Inspekcija vasarį tikrins Nausėdos sklypą Pavilnių regioniniame parke
Vasarį prezidento Gitano Nausėdos valdomas sklypas Pavilnių regioniniame parke sulauks valstybinio patikrinimo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tyrimą pradeda gavusi skundą dėl galimo valstybinės žemės užėmimo.
Institucijos veiksmai nukreipti į aiškinimąsi, ar šalia prezidento namo nėra savavališkai naudojama valstybei priklausanti teritorija. Kaip nurodė portalas „Delfi“, būtent šis aspektas tapo patikrinimo pagrindu[1].
Prezidentūra patvirtino, kad apie planuojamą patikrinimą G. Nausėda yra informuotas. Ar skunde pateikti teiginiai turi pagrindo, spręs atsakingos institucijos, pabrėžė šalies vadovo atstovai.
Primenama, kad prezidentas yra nusprendęs neapsigyventi Turniškėse esančioje prezidento rezidencijoje ir toliau gyvena Pavilnių regioniniame parke, kuriame ir kilo klausimų dėl žemės naudojimo teisėtumo.
Tikrintas ir Prezidento patarėjos sklypas
Tuo tarpu dar pernai metais į Statybos inspekcijos akiratį įkliuvo ir Jo Ekscelencijos patarėja. Patikrinimo metu nustatyta, kad Pavilnių regioniniame parke esantis sklypas buvo naudojamas pažeidžiant nustatytas ribas – dalis valstybinės žemės buvo aptverta ir faktiškai prijungta prie privataus sklypo[2].
Institucijos duomenimis, aptverta ne tik Vilniaus miesto savivaldybei priklausanti nesuformuota valstybinė žemė, bet ir dalis kitos paskirties sklypo, valdomo patikėjimo teise.
Visa teritorija naudota kaip vientisas masyvas, taip apribojant kitų asmenų galimybes naudotis valstybine žeme. Sklypas, esantis Džiaugsmo gatvėje priklauso prezidento Komunikacijos grupės patarėjai Sofijai Armoškaitei-Godliauskienei ir Edmundui Armoškai, o pati patarėja nurodė, kad sprendimus dėl žemės esą priima jos tėvas.
Nausėdos namo vertė per kelerius metus sumažėjo beveik tris kartus
Dar vasarą diskutuota ir apie šalies vadovui priklausančio turto vertę, kuri, pasirodo, per kelerius metus ženkliai sumažėjo. Prezidento Gitano Nausėdos gyvenamasis namas Pavilnių regioniniame parke, vienoje brangiausių ir vaizdingiausių Vilniaus vietų – šalia Pūčkorių atodangos, naujausioje turto deklaracijoje įvertintas 263,5 tūkst. eurų. Toks įvertinimas atkreipė dėmesį dėl akivaizdaus neatitikimo tarp objekto lokacijos, pastato charakteristikų ir oficialiai deklaruotos vertės.
Viešai prieinami ankstesni duomenys rodo, kad 2020 metais šis nekilnojamasis turtas buvo deklaruotas gerokai brangesnis – vien gyvenamojo namo vertė tuo metu viršijo 500 tūkst. eurų, o kartu su sklypu bendra Nausėdų šeimos turto vertė siekė daugiau nei 760 tūkst. eurų.
Vėlesnėse deklaracijose fiksuotas beveik tris kartus mažesnis įvertinimas pasirodė tuo metu, kai nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje kilo, o valstybė rengėsi nuo 2026 metų įvesti naują nekilnojamojo turto mokesčio tvarką su 450 tūkst. eurų neapmokestinama riba pagrindiniam būstui.
E. Dragūno namas turės būti nugriautas
Panašioje situacijoje dėl regioniniame parke pastatyto namo jau keletą metų sukasi ir Lietuvos atlikėjas Egidijus Dragūnas-SEL. Dar pernai metų pradžioje Regionų administracinis teismas buvo sulaukęs dar vieno jo prašymo pratęsti terminą, per kurį jis turi įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius[3].
Tačiau vasario 4 dieną priimtu sprendimu teismas šio termino nebepratęsė, atmesdamas jau trečią E. Dragūno prašymą. Teismo vertinimu, atlikėjas nepateikė įrodymų, kad realiai ėmėsi veiksmų įteisinti savavališką statybą, o argumentai apie galimas planavimo procedūras laikyti tik hipotetiniais. Taip pat atsižvelgta, kad privalomasis nurodymas nėra vykdomas jau nuo 2017 metų, todėl nebuvo nustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo terminą pratęsti dar kartą.
