Liūdnai pagarsėjusi „naktinė“ mokesčių reforma prisimenama kaip košmaras
Nemenka dalis Lietuvos gyventojų puikiai atsimena 2008 m. pasaulinę finansų krizę ir siaubingus jos padarinius: recesiją, vyriausybės skolas, kilusią ekonominę suirutę, nedarbą.
Deja, bet šios globalios krizės akivaizdoje Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis atsidūrė tarp labiausiai nukentėjusių pasaulyje: prieš tai vidutiniškai po 7 % per metus augęs BVP krizės metu smuko 15 %, tris kartus augo vyrų nedarbo lygis[1].
Tarp priežasčių, sukėlusių Lietuvoje tokią gilią krizę, įvardijama pernelyg laisva Skandinavijos bankų būsto paskolų politika. Lietuvos bankų sistemos, kurioje dominuoja skandinaviški bankai, paskolų portfelis nuo 2003 iki 2008 m. kasmet didėdavo vidutiniškai daugiau kaip po 40 %[2].
Ekspertai jau vėliau kalbėjo apie tai, kad toks augimas buvo per greitas, palyginti su realaus BVP augimo tempu.
Didžioji dalis paskolų buvo nukreipta į nekilnojamojo turto sektorių, o tai lėmė nekilnojamojo turto burbulo susidarymą.
Lietuvos bankas į chaotišką ekonomikos situaciją reagavo pasyviai, o problema tapo ir šalies valdžios institucijų kompetencijos stoka. Nuo 2008 metų pabaigos Lietuvos Vyriausybė jau buvo pasiskolinusi apie 20 mlrd. litų. 2010 m. pabaigoje skola pasiekė 36 mlrd. litų. Dėl brangaus skolinimosi valstybės biudžeto išlaidos palūkanoms nuo 800 mln. litų 2008 m. išaugo iki 1,9 mlrd. litų 2011 m.
Tai ir lėmė situaciją, jog valdžiai staiga ėmė trūkti lėšų biudžete, tad prisireikė greitai ir ženkliai padidinti esamus mokesčius, įvesti naujus, naikinti lengvatas.
Šis planas buvo „palaimintas“ konservatorių valdžios, kuri posėdžiavo ištisomis naktimis, kol pagaliau buvo priimta 2009 m. „naktine“ praminta mokesčių reforma.
Peiliu po kaklu ji tapo tiek dirbantiems, tiek ir jaunoms šeimoms ar paskolų turintiems. Tačiau bene labiausiai dėl šios reformos nukentėjo senjorai. Sumažinus pensijas, su garbaus amžiaus piliečiais vėliau žadėta atsiskaityti – tai padaryti valdžią įpareigojo Konstitucinis Teismas (KT). Vis dėlto, dalis pensininkų taip ir mirė, nesulaukę kol valdžia su jais atsiskaitys.
Reformos padariniai: panaikintos lengvatos, augęs PVM ir nurėžtos pensijos
2008 m. prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei ir siekiant sušvelninti jos padarinius Lietuvai, nuo 2009 m. šalyje buvo sulyginti mokesčiai verslui, pridėtinės vertės mokestis, padidinti akcizai, atsisakyta kai kurių mokesčių lengvatų ir išimčių[3].
Dabar jau žinoma, kad mokesčių reforma nebuvo palanki pensininkams, problemų dėl sveikatos turintiems žmonėms, daugeliui darbininkų ir apskritai – beveik visiems Lietuvos piliečiams.
Po mokesčių reformos, šalyje ženkliai pabrango vaistai[4]. Jei anksčiau PVM vaistams siekė 5 %, vėliau tapo 20 %. Mokant už šilumą teko plačiau atverti pinigines, panaikintas PVM lengvata už šilumos energiją, pabrango knygos, laikraščiai ir žurnalai, nes buvo sutarta galiojančiams PVM lengvatas šioms prekių grupėms naikinti.
Piniginę labiau reikėjo purtyti ir norint apsistoti viešbutyje, nes panaikinus PVM lengvatą viešbučiams, jų paslaugos brango. Taip pat buvo nustatyta, kad mokesčius „Sodrai“ turi mokėti kūrybiniai darbuotojai, gaunantys autoriniai atlyginimai, taip pat ūkininkai ir sportininkai. Padidėjo akcizai alkoholiui, tabakui, kurui.
Priėmus 2009 m. reformą, mažiau šeimų gavo vaiko pinigus ir kitas socialines paramas, mažiau vaikų gavo nemokamą maitinimą mokyklose. Pelno mokestis padidėjo nuo 15 iki 20 %, PVM padidintas nuo 18 % iki 19 %, vėliau dar padidėjo iki 21 %. Buvo panaikintos beveik visos PVM lengvatos, gyventojų pajamų mokestis (GPM) sumažintas nuo 24 % iki 21 %, jame išskirtas 6 % privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestis. Buvo atsisakyta vienodo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) – buvo nustatyta, kad uždirbantiems minimalų atlyginimą NPD bus ne 320 Lt, o 470 Lt.
Bene skaudžiasia, kad po šios reformos, šalyje buvo nurėžti valstybės tarnautojų, mokytojų, bibliotekininkų, teisėjų atlyginimai, sumažintos senatvės pensininkų pensijos, motinystės išmokos, vaiko pinigai, bedarbių pašalpos, o dirbantiems pensininkams senatvės pensijos sumažintos stipriau nei nedirbantiems.
Reformą lydėjo riaušės ir neištęsėti pažadai pensininkams
Lietuvos piliečiai liūdnai pagarsėjusią mokesčių reformą pasitiko riaušėmis prie Seimo. Netrukus šalyje įsivyravo neviltis, tuo metu valdantieji konservatoriai ir ypatingai tuometinis ministras pirmininkas Andrius Kubilius greitai tapo didžiulės neapykantos taikiniais.
Vis daugiau piliečių ėmė susidurti su nepritekliumi, dalis suskubo palikti Lietuvą ir emigravo į Jungtinę Karalystę, Airiją ar kitas Vakarų šalis. Tačiau senyvo amžiaus gyventojai liko tėvynėje, nors apkarpytų pensijų nebeužteko būtiniausių poreikių patenkinimui.
Jau gerokai vėliau tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė įpareigojo Vyriausybę pasibaigus finansų krizę kompensuoti sumažintas senatvės pensijas[5]. Dar vėliau Konstitucinis Teismas (KT) įtvirtino tokių kompensacijų būtinumą, konstatavo, kad valdžia nepagrįstai stipriau apkarpė dirbančių pensininkų senatvės pensijas nei nedirbančių[6].
Prieštaraujančiomis Pagrindiniam įstatymui pripažintos Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos vien dėl to, kad jie dirba ar užsiima verslu. Anot KT, negalima taikyti tokio teisinio reguliavimo, kad dirbantiems ir verslaujantiems pensininkams dėl to senatvės pensija mažinama labiau nei kitiems.
Teismas pabrėžė, kad tai taikytina ir valstybinėms pensijoms. Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintos ir kai kurios Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos. Teismo teigimu, teisinis reguliavimas, kuriuo sumažinta maksimalaus valstybinių pensijų riba, pažeistos iki sunkios ekonominės padėties susidarymo valstybėje buvusios nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos.
Tačiau patiems pensininkams tokia žinia nebuvo pernelyg reikšminga. Kaip ir ankstesni pažadai kompensuoti sumažintas pensijas. Pažvelkime į faktus. Kompensacijos už per krizę sumažintas pensijas mokamos vadovaujantis 2014 metų gegužės 22 dieną įsigaliojusiu kompensavimo įstatymu.
2009 m. Lietuvoje gyveno 3,1 mln. gyventojų[7]. Senatvės pensijas tuo metu gavo 595 tūkst. šalies piliečių. Dar apie 7,3 buvo išėję į išankstinę pensiją. Tačiau iki 2014 m. daug kas pasikeitė. Praėjus penkeriems metams po mokesčių reformos, šalyje iš viso gyveno jau tik 2, 9 mln. žmonių. Vien 2014 m. mirė 40,2 tūkst. žmonių, o natūrali gyventojų kaita išliko neigiama – mirė 8,9 tūkst. daugiau žmonių negu gimė kūdikių[8].
Su senatve susijusias pensijas 2014 m. pabaigoje gavo 682,5 tūkst. asmenų, arba kas ketvirtas šalies gyventojas. Šioje pensijų gavėjų kategorijoje didžiausią dalį (88 proc.) sudarė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensininkai. Tačiau „Sodros“ duomenimis, kompensacijų už 2009 m. sumažintas pensijas nesulaukė 167 tūkst. pensininkų – jie mirė iki 2014 metų gegužės 22 dienos, kai įsigaliojo įstatymas dėl kompensacijų[9].
Mokesčių reformos padariniai jaučiami iki šiol
Jau pirmaisiais 2009 m. mėnesiais po mokesčių reformos, valstybės biudžetui nepavyko įvykdyti PVM ir pelno mokesčio pajamų surinkimo planų. Mažiau nei planuota gauta pajamų ir iš akcizų. Tyrimai rodė, kad kas ketvirtas litas buvo uždirbtas ir išleistas šešėlyje[10].
Finansų ministerijos duomenimis, valstybės biudžetas per pirmuosius du 2009 m. mėnesius negavo 381,1 mln. litų, arba 13,5 % planuotų pajamų.
Iš viso sausį-vasarį įplaukė 2,823 mlrd. litų pajamų. PVM pajamos per du 2009 m. mėnesius siekė 1,382 mlrd. litų, jų gauta 16,8 % mažiau nei planuota.
Pelno mokesčio surinkta 70,8 mln. litų, arba 21,4 % mažiau nei planuota. Akcizų įplaukos siekė 534,4 mln. litų ir buvo 8,4 % mažesnės už planą.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikto Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, 2009 m. šešėlinė ekonomika išaugo 5 % punktais, į biudžetą nesurinkta apie 5,3 mlrd. litų.
„Eurostat“ skelbė, kad vasario mėnesį nedarbas Lietuvoje siekė 13,7 % ir buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES).
Liūdni pensininkų išgyvenimai ir tragiški to meto Lietuvos ekonominiai rodikliai tik parodo, koks sudėtingas buvo finansinės krizės laikotarpis ir kokias milžiniškas klaidas padarė tuometinė valdžia.
