Enterovirusinėmis infekcijomis dažniausiai užsikrečia vaikai, o pavojingiausia amžiaus grupė – kūdikiai
Lietuviams mėgaujantis neįprastai ilgai besitęsiančiais puikiais orais, reiktų nepamiršti ir visai greta tūnančių virusinių infekcijų, kurios gali kaip reikiant apkartinti atostogas ir išvykų planus. Vasaros mėnesiais klesti įvairūs patogenai – nuo plačiai paplitusio noroviruso ir erkinio encefalito viruso (TBEV) iki įprastų enterovirusų.
Planus gerokai apkartinti gali itin nemalonios enterovirusinės infekcijos. Dažniausiai paplitusios Lietuvoje yra būtent Coxsacki (sukelia rankų, kojų bei burnos herpanginą, dažniausiai – vaikams) bei echovirusai, dažniausiai lydimi karščiavimo, o retais atvejais gali komplikuotis ir į virusinį meningitą.
Daugiau nei 90% susirgusiųjų enterovirusine infekcija simptomų gali išvis nejusti arba pradėti nespecifiškai karščiuoti (iki 38,5-40°C). Įprastai enterovirusų sukeltų infekcijų klinikiniai požymiai apima karščiavimą, virškinamojo trakto sutrikimą, prodrominius požymius[1].
Didžiausią riziką užsikrėsti enterovirusine infekcija turi vaikai iki 5 metų amžiaus dėl nepakankamo imuninio atsako į virusus ir dažnai žinių apie higieną stokos.
Infekcija itin pavojinga naujagimiams – jiems ji gali pasireikšti į sepsį panašiais požymiais, tame tarpe ir meningoencefalito, miokardito, hepatito požymiais. Naujagimiai turi didžiulę riziką Echovirusų ir Coxsacki B grupės virusinėms infekcijoms.
Kaip apsisaugoti? Labai svarbu laikytis asmeninės higienos ligos metu (kosint ir čiaudint būtina prisidengti nosį ir burną servetėle ir po kiekvieno sąlyčio su burnos ir nosies išskyromis plauti rankas), vengti artimo kontakto su sergančiaisiais bei dažnai valyti ir dezinfekuoti galimai užterštus paviršius.
Erkinio encefalito virusas (TBEV) gali sukelti meningitą
Vienas pavojingiausių ir sunkiausiai išvengiamų vasaros galvos skausmų – tai erkių platinamas encefalito virusas. Paprastai juo užsikrečiama įsisiurbus Ixodes ricinus rūšies erkei – jų randama visuose Lietuvos rajonuose[2].
Todėl didžiausią riziką užsikrėsti turi žmonės, daug laiko praleidžiantys gamtoje: miško ir laukų darbininkai, žemdirbiai, keliautojai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai ir kt.), grybautojai, uogautojai.
Tačiau užkratas gali keliauti ir per termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus – todėl labai svarbu vartoti tik gerai termiškai apdorotus produktus.
Erkinio encefalito inkubacinis laikotarpis įprastai trunka 2-28 dienas, vidutiniškai – septynias.
Nors mirštamumas nuo erkinio encefalito sąlyginai nėra didelis ir siekia 0,5-4%, žmogui pasveikus, dažnai lydi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – parezės (paralyžius).
Kaip apsisaugoti? Lankytis tik tinkamai prižiūrimose vietose (žolė šienaujama nuo pat ankstyvojo pavasario, jai neleidžiama užaugti daugiau 10 cm, praretinami krūmai, prižiūrimi takai), nuolat apžiūrėti savo ir bendrakeleivių drabužius – aptikus ropojančias erkes – jas sunaikinti. Miške dėvėti gerai priglundančius, šviesius drabužius, gerai priglundančią kepurę ar gobtuvą. Laikinas sprendimas gali būti ir repelentai.
Vasaros susibūrimų „siaubas“ – noravirusas
Noravirusinė infekcija dažnai sukelia gastroenteritą, kurį lydį vėmimas, viduriavimas ir skrandžio spazmai. Inkubacinis laikotarpis trunka nuo 12 iki 48 valandų ir vidutiniškai tęsiasi 33 valandas[3].
Virsuas plinta per užterštą maistą, vandenį ir paviršius, o ypač aktyvus jis būna perpildytose patalpose. Nors norovirusinė infekcija gali pasireikšti ištisus metus, tačiau jos paplitimas dažniausiai būna didžiausias vasaros stovyklose ir kurortuose, kur yra itin palanki terpė daugintis esant glaudžiam žmonių kontaktui ir, dažnu atveju, bendroms patalpoms.
Kaip apsisaugoti? Dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu, valgyti tik gerai paruoštą maistą ir gerti tik švarų vandenį, dažnai dezinfekuoti užterštus paviršius, vengti kontakto su sergančiaisiais.
Netinkamai prižiūrimuose baseinuose plinta adenovirusas
Adenovirusai yra dažna kvėpavimo takų infekcijų, konjunktyvito (rožinės akies) ir gastroenterito priežastis. Jis plinta per artimą sąlytį, užterštus paviršius ir kvėpavimo takų lašelius.
Adenovirusinės infekcijos paplitusios bendrojo naudojimo patalpose, pavyzdžiui, mokyklose ir baseinuose, ypač vasarą, kai žmonės būna arti vienas kito. Šis virusas greitai plinta ir šiltuoju metų laiku itin mėgiamuose baseinuose – ypatingai tada, kai baseine esantis vanduo nėra tinkamai chloruotas.
Kaip apsisaugoti? Laikytis higienos – dažnai plautis rankas, dezinfekuoti paviršius, kuo mažiau liesti veido sritį ir naudotis tik gerai prižiūrimais baseinais – vengti juose maudytis sergant.
Vasaros gripas – rinovirusas
Rinovirusai priklauso Ūminei viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) grupei. Dažnai jais užsikrečiama peršalus, o jai būdingi simptomai primena gripo – sergantįjį kankina sloga ar užgulta nosis, gerklės skausmas, kosulys ir čiaudulys[4].
Jis plinta per kvėpavimo takų lašelius ir užterštus paviršius. Rinovirusinės infekcijos piką pasiekia rudenį ir pavasarį, tačiau gali pasireikšti ištisus metus. Nors paprastai prasergama lengvai, kartais infekcija gali komplikuotis į antrines infekcijas arba paūmėjusias lėtines ligas.
Kaip apsisaugoti? Labai svarbu laikytis higienos, vengti kontakto su sergančiais asmenimis, dezinfekuoti paviršius.
