<h2>Ne koronaviruso pacientai susiduria su atidėtomis planinėmis operacijomis</h2>
<p>Turbūt niekam nėra jokia naujiena – situacijos, kurių metu ligoniai yra nublokšti į šalį, pastaruosius pora metų vilnija viską pasiglemžiančiomis visagalėmis bangomis: vietoj to, jog vėžiu sergantys pacientai gautų jiems paskirtą skubų gydymą, lemsiantį gyvenimo arba, deja, išėjimo iš jo momentą dėl prieš kurį laiką nustatytos onkologinės ligos, jie gi neretai turi laukti dar kelis papildomus mėnesius, gydytojams pasakius, kad „dabar tokia situacija – kitos išeities šiais laikais tiesiog nėra“.</p>
<p>Visai kaip „prie ruso“, kuomet vargais negalais žmonės apsirūpindavo nugremžtu duonos kepalėliu ar du karus mačiusia bei akmens kietumui prilygstančia „pervytinta“ dešra. Žinoma, tai tik „įmantrūs“ palyginimai ir ašarą spaudžiančios metaforos, bet sveikata nūdienoje kainuoja ne daugiau nei rublį.</p>
<p>Ko gero, girdėjote istoriją apie britę Philippa Hetherington, kurios biopsija turėjo būti atidėta dėl pandemijos[1]. Kai 2020 m. lapkritį ji sužinojo, kad serga metastazavusiu krūties vėžiu, išplitusiu į plaučius, gydytojai nurodė atlikti plaučių biopsiją, jog nustatytų, kokio konkrečiai gydymo jai gali prireikti. Tačiau tuo metu JK buvo COVID-19 antplūdžio viduryje. Taigi, po kurio laiko moteriai vis tik buvo pasakyta, kad niekaip nepavyks pasidaryti šios procedūros, kadangi Oksfordo Čerčilio ligoninės, kurioje ji buvo gydoma, plaučių specialistai buvo perskirstomi gydyti neva šalį užvaldžiusiu mirtinu virusu sergančius pacientus.</p>
<p>Taip, Hetherington galiausiai buvo atlikta biopsija ir šiuo metu ji gydoma tam tikra chemoterapijos rūšimi, kurios dėka, pacientės teigimu, yra ganėtinai nemaža tikimybė susidoroti su tokio tipo vėžiu. Tačiau dėl atidėtos biopsijos ji praleido galimybę (žinoma, ne savo noru) dalyvauti klinikiniame tyrime, galėjusiame pasiūlyti gydymą imunoterapija, kuri, manoma, būtų buvusi iš tiesų veiksminga.</p>
<p>Bet kokiu atveju, kai, neduok Dieve, kažkas serga ketvirtos stadijos vėžiu – pačia agresyviausia ir dažnai sunkiai pagydoma onkologinės ligos forma – norisi mažų mažiausiai būti išgirstam; tuo tarpu šiuo atveju daktarų nenoras girdėti lemia tolimesnę gydymo eigą, dar sunkiau kontroliuojamą ligą ir padidėjusią atsinaujinimo galimybę. (Atsisakymas komentuoti, be kita ko, šiandien yra gajus it prasto skonio pakelės kebabas, transportuojamas „prastai“ apmokamų bei beširdžiais tampančių niūrios šiuolaikinės sistemos laidininkų).</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vladimir-fedotov-ij4wyjq1eai-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Priverstiniai skiepai nuo vėžio neapsaugos</h2>
<p>Mano ir visų kitų nosis bent kartą per mėnesį į gatves iškišančių žmonių žiniomis, COVID-19 sukrėtė ligonines ir kone iki begalybės ištempė sveikatos priežiūros sistemas bei paslaugų pasiekiamumą, dėl ko buvo atšaukti gydytojų vizitai, atidėtos procedūros bei tyrimai dėl kitų ne su pandemija susijusių ligų.</p>
<p>Koronavirusas iš esmės sukėlė atskirą pasaulinę krizę tarp pacientų, sergančių vėžiu, diabetu ar tų, kurie gali „pasigirti“ širdies ligomis, kuriems dargi nepavyko laiku gauti medicininės priežiūros arba ji buvo atidėta dėl COVID-19 užkrėstų sveikatos priežiūros sistemų. Galų gale, daugumoje vietų ir skirtingų valstybių sunku kiekybiškai įvertinti, kokiai daliai žmonių per pandemiją buvo paskirtos nukeltos tolimos datos ar „pakabinti ant debesies“ grafikai, tikintis, jog gydymas apskritai kada nors įvyks.</p>
<p>Tarkim, Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje dėl centralizuotos, vyriausybės finansuojamos sveikatos priežiūros sistemos buvo galima pastebėti išties dažnus tokių atvejų dėsningumus, mat galybė žmonių vis dar yra laukiančiųjų sąraše pasirenkamai procedūrai, kuri paprastai planuojama iš anksto ir nėra tokia pavojinga gyvybei (neretai visgi būna ir kitaip), jog prireiktų skubios pagalbos, pavyzdžiui, kolonoskopijos ar kelio operacijos.</p>
<p>Remiantis kai kuriais duomenimis, šiais metais žmonių, kuriems Europoje pavyko apsilankyti pas vėžio specialistą per dvi savaites po gydytojo siuntimo, dalis sumažėjo iki apytikriai mažiau nei 80%, palyginti su daugiau nei 90% prieš pandemiją. Taigi, per pirmuosius 18 pandemijos mėnesių pacientų, pradėjusių gydyti vėžį, skaičius galėjo sumažėti keliasdešimčia tūkstančių, o tai išties varo į neviltį.</p>
<p>Trumpiau tariant, COVID-19 smogė ligoninėms taip, kad nė baisiausiuose košmaruose nesapnavome, iki aukštumų ištempdamas ne tik pacientų nervus, bet ir ant plauko kabančių gyvybių kraujagysles. Kita vertus, belieka tikėtis, jog priežiūros delsimas, kuris sumažėjo po to, kai vasarą išaugo Delta varianto atvejų, gali sugrįžti kartu su Omikron plitimu. Arba nusimato pasaka be (laimingos) pabaigos, kitaip sakant.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nathan-dumlao-okcccbyon28-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nėra nieko pastovesnio už politikų žadamą laikinumą</h2>
<p>Skirstant ir rūšiuojant skubią priežiūra nuo neskubios, kaip žinia, galimos lemtingos ir gyvybę kainuojančios klaidos. Kadangi visos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos jau kurį laiką sutelktos į „neatidėliotinas“ vakcinas, visuotine tapusi misija „pažaboti viruso plitimą“ šiuo metu yra vienintelė pastebima – aktualiausia ir su kompromisais, kitiems (kartais merdėjantiems) ligoniams liekant už ligoninės durų. (Kai kurie tyrėjai teigia, jog pandemija tik dar labiau paaštrino sistemoje jau nuo ankstesnių laikų esančias spragas, ir aš esu linkusi su tuo sutikti).</p>
<p>Taip, bemiegės naktys ir reguliarus krūtų čiupinėjimas idant užgriebti vienai baisiausių ligų už akių<br />sukelia nemenką nerimą, bet toks turbūt jau tas gyvenimas šiame apleistųjų laikmetyje, tiesa? Žinoma, galima tikėtis, kad mums, atstumtiesiems, greitu metu teks garbė būti aplankytiems sveikatos priežiūros specialisto, bet „pasimatymas“, deja, gali ir vėl persikelti į kitus kartus.</p>
<p>Šiaip ar taip, darosi akivaizdu, jog universalus gydymas telefonu nežada nieko gero. Tuo tarpu priverstinis skiepijimas, apie kurį kalbama vis dažniau, toli gražu nepaskanina griežtomis sąlygomis ir prievarta drumstos realybės, kurioje vėžio diagnozė, regis, nebėra prioritetas. Daugiausia dėmesio skiriant viešajai politikai, galime tikėtis optimistinio scenarijaus, tačiau asmenų, stovinčių įvairių medicininių procedūrų eilėje skaičius gali pasiekti žandikaulius išsinarinti besitaikantį antirekordą tiek dėl atšaukimų, tiek dėl baimės užsikrėsti COVID-19.</p>
<p>Be kita ko, nederėtų pamiršti ir kitos nepalankios prioritetinės šviežienos „myli nemyli“ žaidimo kontekste: galimybių pasas bei įvairių paslaugų prieinamumas taipogi gali priklausyti ir nuo mūsų gebėjimo persiorientuoti, ir kuo greičiau. Tarkim, lustas, įtaisytas po oda ir saugantis visus asmeninius duomenis, esu tikra, laikui bėgant taps pirmumo teisės indikatoriumi, siekiant dar didesnės kontrolės piliečių atžvilgiu. Žinoma, dabar tai tik nuogirdomis ir vienu pavyzdžiu Stokholme grįstos kalbos, bet ateitis vis labiau panašėja į akliną kelionę be bilieto atgal.</p>
