<h2>Kolektyvinis imunitetas nebėra realiai pasiekiamas dalykas </h2>
<p>Prasidėjus koronaviruso pandemijai medikai ir mokslininkai sutartinai kartojo, kad visuomenėje turi būti pasiektas kolektyvinis arba kitaip tariant „bandos imunitetas“.</p>
<p>Tačiau, virusui sparčiai mutuojant tapo aišku, kad skirtingi ligos variantai žmogaus organizmą ir jo imuninę sistemą taip pat veikia skirtingai. </p>
<p>Dėl to procentas, kurį būtina pasiekti tam, kad visuomenė būtų atspari virusui, nuolat kito.</p>
<blockquote>
<p>Dabar, kai nuo koronaviruso pandemijos pradžios praėjo jau gerokai daugiau nei du metai, mokslininkai vis dažniau kartoja, kad kolektyvinis imunitetas – praktiškai nepasiekiama teorija.</p>
</blockquote>
<p>Be to, žymiai atsargiau kalbama ir apie vakcinacijos būtinybę. Artėjant šaltajam metų sezonui, medikai teigia, kad vakcinuotis turėtų tik tam tikros žmonių grupės, o apie visuotinę vakcinaciją ar net jos būtinybę kol kas kalbama ypač atsargiai.</p>
<h2>Įveikti koronavirusą buvo siekta kolektyviai</h2>
<p>Pagrindinė strategija, kurios laikėsi tiek ekspertai, tyrėjai, tiek ir skirtingų sričių medikai bei patys politikai buvo viena: pasiekti „bandos" imunitetą.</p>
<p>Tačiau, šiandien toks siekis atrodo beveik neįmanomas, nors pasauliui jau seniai pristatytos pirmosios kartos vakcinos nuo koronaviruso.</p>
<p>Kodėl pirmasis pasaulinis atsakas į pandemiją šiandien yra nepasiekiamas? Tam yra keletas priežasčių.</p>
<blockquote>
<p>Kolektyvinis imunitetas pasiekiamas tuomet, kai pakankamai žmonių bendruomenėje įgyja imunitetą ligai, nesvarbu ar jie buvo užsikrėtę, buvo paskiepyti, o gal abu iš šių variantų. </p>
</blockquote>
<p>Būtent persirgus liga ar įgavus atsparumą jai vakcina, ilgalaikis ligos perdavimas bendruomenėje tampa neįmanomas ir apsaugo net tuos, kurie neturi imuniteto.</p>
<p>Mokslininkai pandemijos pradžioje be perstojo kartojo, kad ligai suvaldyti reikėtų 60–70 proc. gyventojų imuniteto[1].</p>
<p>Vis tik, jau pradėjus naudoti pirmąsias COVID-19 vakcinas, atsirado ir daugiau užkrečiamųjų viruso variantų. Visuomenės sveikatos ekspertai buvo priversti padidinti bandos imuniteto vertinimą iki 75–80 %.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau neilgai trukus paaiškėjo, kad tokie siekiai yra praktiškai neįmanomi dėl kelių priežasčių: apsauga nuo skiepų yra negalutinė ir trunka nepakankamai ilgai, o ir virusas nuolat mutuoja.</p>
</blockquote>
<p>Pradėjus stebėti koronaviruso pandemijos eigą tapo aišku, kad žmonės, įgiję imunitetą, vėl užsikrečia ir vėl užkrečia kitus.</p>
<p>Tik vėliau sužinojome, kad vakcinos sukeltas imunitetas laikui bėgant silpnėja, todėl reikia pakartotinių skiepų, kurių veiksmingumas laikui bėgant irgi silpnėja.</p>
<p>Svarbu ir tai, kad kolektyvinio imuniteto teorija priklauso nuo imuniteto santykinai stabiliai ligai. Pavyzdžiui, tymai yra pastovus susirgimas, kuris kasmet mažai keičiasi, todėl ir tymų vakcinos nereikia kasmet atnaujinti.</p>
<p>Tačiau, koronavirusas mutuoja ir kinta net keletą kartų per metus. Nuolatinis vakcinacijos atnaujinimas tampa nepraktiškas ir dažnai net neįmanomas. </p>
<blockquote>
<p>Iš tiesų, pandemijai įsibėgėjant, bet visuomenę skiepijant, vis labiau buvo prarandamas bandos imunitetas.</p>
</blockquote>
<p>Remiantis tuo, ką žinome apie šiuo metu cirkuliuojančius virusų variantus, šiandien bandos imunitetas skiepijant yra matematiškai neįmanomas[2].</p>
<p>2020 m. pradžioje, kai pasaulį surakinusi buvo originali SARS-CoV-2 atmaina, kuri buvo daug mažiau užkrečiama nei šiuo metu cirkuliuojantys variantai, virusu užsikrėtęs asmuo jį išplatintų vidutiniškai dviem-trim kitiems asmenims.</p>
<p>Jei tuomet būtų naudojama bent 80 proc. veiksmingumo vakcina, kolektyvinio imuniteto slenkstis turėjo būti apie 60–80 proc.</p>
<p>Tačiau delta viruso dauginimosi skaičius yra maždaug penkiais, o omicron net dešimt kartų didesnis. Tai reiškia, kad siekiant kolektyvinio imuniteto, paskiepyti reikėtų daugiau nei 100 proc. gyventojų. Suprantama, tai nėra įmanoma.</p>
<p>Be to, „bandos" imunitetas taip pat gali būti pasiektas, jei imunitetas prieš COVID-19 bus išlaikytas ilgą laiką. Tačiau, dabar žinome, kad imunitetas silpnėja greitai.</p>
<p>Taigi, jei imunitetas nėra ilgalaikis, net jei „bandos“ imunitetas būtų teoriškai įmanomas, jis būtų tik trumpalaikis. Jį išsaugoti būtų galima tik dedant daug pastangų, nes reikėtų reguliariai teikti stiprinamuosius skiepus visai populiacijai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/fusion-medical-animation-npjp0dctoxo-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nesėkmingas Singapūro pavyzdys</h2>
<p>Apie realybę, kurioje neįmanoma pasiekti kolektyvinio imuniteto neseniai prakalbo Singapūro valdžia. Šios Pietryčių Azijos valstybės-miesto sveikatos apsaugos ministras Ong Ye Kung neseniai pareiškė, kad net jei 100 proc. Singapūro gyventojų bus užsikrėtę COVID-19 arba paskiepyti nuo naujos koronavirusinės ligos, Singapūras nepasieks „bandos“ imuniteto[3].</p>
<p>Sveikatos apsaugos ministro teigimu, tai jau nebe skiepijimo ar užsikrėtimo procentinės aprėpties funkcija, o tai, kad tai greitai mutuojantis virusas ir jis išvengs ankstesnių užsikrėtimo atvejų bei apsaugos nuo vakcinų.</p>
<blockquote>
<p>„Todėl Singapūras turėtų siekti ne „bandos“ imuniteto, kai manome, kad virusas išnyks, o gyventi su juo ir apsisaugoti nuo sunkių ligų", – sakė ministras.</p>
</blockquote>
<p>Kalbėdami apie naujo koronaviruso situaciją Singapūre, kelių ministerijų COVID-19 darbo grupių atstovai teigė, kad Singapūras nėra pasiekęs kolektyvinės apsaugos nuo viruso, nors apytikriai šeši iš dešimties Singapūro gyventojų tikriausiai užsikrėtė šia liga.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/hakan-nural-z2n-r7pg6km-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lietuvos medikai taip pat keičia nuomonę</h2>
<p>Nepaisant daugėjančių tarptautinių ekspertų nuomonių apie tai, kad vakcinų kuriamas kolektyvinis imunitetas nebėra realiai pasiekiamas, Lietuvoje nuo rugpjūčio mėnesio pradžios skiepyti antrąja sustiprinančia doze pradėti asmenys nuo 60 m. ir kiti vyresni gyventojai.</p>
<p>Be to, nuo rugpjūčio mėnesio pabaigos ar rugsėjo mėnesio pradžios Lietuvoje jau turėtų būti prieinamos naujausias viruso atmainas veikiančios vakcinos[4].</p>
<p>Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė teigia, kad sprendimą dėl skiepijimosi kiekvienas asmuo turi priimti pasitaręs su savo gydytoju, kuris įvertins asmens sveikatą ir rizikos grupę, kuriai asmuo yra priskiriamas.</p>
<blockquote>
<p>„Riziką sirgti sunkiai didina lėtinės ligos, vyresnis amžius – jei kyla abejonių, pasikalbėkite su savo šeimos gydytoju. Jei, visgi, esate jaunas žmogus ir neturite lėtinių ligų – skiepytis jums kol kas nebūtina, tokių rekomendacijų šiuo metu nėra pateikusios ir tarptautinės organizacijos. Svarbus ir persirgimo klausimas. Mes, specialistai, manome, kad jei omikron variantu persirgote šiemet, 2022 m., skiepytis taip pat nėra būtina, nes turite bent dalinę apsaugą nuo šiuo metu plintančių omikron potipių“, – reziumavo profesorė.</p>
</blockquote>
<p>Apie būtiną masinę revakcinaciją Lietuvoje kol kas tylima. Ar tokia pozicija bus išsaugota ir rudenį, kai susirgimų koronavirusu skaičius, tikėtina, išaugs, kol kas neaišku. Šiuo klausimu valdžios atstovai kol kas nėra linkę atvirauti. </p>
