<h2>Sudaromos sąlygos privalomai vakcinacijai?</h2>
<p>Atslūgus koronaviruso bangai ir pasibaigus pandemijai, gyventojai turėtų neprarasti budrumo, mat valdantieji mėgina „prastumti“ įstatymo projektą, kuriuo būtų įteisinta absoliuti žmogaus gyvenimo kontrolė ir galimai privaloma vakcinacija – užsimota įteisinti galimybes riboti ne tik asmenų judėjimą ir veiklas, bet ir atimti iš žmonių teisę į privatų gyvenimą. Kitaip tariant, panašu, kad jau rudens sesijos metu laukia kone precedentą Kinijos kreditų sistemai sukurti galinčio įstatymo projekto svarstymas.</p>
<p>Sveikatos teisės instituto (STI) ekspertas, teisininkas Ramūnas Aušrotas teigia, kad: „teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą yra sudėtinė teisės į privatumą dalis. Taigi, privataus gyvenimo neliečiamumas [jo ribojimas] implikuoja galimybę ateityje karantino atveju taikyti privalomą vakcinaciją. Nes privataus gyvenimo neliečiamumo ribojimo apimtis ir pagrindai nenurodomi. O turėtų būti“.</p>
<blockquote>
<p>„Primename, kad praėjusią žiemą bandyta įteisinti privalomą gydytojų ir kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų vakcinaciją. Tuomet parengėme rezoliuciją ir prireikus ketinome steigti profesinę sąjungą, kuri gintų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus nuo privalomo skiepijimo. Neprireikė, nes Seimas tokio įstatymo nepriėmė“, – savo feisbuko paskyroje rašo STI.</p>
</blockquote>
<p>Visgi, jei tokiam įstatymo projektui būtų pritarta, anot STI, šį kartą vakcinacija jau apimtų ne konkrečių profesijų atstovus, bet visą visuomenę, o skiepijimo prievolė esą nėra afišuojama, o galimai slypinti po apribotu privataus gyvenimo neliečiamumu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ti-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Neteksime teisės į savo kūnus?</h2>
<p>STI paviešintame Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo projekte nurodoma, kad vietovėse, kuriose paskelbtas karantinas, laikinai gali būti apribota asmens judėjimo laisvė, ūkinės veiklos laisvė, privataus gyvenimo neliečiamumas[2]. </p>
<blockquote>
<p>„Kai iškyla pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų išplitimo pavojus, sveikatos apsaugos ministras Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teikimu turi teisę nustatyti fiziniams ar juridiniams asmenims privalomus asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus, taip pat būtinas visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygas“, – nurodoma įstatymo projekte[2].</p>
</blockquote>
<p>Taip pat projekte rašoma, kad paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti teritorijų režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ir privataus gyvenimo ribojimu.</p>
<p>Taip pat įstatymo projektas numato, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar atskirose savivaldybėse paskelbus karantino ribojimus, būtų galima riboti netgi asmens privatų gyvenimą.</p>
<p>Jei šios pataisos įveiks kelią Seime, jos įsigalios jau nuo 2023 m. sausio 1 d.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/karantinas-6.jpg" alt="" /></p>
<h2>Plačiai taikyti ribojimai įteisinami tik dabar</h2>
<p>Tuo tarpu dar vasaros pradžioje Seimo teisės aktų registre <a title="Užsimojo keisti įstatymą: iki šiol ribojimai buvo neteisėti?" href="/uzsimojo-keisti-istatyma-iki-siol-ribojimai-buvo-neteiseti">pasirodė ir Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo pataisos</a>, kurios, kaip tąkart pastebėjo teisininkas Alvis Mozeris, tik dabar įteisina karantino metu taikytus ribojimus. Visgi, pro žvitrią teisininko akį nepraslydo tai, kad pataisas siūlo ne su pandemijų valdymu susijusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), bet Vidaus reikalų ministerija (VRM).</p>
<p>Šiose pataisose buvo nurodoma, kad karantino metu bus galima laikinai apriboti asmens judėjimo, ūkinės veiklos laisves bei asmens privataus gyvenimo neliečiamumą – visa tai, ką dabar ir užsimota patyliukais įteisinti.</p>
<blockquote>
<p>Kaip ir STI pateiktame dokumente, taip ir birželį paviešintame įstatymo projekte nugulė punktas, nurodantis, kad riboto karantino objektais esą gali būti fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantys statiniai ar jų teritorijos, o juos nustatyti ar atšaukti esą galės LR vyriausiasis epidemiologas arba apskrities vyriausiasis epidemiologas.</p>
</blockquote>
