Daugiausiai lėšų bus skiriama socialinei bei sveikatos apsaugai, mažiausiai – aplinkos tvarkymui
Penktadienį naujoji Vyriausybė pritarė atnaujintam šalies biudžeto projektui, atsižvelgdama į seimo pateiktas išvadas ir pasiūlymus po pirmojo svarstymo parlamente. Priimti keli svarbūs pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti valstybės saugumo, infrastruktūros ir socialinių paslaugų stiprinimą. Pirmą kartą istorijoje buvo parengtas trimetis 2025-2027 m. biudžetas, kuris, esant poreikiui, kitąmet galėtų vėl būti persvarstytas.
Projekte numatoma, kad vien valstybės biudžeto pajamos kitais metais, palyginti su 2024 metų planu, auga 5,9 proc. iki 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos didėja 11,7 proc. iki 23,02 mlrd. eurų.
„Sodros“ biudžeto pajamos didėja 13,6 proc., išlaidos auga 12,1 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pajamų ir išlaidų augimas – po 13,8 proc., subalansuotas ir savivaldybių biudžetas – auga 14,2 proc. iki 6,67 mlrd. eurų. Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 112,6 mln. eurų.
Kalbant procentine išraiška, daugiausiai pajamų jau kitąmet bus skiriama socialinei apsaugai (37,99 proc.), sveikatos apsaugai (14,42 proc.) bei švietimui (14,26 proc.).
Mažiau pajamų bus skiriama bendrosioms valstybės paslaugoms (8,33 proc.), gynybai (8,31 proc.) bei ekonomikai (6,72 proc.). Tuo tarpu mažiausiai lėšų biudžete numatoma viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai (3,28 proc.), poilsiui, kultūrai bei religijai (3,00 proc.), būstui ir komunaliniam ūkiui (2,24 proc.) bei aplinkos apsaugai (1,45 proc.).
Ateinančių metų biudžete išsikeltas tikslas – ne mažesnis nei 3,5 proc. BVP krašto gynybai
Biudžete numatoma didesnė parama saugumo institucijoms, įskaitant Valstybės saugumo departamentą, ir taip pat papildomi finansiniai ištekliai gynybos poreikiams, atsižvelgiant į padidėjusius grėsmių ir išlaidų mastus.
„Vienas iš svarbiausių biudžeto pakeitimų – norint pasirengti efektyviai gynybai sieksime savo užsibrėžto tikslo – ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP gynybos finansavimo, todėl reikšmingai padidinome skolinimosi limitą. Investicijos į šalies gynybą šiuo metu yra svarbiausias prioritetas“, – teigė finansų ministras Rimantas Šadžius.
2025-2027 m. biudžete gynybos sektoriui numatoma padidinti skolinimosi limitą 800 mln. eurų, kad būtų galima investuoti į karinės infrastruktūros, dvigubos paskirties transporto bei gynybos pramonės plėtrą. 2025 m. saugumo institucijoms bus skirta papildomai 7,3 mln. eurų, įskaitant lėšas Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai ir kitiems saugumo sektoriaus darbuotojams.
Patobulintame biudžete numatytas kelių infrastruktūros gerinimas, dėmesys švietimui
Be to, žvyrkelių asfaltavimui numatyta 20 mln. eurų, už kuriuos bus modernizuojama apie 25-30 km žvyrkelių. Biudžete taip pat papildomai skiriamos lėšos kelių infrastruktūros projektams, įskaitant valstybinės reikšmės tranzitinio eismo kelių rekonstrukciją ir remontą.
Rengiant projektą, nepamirštas liko ir švietimas: neformaliojo ugdymo krepšelis padidinamas 5 mln. eurų, siekiant užtikrinti didesnį finansavimą šiai sričiai.
Tuo tarpu transporto lengvatoms bus skiriama papildomai 2,5 mln. eurų suma, kad būtų užtikrinta 50% lengvata bilietams pensinio amžiaus žmonėms, vykstantiems tolimojo susisiekimo autobusais ir traukiniais. Kitos transporto lengvatos, įskaitant vaikus ir asmenis, kurie dalyvavo Černobylio avarijos likvidavime ar atliko karinę tarnybą, taip pat bus įgyvendintos nuo 2025 m. balandžio 1 d.
Biudžeto pakeitimai taip pat apima lėšų skyrimą Bukarešto devintuko (B9) viršūnių susitikimui Lietuvoje 2025 m., kuris stiprins regiono saugumą ir Lietuvos geopolitines pozicijas. Pagal atnaujintą biudžeto projektą numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2025 m. neviršys 3% BVP, o skola sudarys 44,4% BVP.
Žadamas socialinio gyvenimo gerėjimas: augs algos, pensijos ir vaiko pinigai
Naujųjų metų biudžete taip pat numatytas didžiulis socialinio Lietuvos žmonių gyvenimo gerėjimas – vidutinė senatvės pensiją kitąmet bus 73 eurais didesnė, didesnės algos žadamos ir gydytojams bei mokytojams, atitinkamai jas keliant maždaug 305 ir 142 eurais.
Lengviau atsikvėps ir mažamečių tėvai, mat šiemet vaiko pinigai augs rekordiškai ir pasieks 122,5 eurų sumą.
2025-aisiais augs ir minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), kuris pagaliau pasieks 1 038 eurų ribą ir bus 114 eurais didesnis nei šiemet. Paprasčiau tariant, pajamos į rankas padidės 68,97 euro.
„Biudžetą galima vadinti „ištesėtų pažadų“ biudžetu. Prioritetai, kuriuos išsisakėme visos kadencijos metu, lieka nuosekliai tie patys“, – taip pristatė biudžetą jį rengusi savo kadenciją jau baigusi finansų ministrė Gintarė Skaistė[1].
Ji pridūrė, kad projekte išpildytas pensijų ir socialinių išmokų indeksavimas, taip pat – politiniai susitarimai dėl švietimo sistemos stiprinimo ir gynybos finansavimo.
Tačiau naujajai Vyriausybei siekiant fiskalinės drausmės, esą nereikėtų dalytis „į kairę ir į dešinę“. Tokiu atveju, G. Skaistė patarė norint didinti išlaidas, jas sumažinti kitose srityse.
G. Paluckas: esant poreikiui, biudžetas galės būti koreguojamas
Tuo tarpu naujosios Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas teigia, kad šis projektas dar gali būti lanksčiai tobulinamas ateinančiais metais, jei tam atsirastų poreikis.
„Metų eigoje finansavimo peržiūra įmanoma. Ir dabar kalbame su ministrais dėl vidinių rezervų ieškojimo. Ir jei atsiras vietų, kur privalomai reikia lėšų, kreipsimės į Finansų ministeriją dėl tokios galimybės ir svarstysime galimybę dėl pakeitimų metų eigoje“, – penktadienį teigė G. Paluckas[2].
Premjeras taip pat paaiškino, kad dėl pasikeitusių 2025 metų Lietuvos ekonomikos prognozių, biudžete esą galimos 40 mln. eurų didesnės išlaidos.
