<h2>Už ateities sandorį – virš 500 eurų siekiančios stipendijos</h2>
<p>Pedagogų štilis privertė Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) imtis skubių veiksmų siekiant į valstybines mokyklas privilioti jaunų mokytojų. Pasirinkusius pedagogo kelią paskutinių kursų studentus ministerija vilioja 506 eurus siekiančia tiksline stipendija, studentui sudarius išankstinę sutartį dėl įsidarbinimo su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla. Tačiau mokytojo duona – ne tokia lengva. Didmiesčiuose skaičiuojamas šimtų pedagogų trūkumas, o be premijų skyrimo paskutinių kursų studentams, įsipareigojantiems dirbti konkrečiose mokyklose, efektyvesnių priemonių pedagogų trūkumo problemai spręsti kol kas nesiimama. Priešingai, nesprendžiama įsisenėjusi problema, kai mokyklų vadovai savivaliauja skirdami mokytojams reikalingas darbo priemones – vieni jas gauna, kiti turi pirkti iš asmeninių lėšų.</p>
<p>Kaip teigia ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė, premijų skyrimas pedagogikos paskutinių kursų studentams už ateities sandorius yra naudingas ne tik savivaldybėms ir mokykloms, siekiančioms pritraukti naujų mokytojų, bet ir būsimiems pedagogams, kurie turės garantuotą darbo vietą[1].</p>
<p>Skelbiama, kad tikslinė 506 eurų per mėnesį siekianti stipendija gali būti skiriama visiems baigiamųjų kursų arba profesinių studijų labiausiai trūkstamų pedagogikos specializacijų studentams, t. y. tiems, kurie siekia tapti matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, istorijos, geografijos, lietuvių kalbos ir literatūros, pradinio ugdymo mokytojais ar specialiaisiais pedagogais. Stipendiją gali gauti ir valstybės finansuojamų, ir nefinansuojamų pedagogikos bakalauro ir gretutinių studijų studentai bei pedagoginių profesinių studijų studentai.</p>
<blockquote>
<p>Stipendija bus skiriama su sąlyga, kad studentai sudarys išankstinę sutartį dėl įsidarbinimo su savivaldybe, savivaldybės ar valstybine mokykla ir įsipareigos pabaigę studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį ne mažiau kaip 0,7 etato.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mokytojas-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Katastrofiškai trūksta mokytojų</h2>
<p>Tačiau toks ŠMSM užmojis motyvuoti ateities pedagogus toli gražu neišsprendžia jų trūkumo problemos. Nenumaldomai artėjant naujiems mokslo metams Lietuvos didmiesčiuose katastrofiškai trūksta mokytojų.</p>
<p>Štai Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, sostinės švietimo įstaigose šiuo metu trūksta daugiau nei 200 mokytojų, o labiausiai – lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, matematikos, pradinių klasių mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų įskaitant logopedus, specialiuosius pedagogus, psichologus, socialinius pedagogus ir mokytojų padėjėjus[3].</p>
<blockquote>
<p>Vilniaus miesto savivaldybė prognozuoja, kad su dabartinėmis tendencijomis, 2023–2024 mokslo metais sostinėje pradės augti lietuvių ir užsienio kalbų ir matematikos mokytojų poreikis.</p>
</blockquote>
<p>O situacija Kaune šiuo metu yra geresnė nei sostinėje ir pedagogų trūkumas čia dar nepasiekė tokio kritinio lygio. Anot Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Onos Gucevičienės, šiuo metu Kauno miesto įstaigose trūksta apie 40 pedagogų, labiausiai – anglų kalbos ir pradinio ugdymo mokytojų[3].</p>
<p>Klaipėdos miesto savivaldybės duomenimis, ikimokyklinio ugdymo įstaigose šiuo metu trūksta 12 mokytojų, taip pat 5 švietimo pagalbos specialistų, 2 priešmokyklinio ugdymo mokytojų, o bendro lavinimo mokyklose esą trūksta kone visų disciplinų pedagogų.</p>
<p>Stebėdama eilę metų trunkantį mokytojų trūkumą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo vadybos ir politikos katedros vedėja doc. dr. Aušra Rutkienė pastebi, kad jaunimas pedagogo profesijos dažnai nesirenka dėl kelių priežasčių: tai didelis darbo krūvis mokyklose, o pedagogo kelias išties nelengvas. Todėl, pasak jos, pasirenkamas lengvesnis būdas gyventi ir pragyventi[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lenta-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Akistata su įsisenėjusiomis problemomis</h2>
<p>Kol ŠMSM imasi spręsti antraeiles su pedagogų trūkumu susijusias problemas kaip antai specialios duomenų bazės diegimas, kurioje skelbiama apie laisvas darbo vietas pedagogams, mokytojai susiduria su išnaudojimu. Praktikoje priimta, kad kiekvienoje darbo vietoje reikalingomis priemonėmis turi aprūpinti darbdavys, tačiau mokytojams tas, panašu, netaikoma.</p>
<p>Viešai kalbama, kad savivaldybėms paskirsčius finansavimą mokykloms, šių vadovai lėšas generuoja skirtingai. Vieni mokytojų nepamiršta ir aprūpina juos būtinomis darbui kanceliarinėmis priemonėmis, o kiti priverčia viską pirkti juos iš savų lėšų. Daliai mokytojų nuolat deklaruojama, kad trūksta lėšų kanceliarinėms priemonėms[5].</p>
<blockquote>
<p>Dažniausiai mokytojai iš savų lėšų turi pirkti popierių, tušinukus, žymeklius, lipniąsias juosteles.</p>
</blockquote>
<p>Kad tokia problema išties egzistuoja, neslėpė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Kaip jis pats teigė, girdima, kad skiriamas finansavimas kanceliarinėms priemonėms priklauso nuo mokyklos vadovo ryšių su mokytojais.</p>
