Neapskaitė daugiau nei pusės turto – trūksta trilijonų
Penktą kartą iš eilės JAV Gynybos departamentas nesugebėjo atlikti audito. Nepavyko apskaityti daugiau nei pusės turto, tačiau, pasak vyriausiojo finansų pareigūno, į tai žiūrima kaip į „pamokantį momentą“.
1 600 auditorių peržvelgę 3,5 trilijono JAV dolerių vertės Gynybos departamento turto ir 3,7 trilijono JAV dolerių vertės finansinių įsipareigojimų nustatė, kad departamentas negali dokumentais tinkamai pagrįsti apie 61 proc. išlaidų eilučių.
Pentagono kontrolierius Maikas Makordas (Mike McCord) per spaudos konferenciją nedramatizavo nesubalansuotų trilijoninių sumų, kadangi jau ankstesniuose keturiuose audituose taip pat nebuvo galima gauti vertinimui atlikti reikalingų apskaitos dokumentų, tad visi penki auditai buvo įvertinti kaip „atsakomybės nenešanti nuomonė“ („Disclamer“).
„Penktojo metinio visos Gynybos departamento finansinio audito rezultatai bus atsakomybės nenešanti nuomonė apie visą Gynybos departamentą. Tai toks pat rezultatas kaip ir praėjusiais metais ir, žinote, nėra netikėtas“, – sakė Pentagono pareigūnas[1].
M. McCordas Pentagono kontrolieriaus pareigas ėjo 2009-2017 metais, o dabar į šias pareigas grįžo nuo 2021 m. birželio mėnesio. Pasak jo, dabar per naujausią auditą Pentagono pareigūnams ir nepriklausomos viešosios apskaitos įmonės darbuotojams prireikė 220 asmeninių apsilankymų vietoje (Pentagone) ir 750 virtualių apsilankymų.
Jie nustatė keletą naujų trūkumų, susijusių su tuo, kaip Gynybos departamentas apskaitė savo turtą, kurį sudaro beveik 2,9 mln. karinio personalo, įranga ir ginkluotė, įskaitant 19 700 orlaivių ir daugiau kaip 290 laivų taip pat ir materialūs daiktai, įskaitant pastatus, kelius ir tvoras 4 860 vietų visame pasaulyje.
Pirmasis Pentagono auditas: pavėluotas ir su trūkumais
Federalinis įstatymas nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios reikalauja, kad visos vyriausybinės agentūros privalomai atliktų auditą. Nuo 2013 finansinių metų visos agentūros, išskyrus Gynybos departamentą, sugebėjo įvykdyti šį reikalavimą.
Departamentui, kuriam tenka daugiau nei pusė JAV diskrecinių išlaidų ir kuris turi daugybę kariuomenės šakų, brangiai kainuojančių ginklų sistemų, didelius personalo poreikius, daugybę įvairaus dydžio karinių bazių šalyje ir užsienyje bei toli nuo jos dislokuotų karių, didelės apimties auditą atlikti ypač sudėtinga.
2017 m. gruodžio mėnesį gynybos pareigūnai pirmą kartą ėmėsi kruopščiai tikrinti Gynybos departamento buhalterinę apskaitą. Apie audito rezultatus visuomenei buvo pranešta tokiais žodžiais:
„Audito nepavyko įveikti, bet mes niekada nesitikėjome, kad jį įveiksime“, – žurnalistams sakė gynybos sekretoriaus pavaduotojas Patrikas Šanahanas (Patrick Shanahan) ir pridūrė, kad išvados rodo, jog Pentagone reikia laikytis didesnės drausmės sprendžiant finansinius klausimus.
„Tai buvo 2,7 trilijono dolerių vertės organizacijos auditas, todėl tai, kad atlikome auditą, yra reikšminga“, – pridūrė P. Shanahanas [2].
Pentagonas – neapskaityto nekilnojamojo turto magnatas
Dar 2014 m. JAV Vyriausybės atskaitomybės tarnyba „Government Accountability Office“ (GAO) nustatė, jog JAV gynybos departamentui priklauso daugiau nei pusė milijono nekilnojamojo turto objektų, kurių vertė viršija 800 mlrd. dolerių. Kariuomenės nekilnojamojo turto valdos yra išsidėsčiusios visame pasaulyje ir iš viso užima 121 406 hektarų plotą.
Kaip teigiama Vyriausybės atskaitomybės tarnybos ataskaitoje, Pentagono auditoriai negali paaiškinti, kam skirta pusė šių nekilnojamojo turto objektų. Jie net neturi plano, kaip tai išsiaiškinti.
„2011 m. rugsėjį nustatėme, kad Gynybos Departamentas ribojo savo galimybes sumažinti perteklinį inventorių, nes Pentagonas nevedė tikslių ir išsamių duomenų apie savo objektų panaudojimą“, – teigiama GAO ataskaitoje[3].
Pentagonas neparduoda objektų, nes neturi supratimo, kas vyksta daugelyje jų. Niekas neveda geros centralizuotos apskaitos. Atskiri turto valdytojai neatlieka privalomų auditų, o Pentagonas kratosi atsakomybės.
JAV kariuomenė neturi žalio supratimo, kas jai priklauso
GAO nusiuntė tyrėjus į 11 atsitiktinai pasirinktų objektų, atstovaujančių visoms keturioms kariuomenės šakoms, kad jie palygintų faktines patalpas su Pentagono duomenų baze.
Pirmiausia kariuomenė sukūrė savo programinę įrangą, kuri tikrina, ar Pentagono nekilnojamojo turto duomenų bazėje nėra klaidų – iš esmės kariuomenės programa paima žemę ir pastatus, kuriuos sausumos pajėgos žino turinčios, ir palygina juos su tuo, ką Gynybos departamentas teigia, kad kariuomenė turi.
Per GAO vizitą kariuomenėje sausumos pajėgų padalinio pareigūnai pristatė šią programą. Tačiau tyrėjams paprašius įvesti vieno konkretaus objekto adresą, programa rado 45 000 neatitikimų. Tai reiškia, kad, palyginti su tikruoju nekilnojamuoju turtu, kariuomenės pagrindiniame šio vieno adreso sąraše buvo dešimtys tūkstančių smulkių neatitikimų. Padauginus tai iš pusės milijono adresų, tapo aišku, kokia Pentagone tvyro betvarkė[5].
JAV Gynybos departamentui priklauso objektai, pastatyti ir prieš du tūkstančius metų
Gavę prieigą prie vidinės kariuomenės nekilnojamojo turto duomenų bazės, GAO tyrėjai pažymėjo, kad Pentagono duomenų bazėje surado objektus, datuojamus 0012, 1776, 2201 ir 3013 metais. Kariuomenė pažadėjo klaidą ištaisyti [5].
Apsilankius karinio jūrų laivyno ir karinių oro pajėgų objektuose paaiškėjo panašios problemos. Tyrėjai rado apleistų pastatų, kurie, kaip nurodė abi kariuomenės, vis dar buvo naudojami. GAO inspektoriai nustatė, kad karinis jūrų laivynas ir karinės oro pajėgos nugriovė pastatus, bet apie tai nepranešė Pentagonui. Tyrėjai rado ištisus pastatų kompleksus, apie kuriuos šios šakos pranešė kaip apie pavienius statinius.
GAO „nustatė, kad Gynybos departamento planai panaikinti perteklinių patalpų plotą ateityje buvo neaiškūs“ ir kad Pentagonas „neapibrėžė strategijų ir priemonių, kurias ketino taikyti, kad panaikintų perteklinių patalpų plotą savo įrenginiuose“.
Taigi plano nėra. Milijardus dolerių kainuojantis nenaudojamas arba nepakankamai naudojamas turtas tiesiog stovi ir kainuoja mokesčių mokėtojams. Dar blogiau, kad žmonės, kurie turėtų prižiūrėti objektus, tiesiog neatlieka savo darbo.
„FORBES“: kur vyriausybės departamentas pradangino 21 trilijoną dolerių?
„FORBES“ tyrėjai Markas Skidmoras ir Laurencas Kotlikoff atliko paiešką vyriausybinėse interneto svetainėse ir rado, kad 1998-2015 m. Gynybos departamentui ir Būsto ir urbanistinės plėtros departamentui buvo pranešta apie 21 trilijoną JAV dolerių, nepagrįstų fiskaliniais čekiais, koregavimų.
Generalinio inspektoriaus tarnybos (OIG) ataskaitoje „Kariuomenės bendrojo fondo koregavimai nėra tinkamai dokumentuoti ar pagrįsti“ nurodoma, kad 2015 finansiniais metais kariuomenė tinkamai nepagrindė 6,5 trilijono JAV dolerių vertės biudžeto eilučių, esančių apskaitos žurnale.
Ataskaitoje nurodoma, kad vien 170 operacijų sudarė 2,1 trilijono JAV dolerių vertės nepagrįstų koregavimų metų pabaigoje. Apie šias 170 operacijų nepateikiama jokios informacijos. Be to, ataskaitoje teigiama, kad kariuomenė pašalino daug tūkstančių operacijų su nepagrįstais koregavimais. Nepaaiškinama, kodėl jos buvo pašalintos ir koks jų mastas[6].
„FORBES“ tyrėjams pradėjus intensyviau domėtis apie JAV vyriausybei praneštus nepagrįstus koregavimus, OIG tinklalapis, kuriame šie nepagrįsti „apskaitos koregavimai“ buvo dokumentuoti, dingo[7].
Laimei, M. Skidmoras iš anksto nukopijavo 2016 m. liepos mėn. ataskaitą ir visas kitas susijusias OIG ataskaitas ir vėl jas paskelbė atskirame žurnalistiniame tyrime „Gynybos Departamente bei Būsto ir urbanistinės plėtros departamente 21 trilijonas JAV dolerių trūkstamų pinigų: ataskaita ir patvirtinamieji dokumentai“[8]. Tačiau ši, skandalinga turėjusi virsti publikacija, nesulaukė didžiosios žiniasklaidos dėmesio.
Pentagono pinigų „pradanginimo“ schemose – laiko faktorius
2018 m. žurnale „The Nation“ pasirodė Deivo Lindorfo (Dave Lindorff) straipsnis pavadinimu „Išskirtinė medžiaga: atskleistas didžiulis Pentagono apskaitos sukčiavimas: kaip JAV karinės išlaidos vis didėja, nors Pentagonas nesugeba atlikti audito“[10].
Teksto autorius gilinosi į Pentagono naudojamų pinigų plovimo taktikas. Viena jų – vadinamieji „vienerių metų pinigai“, t. y. kai lėšos, kurias Kongresas ketina išleisti per vienerius fiskalinius metus, perkeliamos į penkerių metų pinigų fondą.
Šis manevras atliekamas pasinaudojant tuo, kad federaliniai įstatymai nereikalauja grąžinti nepanaudotų „penkerių metų pinigų“ per tą penkerių metų paskirstymo laikotarpį.
Šie netikri skaičiai Pentagone vadinami „kamščiais“, kaip užkamšant skylę, sakė esami ir buvę pareigūnai. „Užkamšymo“ procesui net buvo sugalvotas atskiras žargonas: „Nippering“ – nuoroda į aštriabriaunį įrankį, naudojamą vielos ar metalo gabalėliams nupjauti.
Pinigų perkėlimą iš Kongreso patvirtintos paskirties į kitą paskirtį galima kartoti daugybę kartų, „kol lėšos tampa praktiškai neatsekamos“, – sako vienas Pentagono biudžeto sudarymo veteranas, kuris, norėdamas išsaugoti savo lobisto darbą Pentagone, primygtinai prašė neskelbti savo pavardės.
„The Nation“ autoriaus teigimu, tie „kamščiai“ gali būti stulbinamo dydžio. Pavyzdžiui, 2015 finansiniais metais Kongresas JAV kariuomenei skyrė 122 mlrd. tačiau JAV Gynybos departamento finansiniuose dokumentuose, skirtuose kariuomenės 2015 m. biudžetui, buvo įrašyti milžiniški 6,5 trilijono JAV dolerių „kamščiai“, kuriems „trūko patvirtinamųjų dokumentų“. Kitaip tariant, nebuvo jokių buhalterinių įrašų ar kvitų, kurie patvirtintų, kaip tariamai buvo išleista 6,5 trilijono JAV dolerių[10].
Pentagonas: ką Ukrainai pažadam, tą ir duodam
Po penktojo sužlugusio Pentagono audito, per kurį paaiškėjo, jog 61 proc. Gynybos departamentui skirtų pinigų neturi dokumentuoto pagrindimo, žurnalistai gynybos sekretoriaus pavaduotojo nesiteiravo nei apie pareigūnų atsakomybę, nei apie jų atsistatydinimus.
Spaudos atstovams labiau rūpėjo ginkluotės tiekimas kariaujančiai Ukrainai. Michael J. McCord juos patikino, jog visi Ukrainai duoti pažadai yra pildomi.
„Visų pirma, nė viename Ukrainos susitikime negirdėjau, kad mes… kad mes manėme, jog kažką turime, žadėjome arba ketinome pažadėti, o paskui paaiškėjo, kad jų neturime arba jie neveikia. Yra atsargų, kurias turėjome patikrinti, nes jos yra senesnės nei kai kurios kitos atsargos, tačiau apie tai, kad įrašai būtų nesuderinti ir kad nežinotume, ką turime, nebuvo nė kalbos. Man atrodo, kad Ukrainos atvejis iš tikrųjų yra labai pamokantis momentas mums audito srityje“, – sakė gynybos sekretoriaus pavaduotojas Michael J. McCord[11].
J. Bidenas Kongreso prašo gynybai kitąmet skirti 886 milijardus dolerių
Didžiausias pasaulyje JAV karinis biudžetas, pernai siekęs jau netoli trilijono JAV dolerių – 858 mlrd. – kitąmet turėtų toliau augti. J. Bidenas Kongreso prašo gynybai kitąmet skirti 886 milijardus dolerių[12].
Nereikia būti pranašu, kad nuspėtum, jog neapskaitytų pinigų šleifas Gynybos departamento audite vilksis ir šeštą kartą.
Greičiausiai ir šeštą kartą Pentagono atstovas, kalbėdamas apie neapskaitytus trilijonus, atliks tik „disclamerio“ vaidmenį.
NATO aljanse Amerikos Valstijos groja pirmu smuiku. O pirmasis smuikas JAV atiteko dėl milžiniško karinio biudžeto… kurio išlaidos, paskutinio audito duomenimis, 61 proc. nepagrįstos dokumentais.
