Siekiant taikos Rusijos ir Ukrainos laukia ilgas kelias
„The New York Times“ (NYT) paskelbė Rusijos ir Ukrainos taikos susitarimo projektus, parengtus 2022 metų vasario–balandžio mėnesiais – po abiejų šalių derybų. Kaip pažymi laikraštis, nors dokumentai nebuvo pasirašyti, jie atskleidė skirtumus, kuriuos [šalys turės įveikti.[1]
NYT dokumentus pateikė Ukrainos, Rusijos ir Europos šaltiniai. Jų autentiškumą laikraščiui patvirtino derybininkai ir kiti jiems artimi žmonės; trys pašnekovai buvo Ukrainos delegacijoje, rašo laikraštis. Kai kurios šio susitarimo detalės buvo žinomos anksčiau, tačiau didžioji dalis medžiagos nebuvo atskleista.
Pagal 2022 m. kovo 17 d. susitarimą, kurio anglišką versiją Ukraina pateikė Vakarų šalims:
Ukraina siekė Rusijos sutikimo su tarptautinėmis saugumo garantijomis, pagal kurias Ukrainos sąjungininkai gintų Kijevą antrosios atakos atveju, įskaitant oro erdvės uždarymą. Be to, Ukrainos pusė norėjo, kad susitarimas būtų taikomas tarptautiniu mastu pripažintoms Ukrainos sienoms.
Rusija norėjo, kad Ukraina ir kitos susitarimą pasirašiusios šalys atšauktų nuo 2014 metų Maskvai įvestas sankcijas ir viešai paragintų likusias šalis padaryti tą patį. Be to, pagal Rusijos pusės reikalavimus Ukraina turėjo perduoti rytinį Donbasą ir pripažinti Krymą rusišku. Sąlygos taip pat buvo susijusios su bet kokios formos nacizmo ir neonacizmo šlovinimu ir propaganda, įskaitant viešų demonstracijų ir eitynių rengimą, paminklų ir memorialų statymą bei gatvių pervadinimą. Dėl to Rusija siūlė įvesti baudžiamąją atsakomybę.
Be kitų dalykų, pirmojoje sutarties versijoje buvo numatyta apriboti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, tankų, artilerijos baterijų, karo laivų ir kovinių orlaivių, kuriuos šalis galėtų eksploatuoti, skaičių. Ukrainiečiai buvo pasirengę sutikti su tokiais apribojimais, tačiau siekė pakelti viršutinę ribą, rašo NYT.
Taikos tarp Rusijos ir Ukrainos sutarties sąlygos netiko Amerikai
Tuo pat metu JAV pareigūnai buvo sunerimę dėl siūlomų sąlygų. Pasak vieno iš Europos diplomatų, Lenkijos lyderiai baiminosi, kad Vokietijos ar Prancūzijos atstovai bandys įtikinti Kijevą sutikti su Rusijos sąlygomis, ir neva norėjo tam užkirsti kelią.
NYT pabrėžia, kad šis projektas parodė, kaip skiriasi Rusijos ir Ukrainos požiūris. Nepaisant to, kovo 29 d., šių šalių atstovai susitiko Stambule. Per derybas Rusijos pusė, anot laikraščio, mažiau akcentavo savo teritorinius reikalavimus. Ukraina savo pasiūlymus išdėstė dviejų puslapių dokumente, pavadintame Stambulo komunikatu, kuris buvo paskelbtas, rašo NYT.
Stambulo komunikate daroma prielaida, kad:
Krymo statusas turi būti nustatytas per 10 ar 15 metų, Ukrainai žadant nebandyti jėga užgrobti pusiasalio;
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėjo asmeniškai susitikti 2022 metais, kad užbaigtų taikos sutartį ir susitartų, kiek Ukrainos teritorijos liks Rusijos kontrolėje;
Ukrainiečiai sudarys privalomas saugumo garantijas, kurios apimtų susitarimus su keliomis šalimis – įskaitant JK, Kiniją, Rusiją, Jungtines Valstijas, Prancūziją, Turkiją, Vokietiją, Kanadą, Italiją, Lenkiją, Izraelį;
valstybės garantės turėjo susitarti, kad agresijos, bet kokio ginkluoto išpuolio prieš Ukrainą ar bet kokios karinės operacijos prieš Ukrainą atveju kiekviena iš jų teiks pagalbą Ukrainai po skubių ir neatidėliotinų konsultacijų.
Kaip pažymi NYT, V. Putinas sumažino savo reikalavimus. Rusijos pareigūnai viešai siuntė prieštaringus signalus, dėl to ar Kremlius tikrai pasirengęs pasirašyti susitarimą. Pasak derybininkų, rusai ir ukrainiečiai grįžo prie valandų valandas trukusių vaizdo pokalbių, dalindamiesi sutarties projektais per „WhatsApp“.
Rusijos lyderis V. Putinas apkaltintas blefu
V. Putino dalyvavimas ir ketinimai 2022 metų derybose tapo nesutarimų objektu Kijeve ir Vašingtone, sako Ukrainos ir Amerikos pareigūnai. Vienas iš Ukrainos derybininkų sakė, kad derybas laiko Rusijos lyderio blefu, tačiau kiti du jas pavadino rimtomis.
„Nežinojome, ar V. Putinas rimtai nusiteikęs“, – aiškino buvęs aukšto rango JAV pareigūnas.
2022 metų balandį Rusijos verslininkas Romanas Abramovičius, kaip įtariama, dalyvavo šalių derybose. Milijardieriaus atstovas spaudai pažymėjo, kad jo vaidmuo apsiribojo tuo, kad abiejų pusių atstovai pažintų vienas kitą, o po to jis nebuvo įtrauktas į šį procesą. Teigiama, kad V. Putinas paragino derybininkus sutelkti dėmesį į svarbiausius klausimus ir greitai juos išspręsti.
Balandžio 15 dieną – praėjus penkioms dienoms po to, kai R. Abramovičius papasakojo ukrainiečiams apie savo susitikimą su V. Putinu, Rusijos derybininkai ant savo prezidento stalo padėjo 17 puslapių sutarties projektą, nurodo NYT. Laikraštis pažymi, kad pirmuosiuose sutarties puslapiuose įrašyta, jog šalys sutarė dėl esminių momentų:
šalys susitarė, kad Ukrainai bus suteiktas neutralios šalies statusas ir jai bus leista įstoti į Europos Sąjungą;
Rusija atsisakė reikalavimo, kad Ukraina nedelsdama pripažintų Krymą rusišku.
Tuo pačiu metu buvo kliūčių, įskaitant:
ginklų, kuriuos Ukrainai buvo leista naudoti, diapazonas (Rusija norėjo, kad Ukrainos raketų šaudymo nuotolis būtų apribotas iki 25 mylių, o Ukraina norėjo turėti 174 mylias, kurių pakaktų smogti taikiniams visame Kryme);
Ukrainos įstatymų, susijusių su kalba ir tautine tapatybe, panaikinimas;
Ukrainos karių išvedimas pagal paliaubas į nuolatinio dislokavimo vietas arba į vietas, dėl kurių susitarta su Rusija.
Didžiausia problema NYT vadina penktąjį sutarties straipsnį, kuriame teigiama, kad naujos ginkluotos atakos prieš Ukrainą atveju dokumentą pasirašiusios šalys stos ją ginti. Šių valstybių sąraše yra Didžioji Britanija, Kinija, Rusija, JAV ir Prancūzija. Rusijos pusė įtraukė sąlygą, pagal kurią visos garantinės valstybės, įskaitant Rusiją, turėjo patvirtinti atsakomąsias priemones Ukrainos užpuolimo atveju.
Po tokio pasikeitimo, pasak vieno iš Ukrainos derybų grupės narių, jų pusė prarado susidomėjimą tęsti derybas.
NYT rašo, kad praėjus dvejiems metams po Stambulo susitarimo vis dar nėra ženklų, kad Rusija ir Ukraina galėtų grįžti prie derybų stalo. Birželio 14 dieną Rusijos prezidentas V. Putinas pažadėjo nutraukti karo veiksmus Ukrainoje ir pradėti derybas tą minutę, kai Kijevas atsisakys prisijungti prie NATO ir paskelbs apie Ukrainos karių išvedimą iš DPR, LPR, Chersono ir Zaporožės regionų.[2]
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis Rusijos lyderio pareiškimą pavadino „ultimatumu“ ir sakė, kad jis niekuo nesiskiria nuo ansktesnių. [3] Be to, jis pridūrė, kad Rusijos prezidentas „nesustos“. Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mhailas Podoliakas V. Putino pasiūlymą apibūdino kaip „apgaulę“.
