Mokės visi – ir turtingi, ir vargšai
Pasaulinė valstybės skola 2024 m. viršys 100 trilijonų JAV dolerių, iki 2030 m. priartės prie 100 proc. BVP, o nepalankiausio scenarijaus atveju iki 2026 m. ji gerokai viršys pasaulio ekonomikos apimtį. Tokią prognozę pateikė Tarptautinis valiutos fondas (TVF).[1]
Kaip savo „Fiscal Monitor“ ataskaitoje nurodė TVF, skolos augimas prognozuojamas Brazilijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Pietų Afrikoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.[2]
„Tikėtina, kad norint stabilizuoti ar sumažinti skolą, reikės daug reikšmingesnių, nei šiuo metu planuojama, fiskalinių korekcijų. Dabar yra tinkamas laikas atkurti fiskalinius rezervus, nes atidėjimas bus brangus“, – sakoma organizacijos pranešime.
Skolos našta tradiciškai ypač didelė išsivysčiusiose šalyse. Tai patvirtina Tarptautinių finansų instituto (IIF) duomenys. Jų teigimu, skolos ir BVP santykis išsivysčiusiose rinkose siekė 376,8 proc. BVP (pernai – 308,7 proc.). Didžiausią indėlį į pasaulinės skolos didėjimą įneša besivystančios šalys, pvz., Kinija, Indija ir Meksika. Besiformuojančios rinkos skolos ir BVP santykis pasiekė rekordinius 245 proc., t. y. 25 procentiniais punktais daugiau nei prieš pandemiją (praėjusių metų vertė – 240,8 proc.).[3]
Pagrindinė priežastis yra didelės vyriausybės išlaidos. Skolos augimas gerokai paspartėjo pandemijos metu, kai daugelis šalių turėjo smarkiai padidinti išlaidas namų ūkiams ir įmonėms remti.
Pasaulinė valstybinė skola sparčiai auga ir dėl kitų priežasčių. Visų pirma, daugelis šalių ir toliau didina skolinimąsi įvairioms programoms ir projektams finansuoti, ypač klimato kaitos bei energetikos pertvarkos srityse.
Skolą vis brangiau išlaikyti
Pagrindinė problema, kaip pabrėžia ekspertai, yra ne tiek pati skola, kiek tai, kad jos aptarnavimas tampa vis sunkesnis.
„Toks skolos naštos padidėjimas daugelyje šalių reiškia finansinių rizikų padidėjimą, susijusį su augančia infliacija ir nestabilumu akcijų rinkose. Dideli skolų mokėjimai riboja šalių galimybes investuoti į infrastruktūrą ir socialines programas, o tai lėtina ekonomikos augimą šalyse, turinčiose didelę skolų naštą“, – sako Nikolajus Pereslavskis, „CM Service“ ekonominių tyrimų skyriaus vadovas.
Visgi akivaizdu, kad išsivysčiusioms šalims dėl jų ekonomikos dydžio ir biudžeto galimybių lengviau susitvarkyti su savo skolomis nei skurdesnėms valstybėms.
„Pavyzdžiui, JAV nacionalinė skola yra 123 proc., o Šri Lankos – 114 proc. Nepaisant to, Jungtinės Valstijos vis dar gerai susidoroja su savo skolų našta, o Šri Lanka jau nepajėgė išpirkti savo valstybės obligacijų. Todėl šalims, kurių BVP yra nedidelis (per 1 trilijoną JAV dolerių) ir kurių skolos našta viršija 100 proc., gresia pavojus“, – sako Pavelas Paevskis, „RSHB Asset Management“ Kredito analizės ir makroekonomikos departamento vadovas.
Kol valstybė gali grąžinti skolą, pati skolos suma nėra kritinė. Tai leidžia Jungtinėms Valstijoms išlaikyti itin aukštą valstybės skolos lygį, nes pasitikėjimas ekonomika ir doleriu išlieka stabilus pasauliniu lygmeniu. Tačiau padėtis Venesueloje rodo, kad net ir esant santykinai mažam skolos lygiui, išreikštam procentais nuo BVP, šalis gali reguliariai susidurti su defoltu dėl nesugebėjimo vykdyti įsipareigojimų.
Nepaisant to, didžiuliai JAV finansiniai įsipareigojimai, viršiję 35 trilijonus JAV dolerių, kelia vis daugiau klausimų. FED teigė, kad nebeįmanoma pakelti skolos lubų ir leisti dar labiau padidinti skolinimasį. JAV kreditoriai pagrįstai abejoja, ar Amerika ateityje galės sumokėti palūkanas už savo didžiulę skolą. JAV ekonomika, kaip didžiausia pasaulyje, ir JAV doleris, kaip pagrindinė rezervinė valiuta, šiandien išgyvena sunkius laikus.[4]
Pavojingos augančios skolos pasekmės
Skolos naštos augimas neduoda nieko gero visai pasaulio ekonomikai, yra įsitikinę analitikai.
„Ilguoju laikotarpiu tai gali lemti produktyvumo mažėjimą ir ekonomikos augimo lėtėjimą. Valstybės skolos didėjimas per pastaruosius du dešimtmečius sutapo su našumo augimo ir potencialaus BVP augimo sulėtėjimu pagrindinėse ekonomikose. Tai rodo, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo vyriausybės išlaidų gali lemti neefektyvų išteklių paskirstymą ir bendro ekonomikos efektyvumo sumažėjimą“, – aiškina Vladislavas Antonovas, „BitRiver“ finansų analitikas.
Be to, atsižvelgiant į didėjančias skolos aptarnavimo išlaidas, vis didesnė fiskalinių išlaidų dalis bus išleidžiama skolos palūkanų mokėjimams, o ne produktyvesniems tikslams, pavyzdžiui, švietimui ar socialinei apsaugai. Dėl tokios situacijos gali sumažėti investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir infrastruktūrą, o tai ilgainiui neigiamai paveiks ekonomikos augimą ir gyventojų gerovę, priduria analitikas. Galiausiai, didelės priežiūros išlaidos labai apriboja vyriausybių gebėjimą reaguoti į būsimus sukrėtimus ar krizes.
