<h2>Didesnis dėmesys ne anglų kalba pateikiamoms ataskaitoms būtų naudingas gyvūnų išsaugojimui</h2>
<p>Kol dalis laukinių gyvūnų stebėtojų leidžia laiką smėlio dulkėse tarpstančiose dykumose, Kolumbijos biologė Valeria Ramírez Castañeda perdėm narsiai mindžikuoja Amazonės džiunglėse, mėgindama suprasti, kaipgi gyvatės, nuolatos valgydamos nuodingas varles, ilgainiui vis tik nesuserga. Tiesa, nors moters išvados būna įvairių „formų“ bei „dydžių“, per gana ilgą tyrinėjimo laikotarpį ji ir jos kolegos susidūrė su nemenkais sunkumais pateikiant savo biologinius atradimus platesnei mokslo bendruomenei[1].</p>
<p>Kadangi pastarosios ispanų kalba yra gimtoji, jos moksliniai tyrimai, kaip žinia, turėjo būti išversti į anglų kalbą, kad būtų paskelbti. Derėtų paminėti, jog tai, deja, ne visada buvo įmanoma dėl biudžeto ar laiko apribojimų, o tai reiškia, kad kai kurios itin svarbios išvados taip niekada ir nebuvo paskelbtos – jos tiesiog neišvydo dienos šviesos. Ir tai, be abejo, nereiškia, jog Valerijai trūksta kompetencijos – esminė kliūtis yra kalbos barjeras.</p>
<p>Visgi Ramírez Castañeda minėtoje situacijoje „draugiją“ palaiko daugybė tiriamųjų straipsnių ne anglų kalba, kurie pasimeta verčiant arba taip niekada ir nebūna išversti, dėl ko pasaulinės bendruomenės mokslinėse žiniose atsiranda milžiniškų spragų. Tuo tarpu augant mokslinių tyrimų skaičiui, didėja ir atotrūkis. <br />Tai ypač pasakytina apie gyvūnijos išsaugojimą, mat tradicijų bei žinių, susijusių su biologine įvairove, tyrimai dažnai atliekami ne kolonijine kalba, – jie, kaip jau supratote, nėra ir verčiami.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/zdenek-machacek-wtr9tvvxzlq-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rezultatai priklauso nuo kalbos pozicionavimo</h2>
<p>Ne paslaptis, jog kai kurie tyrimai parodė, kad skiriant daugiau dėmesio tyrinėjimams ne anglų kalba, biologinės įvairovės mokslinių įrodymų geografinė aprėptis gali padidėti netgi 12–25 proc., o rūšių skaičius – nuo 5 iki 32 proc.</p>
<p>Reikėtų pažymėti ir tai, jog viso yra tiriamos devynios varliagyvių rūšys, 217 paukščių rūšys ir 64 žinduolių rūšys, kurios nėra įtrauktos į anglų kalbos tyrimus.</p>
<blockquote>
<p>„Mes iš esmės nenaudojame mokslinių įrodymų, paskelbtų ne anglų kalba tarptautiniu lygiu, bet jei galėtume geriau juos panaudoti, gebėtume užpildyti esamas dabartinių mokslinių įrodymų kintamumo spragas“, – sako Tatsuya Amano, Japonijos biologinės įvairovės tyrinėtojas iš Kvinslando universiteto.</p>
</blockquote>
<p>Be kita ko, buvo išnagrinėta daugiau nei 400 000 recenzuotų straipsnių 16 skirtingų kalbų ir rasti netgi 1234 tyrimai, pateikiantys biologinės įvairovės išsaugojimo įrodymus, kurie galėjo būti nepastebėti, nes jie nebuvo anglų kalba. (Tarp jų buvo japonų kalbos išvados apie nykstančią didžiausią pelėdų rūšį bei pastarųjų perkėlimo veiksmingumą, ir ispanų kalba atliktas tyrimas dėl šunų-sargų panaudojimo siekiant išvengti konflikto tarp ūkininkų ir Andų kalnų kačių Patagonijoje.)</p>
<p>Kita vertus, nors kai kurios ne anglų kalbos studijos bei tyrimai neatitinka tarptautinių standartų, laimei, gali būti imtasi priemonių padėti bendruomenei įveikti kalbos barjerus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/geronimo-giqueaux-w2wuqrvtmtg-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Siekiant aiškesnio vaizdo, mokslo žinios turėtų būti sujungtos į vieną bendrą kalbą</h2>
<p>Kai kurie ekspertai mano, kad iš esmės mokslui naudingiausia būtų pritaikyti pasaulinę kalbą, kuri, galima sakyti, turėtų būti daugiau mažiau universali ir aiškiai suprantama. Kadangi mokslas yra labai globalizuotas ir šis vyksmas, ko gero, ateity įgaus tik dar didesnį pagreitį, manoma, jog globalios kalbos vartojimo nauda būtų išties didžiulė.</p>
<p>Be to, toks pokytis būtų ne tik dėl efektyvumo, bet ir dėl bendradarbiavimo, – būtent todėl anglų kalbos mokymasis turėtų būti kažkas panašaus į matematikos mokymąsi, kuris mokslininkams yra neatsiejamas, veik pagrindinis (esminis) įgūdis, būtinas norint tyrimuose dalyvauti „pilna koja“. (Jeigu tai nėra įmanoma, kitos kalbos neabejotinai turėtų būti verčiamos į anglų.)</p>
<p>Įdomu tai, kad mokslinių tyrimų vertimas į plačiau vartojamą kalbą buvo įprasta istorijos praktika, mat tokia vertimų grandinė yra dalykas, kuris mokslo istorijoje vyksta jau kelis tūkstantmečius.</p>
<p>Pavyzdžiui, kai kurios arabų kalbos žinios, kurios buvo labai svarbios maždaug nuo IX amžiaus iki XIII amžiaus, buvo išverstos iš persų, graikų ir sirų kalbų. Ir visgi, mokslinių žinių, kurias reikia išversti, kiekis, kaip žinia, yra didžiulis. Na, o vienas galimų sprendimų – išplėsti mašininį (kompiuterinį) vertimą, kuris iš pradžių buvo pasitelkiamas verčiant rusų kalbos informaciją į anglų kalbą.</p>
<p>Tuo tarpu kitas variantas būtų, jog didelės tarptautinės mokslo organizacijos subsidijuotų vietos mokslo vertimą į universalią kalbą. Taip pat būtų įmanoma pereiti „į pasaulį“, kuriame, tarkime, kinų, anglų ir ispanų kalbos atstovautų tris mokslo kalbas, kurias mokslininkai turėtų mokėti, kaip kad ir anglų, prancūzų bei vokiečių kalbos XIX amžiuje buvo paskelbtos mokslo kalbomis.</p>
<blockquote>
<p>Šiaip ar taip, tai yra problema, kurią reikia spręsti, – akivaizdu, kad į dalį mokslininkų nėra atsižvelgiama, nes remiamasi kriterijais, kurie yra neprieinami. Toks neatitikimas, deja, yra matomas ir kovojant su klimato krize, kur mokslininkai iš Lusophone Afrikos (portugališkai kalbančios Afrikos dalies) yra marginalizuojami[2].</p>
</blockquote>
<p>Nepaisant to, tarptautinės įtakos nelygybė yra nevienodos prieigos prie žinių rezultatas dėl kalbos atotrūkio. Juolab kad, pavyzdžiui, daugelis biologų iš vietinių bendruomenių Pietų Amerikoje ar Afrikoje, turėjusių išmokti kolonijinę tautos kalbą, neturi galimybės kaupti daugiau asmeninių bei profesinių žinių savo tyrimams, nes dauguma jų yra paskelbta kalba, kurios pastarieji nemoka ir nesupranta.</p>
<p>Žinoma, mokslininkai gali dirbti su anglų kalba kalbančiu kolega arba naudoti vertėją, tačiau tai galiausiai sustiprina priklausomybės ciklą, ypatingai pasireiškiantį kolumbiečių mokslininkų atžvilgiu[3].</p>
<p>Negana to, konkrečios žodžių reikšmės irgi gali kelti nemenkų problemų verčiant. Tarkim, dirbdama su vietinėmis Amazonės bendruomenėmis Valeria Ramírez Castañeda susiduria su papildomais sunkumais, kadangi daugelis vietinių kalbų neturi nė vieno žodžio (termino) miško gyvatėms ir varlėms apibūdinti. Būtent todėl pro akis praslysta svarbūs mokslo laimėjimai ir atradimai. Kitaip tariant, tiesiog neįmanoma, jog viskas būtų išversta į anglų kalbą – būtina pasitelkti daugiakalbių žmonių pagalbą.</p>
