Palūkanų normų augimo krizė toliau tęsiasi
Europos Centrinis Bankas (ECB) neseniai vėl pakėlė palūkanų normą 25 baziniais punktais. Dabar pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc ir bus taikomos nuo 2023 m. rugsėjo 20 d[1].
Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į atnaujintą infliacijos perspektyvos vertinimą, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. O rugsėjo mėnesio ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai numatoma, kad infliacija 2023 m. vidutiniškai sieks 5,6 proc., 2024 m. – 3,2 proc., o 2025 m. – 2,1 proc. ribą[2].
Dėl to, ECB baiminasi, kad infliacija euro zonoje yra pernelyg didelė. Tačiau šis pastarasis palūkanų normų pakėlimas yra milžiniškas smūgis tiems, kurie turi paskolų. O jei to būtų negana, kalbama, kad tai dar ne pabaiga. Vienas iš ECB valdomosios tarybos narių neseniai teigė, kad palūkanų normos dar gali būti keliamos, manoma, kad ateinančiais mėnesiais gali pakilti maisto ir energijos kainos.
Paskolas turintys, pagalbos iš Lietuvos valdžios taip pat nesulauks. Seime po pateikimo nebuvo pritarta „darbiečių“ inicijuotiems Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimams, kuriais buvo numatyta galimybę paskolas paėmusiems gyventojams, apskaičiuojant ir deklaruojant pajamas už 2023 metus, iš jų atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą. Už siūlymą balsavo 52, prieš 41, susilaikė 19 parlamentarų. Projektas grąžintas tobulinti[3].
Tai reiškia, kad su savosiomis problemomis kovoti žmonės yra paliekami vieni. Kylančios palūkanų normos iš tiesų tampa didžiuliu iššūkiu. Ženkliai išaugusios įmokos už paskolas tampa problema net vidutines ar net aukštas pajamas uždirbantiems lietuviams. O papildomą nepasitenkinimą gali sukelti ir ankstesnių metų rodikliai, kai palūkanų normos buvo ženkliai mažesnės.
Skaičiuojama, kad įmokos už paskolą brangsta šimtais
Kaip teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, ECB ne tik padidino palūkanas, bet ir atnaujino savo makro prognozes. 2023-2025 m. euro zonos BVP prognozės buvo sumažintos, tuo tarpu 2023 ir 2024 m. infliacijos prognozės buvo padidintos[4]. Be to, ECB akcentavo, kad „palūkanos pasiekė tokį lygį, kuris, išlaikant pakankamai ilgą laiką, padarys pastebimą indėlį į infliacijos grąžinimą prie numatyto tikslo“.
„Pagrindinis klausimas dabar – kiek ilgai ECB laikys palūkanas dabartinėse aukštumose. Šiuo atveju siūlau atkreipti dėmesį į ECB infliacijos prognozes: 3,2 proc. infliacijos prognozė 2024 m. rodo, kad ECB nėra nusiteikęs mažinti palūkanų, t.y. palūkanos kurį laiką liks dabartiniame lygyje – nebent 2024 m. pradžioje euro zonos makro rodikliai sparčiai pablogės. Reikia pripažinti, kad tokia rizika egzistuoja – naujausi euro zonos makro duomenys rodo, kad problemos pramonės sektoriuje vis labiau persimeta į euro zonos vidaus rinką, pvz. vis daugiau sulėtėjimo požymių fiksuojama paslaugų ir statybų sektoriuose, ypač Vokietijoje“, – kalba A. Izgorodinas, pabrėždamas, kad reikia nusiteikti, jog dar kurį laiką palūkanos euro zonoje liks aukštame lygyje
Finansų ekspertai pastebi, kad ECB dabar iš visų jėgų bando suvaldyti euro zonoje esančią infliaciją, kuri šiemet gali siekti beveik 6 procentus. Sudėjus banko maržą ir EURIBOR, būsto palūkanos Lietuvoje irgi siekia apie 6 proc. Įvertinus tai, net atlyginimo augimas dažnam lietuviui jau negali kompensuoti palūkanų didėjimo. Su ypač dideliu iššūkiu susiduria tie, kurie turi apie šimto tūkstančių ar net didesnę paskolą.
„Jei vienišas žmogus be šeimos turi 100 tūkst. eurų paskolą, tai 2022 m. ir dabar skirtumas yra 4000 Eur per metus, 360 Eur per mėnesį. Algos pakilimas nebuvo pilnai kompensuojantis paskolos pakilimą“, – sako finansų ekspertas Marius Dubnikovas[5].
Jei žmogus turi 50 000 eurų paskolą ir jos išmokėjimo likutinis terminas yra 25 metai, tai 1 proc. palūkanų normų pakėlimas lemia 25 eurais didesnes paskolos įmokas kas mėnesį[6]. Jei palūkanų normos kyla 3 proc. , tai įmoka per mėnesį kyla apie 80 eurų, 4 proc. apie 100 eurų ir t.t. Tačiau dar 2019 m. spalį Euribor siekė 0,387 proc., o 100 tūkst. ar net didesnę paskolą butui ar namui, gyventojai mokėjo vos po 100 eurų kas mėnesį[7].
Dabar viskas kitaip ir dėl to, gali dingti noras šiuo metu imti paskolą NT. Patys nekilnojamojo turto vystytojai teigia, kad ECB sprendimas dar kilstelėti palūkanas aukštyn jiems siunčia pavojaus signalus.
„45 proc. plėtotojų nurodo, kad griežtesnės finansavimo sąlygos, auganti finansavimo kaina yra vieni iš ribojančių plėtrą veiksnių“, – teigia nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Ekonomistai nieko gero nežada
O ekonomistai ir artimiausiais mėnesiais prognozuoja tolimesnį palūkanų augimą, o mažėjimo tikisi nebent po metų.
„Priklausys nuo tolimesnių makroekonominių tendencijų, infliacijos, visa tai paaiškės ateityje. Rinkos lūkesčiai rodo, kad jei aukščiausias taškas dar nepasiektas, tai jis jau čia pat“, – tvirtina ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Finansų ministerija prognozuoja, kad šalies komerciniai bankai šiemet susižers apie 1 mlrd. eurų pelno, kurio didelę dalį sudarys viršpelnis vien dėl išaugusių palūkanų. Įvedę bankų solidarumo mokestį, valdantieji tikisi bent 250 mln. eurų šio viršpelnio papildyti biudžetą.
Euribor – itin svarbus signalas paskolų turėtojams
Euribor palūkanų normos nustatomos pagal palūkanų normas, kuriomis Europos bankai skolinasi lėšas vieni iš kitų.
Skaičiuojant eliminuojama 15 proc. visų surinktų kotiruočių: didžiausia ir mažiausia. Likusios palūkanų normos išvedamas vidurkis ir suapvalinamos iki trijų skaičių po kablelio. Euribor nustatomas ir skelbiamas kiekvieną dieną apie 11 val. ryto Vidurio Europos laiku.
Euribor pirmą kartą paskelbtas 1998 m. gruodžio 30 d., o 1999 m. sausio 1 d. buvo įvesta euro valiuta. Prieš tai egzistavo daug vietinių orientacinių palūkanų normų, pavyzdžiui, PIBOR (Prancūzija) ir Fibor (Vokietija).
Kadangi Euribor palūkanų normos grindžiamos daugelio Europos bankų susitarimais, jų lygį pirmiausia lemia pasiūla ir paklausa. Tačiau palūkanų normų dydžiui įtakos turi ir tam tikri išorės veiksniai, pavyzdžiui, ekonomikos augimas ir infliacija.
Euribor palūkanų normos yra svarbios, nes jomis remiantis nustatoma visų rūšių finansinių produktų, pavyzdžiui, palūkanų normų apsikeitimo sandorių, palūkanų normų ateities sandorių, taupomųjų sąskaitų ir hipotekos paskolų, kaina arba palūkanų norma.
