<h2>„Kelių ereliams“ gaudyti gali būti pasitelkiama išmanioji programėlė</h2>
<p>Per karantiną įpratinti žmonės skųsti savo kaimynus žengia dar toliau – pristatomi nauji „kišeniniai“ radarai, kurie padės pėstiesiems fiksuoti transporto priemonių viršytą greitį ir apie tai pranešti policijai.</p>
<p>Tikimasi, kad naujoji technologija taisyklių pažeidėjams nuolatos kels įtampą, kad bet kuris asmuo juos gali paskųsti, o tai, tikėtina, atbaidys nuo pomėgio paspausti akceleratoriaus pedalą.</p>
<p>Visgi, naujoji technologija dar nėra tobula, o apie galimybę ją pasiūlyti dėl šios abejotino matavimo tikslumo, ją atmetė tiek „Google Play Store“, tiek „App Store“. Tačiau dirbtiniu intelektu paremtos naujovės žengia toliau, o naujos technologijos gali padėti stebėti, ką vairuotojas veikia transporto priemonės viduje.</p>
<p>Tarp vis dar populiariausių eismo įvykių priežasčių įsitaisęs greičio viršijimas priverčia mokslininkus gerai „pasukti galvas“, kaip išspręsti šią metai iš metų nemažėjančią problemą ir kaip galų gale pažaboti vadinamuosius „kelių erelius“.</p>
<p>Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos suvestine, eismo įvykių, kurių metu nukentėjo žmonės, skaičius, lyginant 2020 ir 2021 metus, praktiškai nesumažėjo, jis jau kurį laika išlieka stabilus ir siekia 3 000 ribą[2].</p>
<p>„Telia“ vaizdo stebėjimo sprendimų vadovas Saulius Kalašnikovas pastebi, kad kelių eismo statistiką į dugną nuolat tempia „kelių gaidelių“ populiacijos dydis, o tai rodo, kad Lietuvoje kol kas dar skiriama per mažai dėmesio kovoti su šiais kelių „paukšteliais“. Anot jo, nors ir dabartinės priemonės įskaitant ir aktyvią socialinę reklamą, modernius greičio matuoklius ir pareigūnų reidus davė teigiamų rezultatų, tačiau jie dar nėra pakankami.</p>
<p>S. Kalašnikovas siūlo, kad greta visų dabar taikomų priemonių būtų pasitelktas ir dirbtinis intelektas (DI), o žmonės esą galėtų pradėti naudotis išmaniąja programėle, neleisiančia greičio viršytojams pralėkti pro akis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/navigacija.jpg" alt="" /></p>
<h2>Bausmių vis išvengia</h2>
<p>Tuo tarpu etatiniai greičio viršytojai dažnai taip ir lieka nenubausti dėka šiuolaikinių technologijų ir pačių vairuotojų tarpusavio solidarumo. Vairuotojai įsimena radarų vietas ir jomis įvairiausiose grupėse pasidalina su kitais vairuotojais taip sumažindami greitį tik tuose kelio ruožuose.</p>
<p>Kelių „lakstūnams“ pasitarnauja ir populiarioji „Waze“ programėlė, kurioje realiu laiku galima pamatyti vietas, kuriose stovi policijos pareigūnai ar greičio matuokliai.</p>
<blockquote>
<p>Dėl šių priežasčių garsiose Silicio kompanijose dirbę DI mokslininkai suvienijo jėgas ir sukūrė programėlę „Speedcam Anywhere“, kuri suteikia galimybę fiksuoti pažeidėjus net ir pėstiesiems – užtenka tik nukreipti telefono kamerą į galimai greitį viršijantį automobilį ir telefono aplikacija pati nustatys jo viršijimo faktą[2].</p>
</blockquote>
<p>Pėsčiajam bus suteikta galimybė pačiam pasirinkti – ar vaizdo įrašą išsaugoti, ar pagal sugeneruotą pranešimą pranešti policijai. Visgi, kol kas, matyt, pirminė šio greičio radaro versija nėra itin tiksli, mat, kaip jau minėta, šią programėlę kol kas atmetė tiek „Google Play Store“, tiek „App Store“ dėl šios abejotino matavimo tikslumo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kamera-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Skrieja įžeidžiantys laiškai iš vairuotojų</h2>
<p>Tuo tarpu programėlės kūrėjai kalba, jog nuo kovo mėnesio, kai ir pasirodė naujoji greičio fiksavimo programėlė, jie sulaukia daug piktų ir žeidžiančių laiškų iš vairuotojų, todėl net esą bijo atskleisti savo tikrąją tapatybę[5].</p>
<p>Programėlės kūrėjas Samas teigia, jog vieni žmonės džiaugiasi šiuo sprendimu, o kiti piktinasi argumentuodami, kad taip žmonės yra sekami. </p>
<blockquote>
<p>„Suprantu abi puses, bet manau, kad yra nustatyti greičio apribojimai, tai pagal įstatymą ir turime jų laikytis. Tai nėra asmeninė keršto akcija prieš ką nors, priešingai. Kaip dar galime padaryti, kad mūsų keliuose būtų saugu? Kasmet keliuose patiriama apie 2 000 sunkių sužalojimų – kaip sumažinti šį skaičių? O būdas tą padaryti – tai atgrasyti vairuotojus nuo greičio viršijimo“, – kalbėjo programėlės kūrėjas[5].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau programėlės sėkmės viršūnės, panašu, dar teks palaukti, mat šiuo metu dar blokuojama jos pasiūla išmaniųjų įrenginių vartotojams. Operacinių sistemų bendrovės teigia, kad neįmanoma įvertinti pravažiuojančios transporto priemonės greičio pasitelkiant vien dirbtinį intelektą.</p>
<blockquote>
<p>„Nežinome, kodėl jie blokuoja naudingą technologiją, kuri gali išgelbėti žmonių gyvybes“, – svarstė Samas[5].</p>
</blockquote>
<h2>Išvengti eismo įvykių padės dirbtinis intelektas?</h2>
<p>Dirbtiniam intelektui žengiant vis toliau ir gviešiantis į mūsų kasdienį gyvenimą, pastebima ir didžiulė jo nauda siekiant kaip įmanoma labiau išvengti nelaimių kelyje. Greta mobilaus radaro naujuose automobiliuose jau veikia ir išmanioji greičio palaikymo sistema, kuri naudoja dirbtinį intelektą automobilio greičiui reguliuoti[6].</p>
<p>Jau nuo liepos mėnesio ši technologija yra privaloma visuose naujuose automobiliuose Europos Sąjungoje, tačiau kol kas, kaip pranešama, JAV ji dar neįsitvirtinusi.</p>
<p>Užtikrinti saugumą vairuotojams griebėsi ir Australijoje įsikūrusi bendrovė „Acusensus“, kuri sukūrė „išmaniąsias akis“ siekiant nustatyti pavojingą vairuotojo elgesį.</p>
<p>Šiai patentuotai technologijai, skirtingai nei žmogui, neturi įtakos nei oro sąlygos, nei didelis greitis – ji esą gali fiksuoti vairuotojo elgesį ir transporto priemonės viduje. Šias kameras galima įrengti esamoje kelių infrastruktūroje, pavyzdžiui, ant viadukų, informacinių kelio ženklų ar kilnojamųjų konstrukcijų.</p>
<p>Ši technologija suteiktų galimybę teisėsaugos institucijoms aiškiai matyti, ar vairuotojas be vairo savo rankose laiko dar ką nors daugiau, pavyzdžiui, mobilųjį telefoną. Kamera fiksuoja net ir jo žvilgsnį – ar jis nežiūri žemyn ir neskaito SMS žinučių.</p>
