<h2>Patvirtintas vaistas, kurio efektyvumas – didesnis nei vakcinų</h2>
<p>Pamažu pasauliui grįžtant į „normalaus gyvenimo“ vėžes ir smarkiai kritus vakcinacijos rodikliams, bendrovė „AstraZeneca“ pristatė ilgai veikiančių antikūnų derinį, vaistinį preparatą „Evusheld“, skirtą sukurti imuninį barjerą iki užsikrečiant COVID-19 virusu. Vaisto sukuriama apsauga lenkia ir vakcinų – siekia net pusmetį, kai tuo tarpu pastaruoju metu išsiaiškinta, kad vakcina stipriausią poveikį turi vos kelis mėnesius. Šis vaistas jau patvirtintas naudojimui ir Europos Sąjungoje.</p>
<p>Naujasis preparatas pasirodė skiepų nuo koronaviruso populiarumui blėstant, tačiau ir jo veikimas bei šalutiniai poveikiai nėra iki galo aiškūs, tačiau tikimasi, kad tabletės galimai pasės didesnį pasitikėjimą nei intervencinės vakcinos.</p>
<p>Pabandykite – iš pradžių pasiskiepykite keliomis vakcinos dozėmis, o vėliau pereikite prie neintervencinių medicininių preparatų. Įdomu, kaip žmogaus imuninė sistema reaguos į štai tokį „kokteilį“?</p>
<p>Pranešama, kad naujasis metodas leistų apsisaugoti nuo viruso nesiskiepijant, o vaistinį preparatą patvirtinusios Europos Komisijos sprendimas buvo paremtas atliktais tyrimais, kurių metu paaiškėjo, jog simptominio COVID-19 išsivystymo rizika sumažėjo 77 proc., lyginant su placebu analizėje. Tarpinė šešių mėnesių analizė patvirtino 83 proc. mažesnę užsikrėtimo koronavirusu riziką[3].</p>
<blockquote>
<p>„Evusheld“ teikiama apsauga tyrimų metu tęsėsi net 6 mėnesius, o tai yra ilgiau nei naudojant intervencines vakcinas, kurių didžiausias veiksmingumas tęsiasi maždaug 2–3 mėnesius (jei skiepytasi pagal pilną vakcinacijos schemą)[2].</p>
</blockquote>
<p>Šio preparato sudėtyje yra du monokloniniai antikūnai – tiksagevimabas ir cilgavimabas, tinkami vartoti vyresniems nei 12 metų amžiaus ir sveriantiems mažiausiai 40 kg asmenims[3].</p>
<p>Naujasis preparatas jau teigiamai buvo įvertintas ir Lietuvoje, o Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė tikina, kad toks preparatas ypatingai pasitarnaus tiems, kuriems net ir po skiepų imuninis atsakas nesusidaro.</p>
<p>Anot jos, preparatas „Evusheld“ iš kitų išsiskiria tuo, kad jame esantys antikūnai prisijungia prie specifinės viruso struktūros ir dėl to virusas nebegali patekti į organizmo ląsteles ir sukelti koronaviruso ligos.</p>
<p>Prie pagyrų naujajam preparatui prisidėjo ir VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas, mat pacientai po inkstų transplantacijos, vartojantys imuninę sistemą slopinančius vaistus yra itin pažeidžiami, o jų imuninis atsakas į vakciną būna silpnesnis, o jai alternatyvų kol kas nebuvę.</p>
<p>Atlikti tyrimai taipogi parodė, kad „Evusheld“ suteikia apsaugą ir nuo naujųjų bei dominuojančių BA.1, BA.1.1 ir BA.2 Omikron atmainų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vaistai-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Penkta banga – į pabaigą, o rudeniui jau ruošiama ketvirtoji dozė</h2>
<p>Tuo tarpu Lietuvoje kol kas koronaviruso pandemija nekvepia, o Statistikos departamento analitikai net fiksuoja penktosios pandemijos bangos pabaigą[4]. Visgi penkta banga gali ir nustebinti – kai kurie net nežinojo, kad jau tiek bangų šalyje būta. Kiti jau spėjo „pamesti“ ir jų skaičių.</p>
<p>Tokia naujiena, kad slūgsta net penktoji Lietuvą talžiusi COVID-19 banga, buvo pranešta Valstybės duomenų analitikos feisbuko paskyroje, kuriame buvo rašoma, kad „bendras užsikrėtimų skaičius jau atsidūrė ten, kur buvo beprasidedant penktajai bangai gruodžio pabaigoje“.</p>
<p>Kita vertus, naujojo vaistinio preparato dar nenurašykite – jo jau rudenį gali vėl prireikti, mat analitikų teigimu, ateities pandemijos yra „absoliučiai neišvengiamos“. Tad ruoškitės – „ateina žiema“ jau įgauna naują prasmę šių dienų kontekste.</p>
<p>Minėtų ekspertų nuomonę patvirtina ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio išsireiškimai. Pasak jo, į koronavirusą turime žiūrėti kaip „į sezoninį dalyką“ ir jam ruoštis iš anksto, mat pamažu COVID-19 tampa sezonine liga.</p>
<blockquote>
<p>„Labai aiškiai matome, kad visi judame to link“, – teigė jis[6].</p>
</blockquote>
<p>Ministras taip pat nepamiršo ir priminti, kad nors ir skiepų kampanijos šiuo metu gerokai sulėtėjusios, ketvirtosios vakcinos dozės jau greitai gali prireikti – jau rudenį.</p>
<blockquote>
<p>„Dabar daugelis žmonių yra pasiskiepiję, daugelis yra persirgę, tai ne tiek ir daug yra žmonių, kurie galėtų skiepytis, bet rudens link dar ir Europos vaistų agentūra, ir ekspertai, ir mes sekame tą informaciją, gal nusistovės galutinis vakcinacijos kalendorius ir turėsime tokį įprastą ritmą, galbūt rudenį dar reikės dar ir ketvirtosios dozės“, – atkreipė dėmesį A. Dulkys[6].</p>
</blockquote>
<p>Prieštarauti A. Dulkio išsakytoms įžvalgoms dėl koronaviruso sezoniškumo negalime – juk kaip kitaip logiškai paaiškintume jau keletą metų iš eilės pasikartojančią tendenciją, kai vos pradėjus šildyti pirmiesiems saulės spinduliams, virusas ima ir staiga tampa nebepavojingas: atšaukiamas privalomas kaukių dėvėjimas ir kiti likę ribojimai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pandemija-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Preparatą gamina kontrastingoji „AstraZeneca“</h2>
<p>Svarbu atkreipti dėmesį, kad naująjį vaistinį preparatą „Evusheld“ kūrė bendrovė, kurios kurtos vakcinos naudojimą dėl patiriamų stiprių šalutinių reiškinių sustabdė dauguma valstybių[8]: Danija, Norvegija, Islandija, Bulgarija, Kongo Demokratinė Respublika, Airija, Nyderlandai, Indonezija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Kipras, Portugalija, Latvija, Slovėnija, Švedija, Liuksemburgas, Tailandas.</p>
<p>Tokių sprendimų buvo imtasi ne šiaip sau, o vieną po kito gavus pranešimus apie žmonių, pasiskiepijusių būtent šio gamintojo vakcina, mirtis susidarius kraujo krešuliui.</p>
<blockquote>
<p>Vien per praėjusių metų kovo mėnesį po šio skiepo mirė daugybė žmonių, kurių organizmuose susidarė daugybiniai kraujo krešuliai[8].</p>
</blockquote>
<p>Tiesa, Europos vaistų reguliavimo institucija ir Europos vaistų agentūra gynėsi, kad tokie atvejai – tik sutapimai ir esą nėra „jokių požymių“, rodančių, jog ši vakcina sukelia kraujo krešulių susidarymą ir pridūrė, kad vakcinos nauda „tebėra didesnė už riziką“[9].</p>
<p>Kol kas Lietuva yra išreiškusi pritarimą tik dėl farmacijos kampanijų „Merck Sharp & Dohme“ ir „Pfizer“ vaistiniams preparatams „Molnupiravir“ ir „Paxlovid“, skirtiems gydyti COVID-19 susirgusius pacientus ir bent 50–90 proc. išvengti sunkios ligos formos ir mirties[10].</p>
