Knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ sukeltas skandalas įgauna pagreitį
Lietuvoje jau keletą dienų netyla skandalas, kurį iššaukė tiriamosios žurnalistikos atstovų Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“.
Knygoje pateikiamas neva aukštas pareigas Valstybės saugumo departamente (VSD) ėjusio pareigūno liudijimas, jog 2018 m. iš VSD direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio buvo gauta informacija su pavardėmis ir pateiktas nurodymas „patikrinti vieno kandidato komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“.
VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateikė raštą, kad buvo tikrintos visų kandidatų aplinkos, tačiau žurnalistai savo knygoje mini pranešėją, kuris teigia, jog tikrintas buvo tik Gitano Nausėdos štabas ir galimi jo rėmėjai.
Istorija sukėlė didelį ažiotažą Lietuvoje: šia tema aktyviai diskutuoja tiek patys šalies politikai, tiek ir visuomenė. Diskusijų fone atsiminta ir įdomi detalė, jog jau prieš keletą metų Seime buvo siekta šį klausimą nagrinėti parlamentiniame tyrime – būtent to dabar pageidautų valdantieji.
Tačiau prieš kelerius metus tyrimui reikalo nematė nei pats NSGK, nei tuomet jame dirbę ir dabar valdančiojoje koalicijoje jau esantys konservatoriai.
O trečiadienį ši istorija pasipildė ir nauja informacija. Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius viešai atskleidė knygoje minimo pranešėjo tapatybę. Pasirodo, jog šis asmuo dabar yra labai patogiai įsitaisęs Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM).
O politikai ir visuomenė pastebi, kad ši situacija prieš artėjančius savivaldos rinkimus ir beveik prasidedant pasiruošimui prezidento rinkimų kampanijai gali būti naudinga ne kam kitam, bet tiems patiems valdantiesiems konservatoriams.
Juk šie, be abejonės, siekia ištaisyti savo reputaciją, kuriai neginčijamai neigiamą įtaką padarė dabar jau buvusiam partijos nariui Kristijonui Bartoševičiui pateikti kaltinimai vaikų ir nepilnamečių tvirkinimu. Negana to, konservatoriai ne kartą kritikavo ir patį prezidentą G. Nausėdą.
VSD vadovas tikina, kad patikrinti informaciją apie kandidatus yra normalu
Knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ skelbiama, kad prieš 2020 m. Lietuvoje vykusius prezidento rinkimus VSD buvo gavęs nurodymą patikrinti vieno prezidento rinkimuose dalyvaujančio kandidato aplinką.
Negana to, knygoje užsimenama, kad VSD vadovas Darius Jauniškis domėjosi ne tik kandidatų aplinka, tačiau ir savo: neva prašė patikrinti informaciją apie savo draugo merginą.
Į tokius teiginius pagaliau sureagavo ir pats VSD vadovas, viešai patikinęs, kad tuometis kandidatas į prezidentus G. Nausėda neprašė žvalgybos tikrinti jo aplinkos.
„Aš kategoriškai galiu pasakyti: niekas manęs neprašė – nei pats Nausėda, nei jo štabo nariai. Tokio tiesiog veiksmo nebuvo“, – sakė VSD vadovas, pažymėjęs, kad taip pat tikrinti buvo visi kandidatai.
D. Jauniškis teigia, kad visi gali turėti įtarimų, jog kažkas galimai vykdo neteisėtą veiklą ir pažymi, kad tikrinti kandidatus yra žvalgybos prievolė. Vis dėlto, VSD vadovas pabrėžia, kad žmonės sekami nebuvo, taip pat nebuvo pradėti ir žvalgybiniai tyrimai.
D. Jauniškis pripažįsta tikrinęs draugo merginą
Vis dėlto, VSD vadovas D. Jauniškis neslepia, kad sensacija tapusioje knygoje minimo pranešėjo iš tiesų paprašė patikrinti informaciją apie moterį, kurią vėliau pamatė šalia savo aplinkos žmogaus.
„Labai juokingas momentas. Atsakymas yra labai paprastas – aš irgi esu asmuo, kuris turi, matyt, irgi stebėti savo aplinką, su kokiais žmonėmis ar kokiomis moterimis bendrauji. Tai natūralu, jeigu kyla tam tikrų įtarimų – tu ateini ir pasitiktini, ar mūsų bazėse nėra už to žmogaus kažkokios informacijos“, – teigia VSD vadovas.
Nors tikslių aplinkybių jis neatskleidė, D. Jauniškis teigia, kad bendraujant su žmonėmis ir atsiradus įtarimams, pasitikrinti asmenį yra normalu. Jis taip pat pridūrė, kad tikrinti draugo merginą buvo išskirtinai jo paties prašymas.
Mįslingasis pranešėjas – iš valdančiųjų aplinkos T. Gailius
Tuo tarpu politikos apžvalgininkas M. Laurinavičius skelbia, kad D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje minimas pranešėjas yra ne kas kitas, bet buvęs aukštas VSD pareigūnas Tomas Gailius, kuris išėjęs iš VSD tapo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėju.
Apžvalgininko teigimu, vos palikęs departamentą, T. Gailius nebuvo išmestas į gatvę, kaip yra užsimenama knygoje, jis iš karto atsidūrė valdančiųjų aplinkoje.
„Ar tas nuomonės pasikeitimas ir T. Gailiaus globa nesusijusi su jau anksčiau pradėta kova prieš prezidentą?“ – kelia klausimą apžvalgininkas.
M. Laurinavičius teigia, kad pats T. Gailius turėjo ambicijų tapti VSD vadovu, tačiau tam kelią pastojo anglų kalbos žinių stoka. Be to, M. Laurinavičius teigia, kad T. Gailius buvo „rytietiškos orientacijos žmogus“.
„Gal čia ir ne geriausias argumentas, bet kolegos Maskvoje pasakojo, jog ten Tomas sūnų leido ne į tarptautinę vakarietišką, o į rusų mokyklą. Girdėjau, kad buvo klausimų dėl jo žmonos draugių Rusijoje, net dėl jos ir vaikų kelionių į Rusiją neturint diplomatinio imuniteto. Tokia kažkodėl Rusiją visuomet mėgusi šeima – net nepaisant darbo specifikos“, – teigia M. Laurinavičius.
Pats T. Gailius situacijos nekomentuoja, trumpą komentarą pateikė tik SAM:
„Tomas Gailius nei patvirtina, nei paneigia viešinamą informaciją.“
D. Pancerovas atremia M. Laurinavičiaus argumentus
Tuo tarpu vienas iš knygos autorių D. Pancerovas teigia, kad M. Laurinavičius savo teiginiais bando kelti abejones dėl pagrindinio liudininko reputacijos, taip siekiant nukreipti dėmesį nuo esminių klausimų.
Ypač kritiškai D. Pancerovas vertina M. Laurinavičiaus teiginius apie pranešėjo darbą SAM.
„Mariaus vyšnia ant torto, kad Pranešėjas dabar dirba ministerijoje, patarėju. Marius rašo, esą netiesa, kad Pranešėjas buvo išmestas į gatvę, esą išėjo susiradęs „šiltą vietelę“. Sunku pakomentuoti, kaip tai keičia knygoje pateiktus faktus, tačiau svarbu paminėti – palikęs VSD, Pranešėjas maždaug pusmetį neturėjo darbo. Mes pradėjome bendrauti tuo laiku, kai jis buvo bedarbis ir nesėkmingai ieškojosi naujo. Ne mums spręsti, ar ministerija yra „šilta vietelė“, tačiau mūsų pirmieji pokalbiai įvyko prieš įsidarbinimą“, – teigia D. Pancerovas.
Buvęs VSD pareigūnas S. Babilius pažymi, kad tikrinti asmenis politikoje – būtina
Buvęs VSD pareigūnas Sigitas Babilius teigia, kad jį nustebino kilęs skandalas ir pažymi, kad asmenų patikrinimas yra visiškai įprastinė praktika.
„Ta prasme jūs norite gyventi valstybėje, kurioje saugumo institucijos netikrina, kas prisitrynė į būsimo prezidento komandą? O ką jūs sakėte tada, kai prie Pakso Borisovas prisitrynė?“
Buvęs VSD pareigūnas stebisi, kad skandalas dėl informacijos patikrinimo kyla būtent dabar, o ne tuomet, kai ši žinia pirmą kartą pasirodė viešumoje prieš keletą metų.
S. Babilius taip pat akcentuoja, kad skandalas kyla būtent dabar, kai knyga yra „surašyta pagal dabar konservatorių vyriausybės ministro Dulkio patarėju dirbančio buvusio VSD darbuotojo Tomo Gailiaus pasakojimus“.
Parlamentarai įžvelgia sumanų konservatorių planą įvykdyti perversmą VSD
Parlamentarai taip pat turi nuomonę kilusio skandalo klausimu. Seimo narė Agnė Širinskienė piktinasi, kad į dienos šviesą iškilus vis daugiau informacijos tampa aišku, kad garsusis pranešėjas yra konservatorių aplinkos klerkas.
„Matyt, ministrui politiškai patarinėja laisvalaikiu šalia to, kai padeda konservatoriams kurpti planus, kaip įvykdyti perversmą VSD ir pakeisti žvalgybos vadovą. Iš to įnirtingo konservatorių noro politizuoti ir prichvatizuoti VSD, tai ant galvos tarnybai užverčiant politikams pavaldų „kontrolierių“, tai paskui kurpiant planus „ištirti“ Prezidentą ir VSD laikinojoje komisijoje Seime, sprendžiu, kad visu tuo paskutinių dienų kipišu žiniasklaidoje norima ne tik Prezidentui prieš rinkimus reitingus pamušti, bet ir užsitikrinti, kad į VSD ateitų konservatoriams lojalus vadovas – rinkimai juk artėja, apie oponentus norisi viską žinoti“, – teigia A. Širinskienė.
Opozicinės partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog nemato VSD vadovo D. Jauniškio elgesyje nieko įtartino ir teigia, kad valdančiųjų susidomėjimas šiuo metu atrodo nenuoširdžiai.
„Jei valdantieji, kurie bando šiandien antakius kilnoti, būtų nuoširdūs ir atliktų savo pareigą, nelaužant įstatymų, tai nebūtų jokios problemos. Nuo praėjusių metų liepos 1 d. yra įsteigta dviejų žvalgybos kontrolierių institucija… Jei šiandien būtų paskirti kontrolieriai, tai klausimų nebūtų. Būtų galima kreiptis į žvalgybos kontrolierių, kuris turi milžiniškus pagal įstatymą įgaliojimus. Nors jis detalių ir nepasakytų, bet pasiųstų labai aiškią žinią, kad šioje istorijoje jokių įstatymų pažeidimų nėra, arba, kad įstatymų leidėjams yra tam tikros rekomendacijos… Bet šiandien kontrolieriaus nėra“, – teigė jis.
Tuo tarpu buvęs NSGK pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas taip pat atkreipia dėmesį būtent į konservatorius ir tai, kad nenatūraliai sukurptas skandalas dabar naudingiausias yra būtent jiems.
„Ir vėl konservatoriai paslydo. Aš žinojau, kad yla išlįs iš maišo. Laurinavičius labai taikliai paaiškino konservatorių dirbtinai kuriamo skandalo scenarijų. Kad pranešėjas NSGK tyrimo metu, švelniai tariant, susikompromitavo, aš jau minėjau. Jeigu knygos autorius būtų mane apklausęs, manau, apie pranešėją būtų parašyta visiškai kitaip“, – teigia D. Gaižauskas.
