Dronų Lietuvos danguje daugėja
Dronai iš nišinės technologijos sparčiai virsta kasdieniu darbo įrankiu. Jie jau naudojami statybose, energetikoje, infrastruktūros projektuose, filmavime, geodezijoje ir saugumo srityje. Tačiau kuo daugiau bepiločių orlaivių kyla į Lietuvos dangų, tuo svarbesnis tampa klausimas – kaip užtikrinti, kad jų skrydžiai būtų saugūs ir netrukdytų pilotuojamai aviacijai.
„Dronai vis plačiau naudojami ne tik pramogoms, bet ir verslui, infrastruktūros priežiūrai, viešajam saugumui bei strateginių objektų apsaugai. Kuo daugiau jų mūsų danguje, tuo svarbiau žinoti, kas ir kur skrenda. Nauja sistema įneša daugiau tvarkos į oro erdvę, kartu mažindama biurokratiją ir leisdama dronų naudotojams leidimus gauti paprasčiau. Neramiais geopolitiniais laikais tai tampa ne tik patogumo, bet ir saugumo klausimu“, – sako susisiekimo viceministrė Živilė Poželienė[1].
Dėl to Lietuvoje plečiama bepiločių orlaivių eismo valdymo sistema, leidžianti operatoriams elektroniniu būdu pateikti paraiškas ir gauti leidimus skrydžiams valdomoje oro erdvėje. „Oro navigacija“ šią tvarką atnaujino prieš keturis mėnesius, siekdama supaprastinti procedūras ir geriau koordinuoti dronų judėjimą.
Per pirmuosius keturis sistemos veikimo mėnesius joje užsiregistravo beveik 700 naudotojų. Per tą laiką pateikta 419 skrydžių paraiškų, o maždaug 70 proc. jų buvo patvirtintos. Iki elektroninės sistemos įdiegimo patvirtinamų paraiškų dalis siekė apie 50 procentų.
Skaitmenizavus procesą, išaugo ir paraiškų apdorojimo tempas. Per keturis mėnesius jų išnagrinėta pusantro karto daugiau nei per ankstesnius šešiolika mėnesių.
Aktyviausia – Kauno regione, sistema domina ir strategines įmones
Šiuo metu daugiausia dronų skrydžių fiksuojama Kauno regione. Viena pagrindinių priežasčių – „Rail Baltica“ infrastruktūros darbai, kuriuose bepiločiai orlaiviai pasitelkiami stebėsenai, matavimams ir kitoms techninėms užduotims.
Vasarą aktyvumas pastebimai išauga ir pajūryje, ypač Palangos regione. Tai rodo, kad dronai vis plačiau naudojami ne tik pramogoms, bet ir profesionalioje veikloje – statybose, energetikoje, filmavime, žemėlapių sudaryme bei infrastruktūros priežiūroje.
Bepiločių orlaivių valdymo sistema tampa aktuali ir stambioms įmonėms bei valstybės institucijoms. Leidimus per ją jau išduoda „Litgrid“, „Amber Grid“, Lietuvos oro uostai, „KN Energies“, Karinės oro pajėgos, Viešojo saugumo tarnyba ir kitos organizacijos.
Siekiama, kad ateityje kuo daugiau institucijų naudotų vieną bendrą platformą. Tai leistų sumažinti skirtingų procedūrų skaičių ir operatoriams palengvintų skrydžių derinimą.
Nelegalūs skrydžiai vis dar kelia riziką
Nors leidimų gavimo tvarka tapo paprastesnė, valdomoje oro erdvėje vis dar fiksuojama skrydžių be reikalingų suderinimų. Tokie atvejai gali kelti grėsmę aviacijos saugai, trikdyti oro uostų veiklą ar apsunkinti kitų orlaivių judėjimą.
Dėl to dronų naudotojai raginami prieš kiekvieną skrydį patikrinti galiojančius apribojimus ir iš anksto pasirūpinti reikalingais leidimais. Dalies paraiškų atmetimo priežastis būna ne pats planuojamas skrydis, o nepilnai pateikta informacija ar neatitikimai nustatytiems reikalavimams.
Daug dėmesio skiriama ir naudotojų švietimui. Nuo metų pradžios surengti keli nuotoliniai seminarai, kuriuose aiškinta, kaip planuoti skrydžius ir naudotis leidimų sistema. Rudenį numatytas naujas mokymų ciklas.
Lietuvos bepiločių orlaivių eismo valdymo sistema veikia interneto svetainėje utm.ans.lt, o informaciją apie skrydžių zonas ir apribojimus galima rasti ir mobiliojoje programėlėje „Lithuania Drone Map“.
