuoju trimestru. (Teigiama, kad netgi iki 20 % nėštumų baigiasi persileidimu.) Tačiau nors kalbėjimas apie persileidimą ir sielvartą gali sukelti žmonėms palengvėjimą, tai dažnai yra tabu.</p>
<blockquote>
<p>Visgi geros naujienos yra tos, kad, pasak Amerikos nėštumo asociacijos, dauguma moterų – apie 85 % – patyrusios persileidimą, vėliau pastoja sėkmingai.</p>
</blockquote>
<p>Ir štai, kalbant apie persileidimo tipus, derėtų žinoti dažniausiai pasitaikančius.</p>
<p><strong>Cheminis nėštumas.</strong> Tai yra ankstyvas nėštumo praradimas, kuris įvyksta per dvi ar septynias dienas po implantacijos[2]. Kadangi cheminis nėštumas įvyksta anksti, ultragarsu nepavyksta aptikti vaisiaus, tačiau nėštumo testai vis tiek gali būti teigiami, nes organizme yra tam tikro hormono. Paprastai cheminis nėštumas įvyksta dėl embriono DNR problemų, dėl kurių jis negali vystytis, bet tikėtina, jog kitas vaisius išsivystys be problemų, jei nėra gretutinių vaisingumo komplikacijų.</p>
<p><strong>Ankstyvas persileidimas.</strong> Tai yra labiausiai paplitęs persileidimo tipas, įvykstantis 10–20 % visų nėštumų, paprastai iki 12 savaičių. Kadangi tai taip įprasta, daugelis žmonių paprastai laukia iki pirmojo trimestro, kad praneštų draugams ir šeimos nariams apie nėštumą. Ankstyvas persileidimas paprastai įvyksta dėl to, kad embrionas vystosi netinkamai, dažnai dėl nenormalaus chromosomų skaičiaus.</p>
<p><strong>Vėlyvas persileidimas.</strong> Jis paprastai įvyksta nuo 12 iki 24 savaičių, tačiau pasitaiko daug rečiau. Šį persileidimą taip pat gali sukelti chromosominiai ir genetiniai veiksniai, susiję su bakterine vaginoze, gimdos forma, placentos problemomis ar kitomis ilgalaikėmis sveikatos problemomis.</p>
<p><strong>Pasikartojantis persileidimas.</strong> Pasikartojantis nėštumo praradimas yra tada, kai asmuo patiria daugiau nei du ar tris persileidimus iš eilės. Tokiu atveju sumažėja tikimybė, jog priežastis yra nenormalios chromosomos, ir padidėja motinos pagrindinių sveikatos būklių rizikos tikimybė. Veiksniai, galintys atlikti tam tikrą vaidmenį, yra susiję su skydliaukės, kraujo krešulių, genetikos ir imuninės sistemos problemomis.</p>
<p>Kiti persileidimų tipai tuo tarpu apima negyvo kūdikio gimimą, kai šis gimsta negyvas po 24 nėštumo savaičių, ir „visišką“ persileidimą, kurio metu visi nėštumo audiniai išnyksta. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/myriam-zilles-kltolk6mk-g-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Būtina žinoti apie specifinius rizikos veiksnius</h2>
<p>Yra tam tikrų veiksnių, dėl kurių moteriai kyla didesnė persileidimo rizika, įskaitant antsvorį, tam tikras lėtines sveikatos sąlygas, ankstesnę persileidimo istoriją bei kitus socialinės rizikos veiksnius, tokius kaip alkoholio vartojimas ir vaistai. Kiti rizikos veiksniai apima amžių, dažną kofeino vartojimą, narkotikus bei rūkymą.</p>
<p>Taip pat nereikėtų pamiršti ir skydliaukės bei chromosomų problemų, pernelyg aktyvios imuninės sistemos (kai kurie tyrimai vis dar gilinasi į šią vaisingumo sritį). Lemiamą vaidmenį šiuo klausimu atlieka ir moterų anatomija, kadangi reprodukcinių organų struktūrinės anomalijos yra pripažintos pasikartojančio persileidimo veiksniu: tai gali būti struktūrinės gimdos problemos, miomos, taip pat susilpnėjęs gimdos kaklelis.</p>
<p>Tuo tarpu dėl problemų, tokių kaip kraujo krešuliai ir infekcijos, motinoms taipogi gali kilti didesnė persileidimo rizika.</p>
<p>Ir visgi, kokie yra įspėjamieji persileidimo ženklai?</p>
<p>Dažniausias simptomas yra kraujavimas iš makšties, galintis „apsireikšti“ šviesiomis dėmėmis, tamsiomis rusvomis išskyromis, gausiu kraujavimu ar kraujo krešuliais, neretai atsirandančiais ir išnykstančiais per kelias dienas.</p>
<p>Svarbu atsiminti, kad negausus kraujavimas iš makšties ankstyvosiose nėštumo stadijose yra gana dažnas reiškinys. Kiti dažni ankstyvo persileidimo simptomai yra mėšlungis, skausmas apatinėje pilvo dalyje, makšties išskyros bei pykinimas ar krūtų jautrumas.</p>
<p>Kraujavimas, susijęs su persileidimu, būna stipresnis ir trunka ilgiau nei mėnesinių metu, o gimdos kakleliui pradėjus išsiplėsti, gali atsirasti mėšlungis. Šis greičiausiai bus skausmingesnis ar ūmesnis nei įprastas menstruacijoms mėšlungis[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/alex-hockett-gip2h_skh7e-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Daugeliu ankstyvo persileidimo atvejų medicininė intervencija nėra būtina</h2>
<p>Saugiausias dalykas yra leisti persileidimui įvykti natūraliai. Bet jei tai užtrunka ilgiau nei įprastai, tuomet reikia kreiptis į gydytoją, nes kyla infekcijos ir kitų komplikacijų rizika.</p>
<p>Tiesa, pirmasis veiksmas žinomas kaip „laukiamas valdymas“: reikia laukti, kol audinys natūraliai išeis iš gimdos. Šis būdas paprastai taikomas persileidimui pirmąjį trimestrą. Kita vertus, daugeliui toks procesas gali būti sudėtingas, nes nerimas bei stresas dėl laukimo gali padaryti daugiau žalos nei naudos.</p>
<p>Taip pat įprasta gydyti persileidimą medicininiu būdu, vartojant vaistus. Šis gydymas paprastai įvyksta per dvi savaites po persileidimo, o specialūs vaistai pradeda veikti per kelias valandas.</p>
<p>Chirurginis gydymas yra dar viena galimybė, kuri apima audinių pašalinimą iš gimdos rankiniu būdu – tokia parinktis yra optimali tuomet, kai laukiamas gydymas nepasiteisina. Chirurgija taipogi apima likusių audinių pašalinimą siurbimo įtaisu, taikant bendrąją arba vietinę anesteziją. Natūralu, jog abu gydymo metodus prižiūrės gydytojas. Taigi, kuris gydymas yra saugiausias, ir ar yra rizika?</p>
<p>Kiekvienos procedūros veiksmingumas ir saugumas priklauso nuo individualios situacijos. Bet kokiu atveju, visiškai normalu jausti pasimetimą dėl savo pasirinkimų, kaip ir dėl paties gimdymo, mat niekas iš tikrųjų nežino, kiek laiko šie dalykai užtruks, ir ar apskritai tai įvyks. Viskas, ką gali padaryti gydytojai, tai patarti apie tuo metu jums prieinamas saugiausias galimybes atsižvelgiant į aplinkybes.</p>
<p>Svarbu atsiminti, kad nors dauguma gydymo būdų yra skirti fizinei sveikatai, psichikos sveikatos priežiūra irgi turėtų būti įtraukta į jūsų gydymo planą – šiuo klausimu taip pat reikia atsižvelgti į būsimus tėčius, kadangi persileidimas gali pakenkti visų su tuo susijusių asmenų emocinei bei psichinei gerovei.</p>
<p>Vis tik, deja, nėra būdo apsisaugoti nuo persileidimo jam prasidėjus. Ir nors daugelis moterų gali patirti gėdos ir nesėkmės jausmą, tai ne jų kaltė.</p>
<blockquote>
<p>Galiausiai geros naujienos tos, jog dauguma porų, patyrusių vieną ar du persileidimus ir neturinčios jokių medicininių problemų, vėliau paprastai pradeda ir tęsia naują sveiką ir sėkmingą nėštumą.</p>
</blockquote>
