Įsidarbinti Lietuvoje galės tik tie užsieniečiai, kurie gaus leidimą laikinai gyventi šalyje
Nuo pirmadienio, liepos 1 dienos, griežtėja užsieniečių įdarbinimo tvarka Lietuvoje. Norintieji atvykti dirbti privalės gauti Lietuvoje išduodamą leidimą laikinai čia gyventi.
Migracijos departamento atstovų teigimu, nuo liepos 1-osios dirbti šalyje nebegalės tie užsieniečiai, kurie anksčiau į Lietuvą atvykdavo pasinaudodami beviziu režimu arba turėdami kitų valstybių išduotas nacionalines arba Šengeno vizas ar leidimus gyventi[1].
Šis draudimas galioja ir įdarbinant užsienietį, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.
Norint įdarbinti trečiosios šalies pilietį, iki jo darbo pradžios turi būti gautas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.
Atvejai, kai dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje, laikomi nelegaliu darbu, už kurį taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ir (ar) Užimtumo įstatymą.
Vis dėlto, yra numatytos išimtys, kuomet leidimų nereikės. Jos bus taikomos užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą komandiruotėms ar kaip Europos Sąjungos arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojais[2].
Leidimais taip pat nereikės rūpintis su Lietuvos vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančių laivų įgulų nariams; užsieniečiams, atvykstantiems ne ilgiau nei 3 mėnesiams per metus tvarkyti reikalų, susijusių su sutarčių sudarymu ir vykdymu, personalo mokymu ar įrangos diegimu; verslininkams, kurie yra įmonių akcininkai bei vadovai; aukšto meistriškumo sportininkams; atlikėjams; Užsienio reikalų ministerijoje akredituotiems žurnalistams; religine veikla oficialiai užsiimantiems asmenims; užsieniečiams, atvykstantiems vykdyti vyriausybinių arba ES savanoriškos veiklos programų; dėstytojams ir tyrėjams; ekonomiškai išsivysčiusių valstybių piliečiams, atvykstantiems dirbti arba užsiimti kita teisėta veikla.
Užsieniečiai, kurie darbą Lietuvoje pradėjo iki įsigaliojant įstatymo pataisoms, galės dirbti, kol pasibaigs jų teisėto buvimo laikotarpis arba įgis teisę dirbti kitais pagrindais, kuriuos numato minėtas įstatymas.
Lietuvoje numatyta įvesti samdomų užsieniečių kvotas
Šalies parlamentas neseniai nutarė įvesti iki 40 tūkst. per metus siekiančią iš Trečiųjų valstybių samdomų užsieniečių kvotą ir nustatyti darbdavių jiems privalomą mokėti atlyginimą. Šis sprendimas įsigalios nuo 2026 metų sausio.
Tie patys pakeitimai ir numato, kad įsidarbinti norintys užsieniečiai privalės turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, be to, bus griežčiau reguliuojami juos dirbti kviečiantys darbdaviai.
Tvarka griežtinamos užsieniečių įdarbinimo sąlygos bei taikomi papildomi reikalavimai jų darbdaviams – tokios įmonės turės teikti papildomos informacijos apie savo veiklą toje srityje, kurios licenciją turi ir kurioje ketina įdarbinti užsienietį.
Įmonės privalės turėti licenzijas, nebūti baustos už nepranešimą apie pasikeitusius duomenis arba melagingų duomenų pateikimą, taip pat turės vykdyti veiklą, kuriai ir kviečia užsienietį.
Įstatymu keičiamas ir dirbti atvykstančių užsieniečių kvotos apskaičiavimo mechanizmas, kuriuo kvotos dydis kalendoriams metams negalės būti didesnis nei 1,4 proc. praėjusių metų liepos 1 dienos Valstybės duomenų agentūros (VDA) paskelbto Lietuvos nuolatinio gyventojų skaičiaus dydžio. Tai reiškia, kad įsigaliojus naujajai tvarkai Trečiųjų šalių darbuotojų skaičius per metus mažės iki 40 tūkst. Taip pat įdarbinamiems užsieniečiams bus nustatytas 1,2 proc. bruto („ant popieriaus“) darbo užmokesčio siekiantis atlyginimas. Į šį fiksuotą darbo užmokestį įtraukiami ir dienpinigiai.
Priėmimo etape seimas pritarė šioms Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teikiamoms įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jį lydinčio Užimtumo įstatymo pataisoms. „Už“ balsavo 87 parlamentarai, 8 susilaikė ir 1 buvo „prieš“.
Kaip teigia įstatymo iniciatoriai, siūlymais bus geriau sureguliuota atvykstančių migrantų priėmimo tvarka ir sprendžiama darbo jėgos trūkumo problema, kartu atsižvelgiant į šalies nacionalinio saugumo interesus.
„Siūloma darbdaviui nustatyti pareigą įdarbinti užsienietį visą darbo laiką, grąžinti pareigą darbdaviui pateikti informaciją apie visą užsieniečio turimą kvalifikaciją, patirtį, leisti užsieniečiui dirbti ne daugiau kaip pas keturis darbdavius, kai sudaroma darbo sutartis. Taip pat (…) atsisakyti galimybės atvykti dirbti į šalį pasinaudojus beviziu režimu arba su Šengeno viza“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Daugiausiai Lietuvoje įdarbinami Uzbekistano piliečiai
Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai daugėja užsieniečių: 2024 m. jie sudarė 7,7 proc. visų šalies gyventojų, kai 2022 m. šis rodiklis siekė 3,6 proc. Daugiausiai užsieniečių (15,8 tūkst.) per 2023 metus atvyko iš Baltarusijos.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Užimtumo tarnyba užsieniečiams iš trečiųjų šalių išdavė 1878 leidimus dirbti Lietuvoje. Didžiąją dalį atvykstančiųjų dirbti sudaro Vidurinės Azijos gyventojai.
„Metų pradžioje fiksavome daugiau nei dukart išaugusį dokumentų dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo srautą. Į lyderių pozicijas veržiasi darbuotojai iš Vidurinės Azijos, nors dar atsilieka nuo baltarusių. Savo nišą atranda ir laikinojo įdarbinimo įmonės: šiemet dėl sprendimų kreipėsi 55 laikinojo įdarbinimo įmonės, o pernai – tik septynios“, – sakė Užimtumo tarnybos Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė.
Pasak Užimtumo tarnybos, stebimas ir laikinojo įdarbinimo įmonių aktyvėjimas – šiemet į tarnybą jos kreipėsi 13 kartų daugiau, palyginti tuo pačiu metu pernai. Joms priimti 935 teigiami sprendimai iš 1719, pernai – tik 69.
Šalies politikai yra linkę teigti, kad toks augantis atvykstančiųjų srautas kelia grėsmę, darosi vis sunkiau užtikrinti asmenų kontrolę ir integracijos procesus. Pasikeitus sprendimų struktūrai pagal užsienio pilietybę, sprendimų skaičius daugiausia sumažėjo Baltarusijos piliečiams ir sudarė tik 28 proc. (pernai – 56 proc.).
Tuo metu padaugėjo sprendimų, priimtų Uzbekistano piliečiams – nuo 4 proc. iki 24 proc. Antroje vietoje – Kirgizijos piliečiams (12 proc.).
Kaip pastebi Užimtumo tarnyba, pastaruoju metu stipriai išaugo užsienio šalių darbuotojų poreikis. Tą rodo kvotų panaudojimas.
Migracijos departamento duomenimis, iš 25,1 tūkst. paslaugų sektoriui skirtos metinės kvotos darbdaviai jau išnaudojo daugiau nei pusę – 13,2 tūkst., pramonės sektoriaus įmonės – 57 proc. (2,9 tūkst. iš 5,1 tūkst.), statybos sektoriaus – 47 proc. (4,6 tūkst. iš 9,8 tūkst.)
Kvotomis negalinčios naudotis laikinojo įdarbinimo įmonės šiemet sutelkė dėmesį į sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties šalies darbo rinkai prašymus. Pirmąjį ketvirtį priimti sprendimai užsieniečiams, atvykusiems iš 40 šalių (pernai – iš 37 šalių).
Dažniausiai prašyta sprendimų dėl darbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams (51 proc.), tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojams – 5 proc., elektrinio krautuvo vairuotojams, vyriškų drabužių siuvėjams, grybų augintojams – po 2 proc. visų priimtų sprendimų skaičiaus.
