Per pirmą 2022 metų pusmetį buvo išpilta daugiau nei 1,1 milijardo COVID-19 vakcinų

Visame pasaulyje masiškai švaistomos vakcinos nuo COVID-19

Artėjant šaltajam metų sezonui medikai vėl ima kalbėti apie galimai grįžti galinčią COVID-19 bangą. Kol aukščiausi skirtingų valstybių valdžios pareigūnai ir sveikatos apsaugos specialistai kalba apie ketvirtąją vakcinos dozę, didelė dalis visuomenės jau pamiršo pandemijos keliamas problemas ir neskuba galvoti apie skiepą.

Tai sukelia sudėtingą dilemą – valstybės skuba užsakyti patobulintos, ketvirtosios COVID-19 vakcinos serijas, tačiau gydymo įstaigų šaldytuvuose guli šimtai tūkstančių nepanaudotų senų vakcinų.

Sumažėjusi paklausa reiškia, kad galiojimo laiko pabaigą pasiekusias vakcinas tenka išpilti. Vien per pirmą šių metų pusmetį iššvaistyta daugiau nei 1 milijardas vakcinų^[1].

Dėl kontraktų, įpareigojančių pirkti dar daugiau vakcinos dozių, kai kurios Europos Sąjungos (ES) šalys siekia derybomis pakeisti anksčiau sudarytas sutartis su tiekėjais. Tačiau farmacijos kompanijos į tokius prašymus neįsiklauso: žada gaminti ir tiekti tokius vakcinų kiekius, kaip buvo suderėta anksčiau.

Atsižvelgiant į visiškai sumenkusį visuomenės susirūpinimą pandemija, tai reiškia, kad skiepų švaistymo mastai nemažės ir artimoje ateityje. 

Per 6 mėnesius – iššvaistyta 1 mlrd. vakcinos dozių

Remiantis naujais pasaulinės sveikatos priežiūros įmonės „Airfinity" duomenimis, nuo visuotinės vakcinos platinimo pradžios buvo iššvaistyta apie 1,1 mlrd. vakcinos dozių.

Šių metų liepos mėnesį paskelbtoje „Airfinity" analizėje daroma prielaida, kad nuo 2021 m. birželio mėnesio, kai prasidėjo visuotinis vakcinos nuo COVID-19 dozių tiekimas, buvo iššvaistyta 10 proc. vakcinų^[2].

„Airfinity" komanda taip pat surinko visus viešus pranešimus iš viso pasaulio apie vakcinų švaistymą ir pasibaigusį galiojimo laiką. Iš viso, daugiausia iššvaistyta rusiškosios „Sputnik V" vakcinos. Jos nepanaudota net daugiau kaip 25 mln. dozių. Dar 19 mln. nepanaudotų dozių priklauso „AstraZeneca".

„Airfinity" skaičiavimais, iki šiol visame pasaulyje pristatyta 14 mlrd. vakcinos dozių, iš kurių 1,1 mlrd. buvo iššvaistytos ir nepanaudotos.

Bendrovės „Airfinity" analitikos direktorius daktaras Mattas Linley teigė, kad tam tikras vakcinų švaistymas yra neišvengiamas, nepaisant visų šalių pastangų. 

Tuo tarpu „Airfinity" generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Rasmusas Bechas Hansenas teigia, kad jei norime greitai reaguojančios pasaulinės vakcinų sistemos, turėsime susitaikyti su tam tikru išeikvotų dozių kiekiu:

„Tačiau kuo mažiau, tuo geriau, o nuolatinis švaistymo lygio stebėjimas yra svarbi pasaulinės sveikatos informacijos dalis"^[3].

Pasaulinės sveikatos kampanijos „Visuomenės vakcinų aljansas" patarėja politikos klausimais Julia Kosgei teigia, kad didžiąją dalį COVID-19 vakcinų švaistymo lėmė labai nevienodas pasaulinis atsakas į šią pandemiją.

Jau anksčiau įvairios organizacijos, įskaitant PSO ir UNICEF, ragino šalis vienodai dalintis vakcinomis ir padėti skurdžioms ir besivystančioms pasaulio valstybėms.

Šiuo metu turimais duomenimis, keletas turtingiausių pasaulio valstybių trečiosios šalims yra perdavusios apie 100 mln. COVID-19 vakcinų, tačiau didžiosios dalies jų galiojimo laikas buvo beveik pasibaigęs.

JAV ir Europa susiduria su vakcinų pertekliumi

Nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki 2021 m. gegužės mėnesio vidurio, JAV vaistinės, gydymo įstaigos ir skirtingų valstijų teritorinės ir federalinės agentūros išmetė daugiau nei 82,1 mln. vakcinos nuo koronaviruso dozių. Tai yra daugiau nei 11 proc. visų federalinės vyriausybės išplatintų vakcinos dozių^[4].

Su dideliu COVID-19 vakcinos pertekliumi susiduria ir ES. Sulaukus rudens ir kalbant apie vakcinaciją ketvirtąja skiepo doze, kai kurios Bendrijos valstybės vis dar neturi kur dėti milijonų užsilikusių skiepo dozių.

Dėl to, siekiama didinti spaudimą „Pfizer" ir kitiems COVID-19 vakcinų gamintojams, taip siekiant persvarstyti sutartis ir pasiekti susitarimą dėl mažesnio užsakytų vakcinų dozių skaičiaus.

Jau ne vieną mėnesį Europoje fiksuojami sumažėję vakcinacijos mastai. Pavyzdžiui, mūsų kaimynė Lenkija, kuri yra pagrindinė šalis, bandanti peržiūrėti sutartis, turi daugiau kaip 30 mln. COVID-19 vakcinų atsargų ir pagal galiojančius susitarimus turėtų įsigyti dar 70 mln. vakcinų. Lenkijoje gyvena apie 38 mln. gyventojų, iš kurių apie 60 proc. yra visiškai paskiepyti.

Dėl to šių metų birželio mėnesio pradžioje Europos Komisijai (EK) išsiųstame laiške Lenkijos sveikatos apsaugos ministras Adamas Niedzielskis kartu su kolegomis iš Bulgarijos, Kroatijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos ir Rumunijos paragino farmacijos kompanijas sumažinti užsakomų vakcinų kiekį^[5].

Tačiau, nors „Pfizer" ir „Moderna" susitarė atidėti kai kurių vakcinų tiekimą, ES Komisijos narė Stella Kyriakides teigia, kad Komisija sieks, jog tiekimas būtų pratęstas bei įspėjo, kad ateityje gali prireikti perteklinių dozių, ir pažymėjo, jog ES negali vienašališkai keisti sutarčių sąlygų.

Lietuva per metus išpylė 60 tūkstančių dozių vakcinos

Akivaizdu, kad su vakcinų pertekliaus problema susiduria ir Lietuva.

Kaip skelbta 2021 m. , Lietuva per metus išpylė 60 tūkstančių dozių vakcinos, o tikras rekordas buvo fiksuotas praėjusių metų liepos mėnesį.

Vietoje to, kad vakcinos būtų panaudotos pagal paskirtį, išpilta daugiau nei 21 tūkstantis dozių^[6].

Lietuva taip pat gausiai rėmė kitas šalis: daugiau nei 1,6 milijono vakcinų dozių pagal dvišalius susitarimus buvo skirta Taivanui, Sakartvelui, Ukrainai, Moldovai ir kitoms valstybėms.