Lyginant su 2020 m. Seimo rinkimais, situacija gana panaši
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia duomenis apie kandidatų į Seimo narius išsilavinimą. Paaiškėjo, jog aukštąjį išsilavinimą turi keturi penktadaliai kandidatų į Seimo narius.
Iš 1740 kandidatų į Seimo narius, 82,8 procentai savo biografijose nurodė turintys aukštąjį išsilavinimą; į šį skaičių patenka kandidatai turintys bakalauro, magistro ar aukštesnius mokslo laipsnius. Lyginant su 2020 m. Seimo rinkimais, situacija panaši.
Prieš ketverius metus į Seimą kandidatavo 83 proc. aukštuosius mokslus baigusių kandidatų, o 2016 m. tokių kandidatų buvo 72 proc.
Tarp labiausiai išsilavinusių kandidatų – 110 asmenų, nurodžiusių daktaro laipsnį
Daugiausiai turinčių aukštąjį išsilavinimą kandidatų yra Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše: iš 141 kandidato 136 (96 proc.) turi aukštąjį išsilavinimą. Dviem procentais atsilieka Lietuvos socialdemokratų partija – 131 iš 139 (94 proc.) kandidatų yra baigę aukštuosius mokslus.
Trečiąją vietą reitinge užima trys partijos.
Žemesne pozicija dalijasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (130 kandidatų iš 141), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos” (129 kandidatai iš 141) bei Nacionalinis susivienijimas (58 kandidatai iš 63).
Mažiausias skaičius aukštąjį išsilavinimą turinčių kandidatų yra Lietuvos liaudies partijoje: iš 37 kandidatų aukštąjį išsilavinimą yra įgiję tik 22 kandidatai (tai sudaro 59 proc.); antroje vietoje puikuojasi Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai): iš 102 šios partijos kandidatų aukštuosius mokslus yra baigę 65 (64 proc.); trečioje – Taikos koalicija, kurioje iš 125 partijos sąraše esančių kandidatų universitetus baigę 82 (66 proc.).
Kitas dalis – baigusių vidurinę mokyklą ir slapukaujančių apie savo išsilavinimą
Iš visų 1740 Seimo rinkimuose dalyvaujančių kandidatų 4,7 proc. kandidatų nurodė turintys aukštesnįjį, 5,7 proc. – aukštąjį neuniversitetinį; 4 proc. – vidurinį, 2,3 proc. – specialųjį vidurinį išsilavinimą.
0,4 proc. savo ruožtu tvirtino įgiję vidurinį išsilavinimą, o 0,1 proc. kandidatų pasirinko nenurodyti, kokius mokslus jie baigę. Nepaisant to, jog duomenis apie išsilavinimą kandidatai nurodo savo biografijose, VRK neturi pareigos tikrinti šių duomenų tikslumo, todėl jie priklauso nuo kandidatų atvirumo ir sąžiningumo.
Parengta remiantis vrk.lt.
