Vos nusirinkęs moliūgus Kaunas užsidegė vietoje jų pasipuošti eglutėmis
Prasidėjus spaliui ir parduotuvių lentynas užtvindžius šiurpnakčio atributikai ir baisioms skeletų kaukėms, vos praūžus Vėlinėms, parduotuvės kaipmat suskubo keisti savo spalvas ir iš tamsiais atspalviais „mirgančio“ asortimento bei kapų žvakių, staiga užsivežė artėjančių Kalėdų atributikos.
Net sunku suabejoti, kaip pastarąjį dešimtmetį tokios ypatingos metų šventės tapo tiesiog puikiu komerciniu būdu verslininkams užsidirbti ir manipuliuoti žmonių noru pirkti, gražinti savo namus ir taip savotiškai laukti „geresnių dienų“.
Bet ne tik prekybininkai skuba puoštis kalėdine atributika, o ir savivaldybės. Pavyzdžiui, laikinoji sostinė Kaunas jau pranešė apie senamiestyje išrikiuotus šimtus eglučių, o jau netrukus esą kitais papuošimais nušvisti turėtų ir kitos miesto erdvės[1].
Tiesa, ne visus kauniečius tokie staigūs pokyčiai teigiamai nustebino – juk ką tik greta senamiesčio kavinukių stovėję moliūgai staiga virto eglutėmis. Juk net nebuvo progos „atsikvėpti“ ir štai – vėl priminimas apie artėjančias šventes.
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ pranešė, kad šiuo metu pačioje miesto senamiesčio širdyje – Vilniaus gatvėje – jau išrikiuota apie 200 eglučių, o netrukus jų gretas turėtų papildyti dar maždaug 100-120 žaliaskarių. Vien Vienybės aikštėje esą planuojama tokių įkurdinti 200.
Antakius kilstelėti verčia ir Kauno noras kuo skubiau įžiebti pagrindinę miesto eglę – pagrindinė miesto žaliaskarė šiemet bus įžiebta pirmoji Lietuvoje – jau lapkričio 23 dieną netradicinėje vietoje – Vienybės aikštėje[2].
Didžiosioms metų šventėms jau ruošiasi ir gyventojai: finansinių apsukų mažinti šiemet neketina
Tačiau ne tik didieji miestai, bet ir patys gyventojai jau pasiruošę nusiaubti parduotuvių lentynas, ieškodami su Kalėdomis susijusių dekoracijų bei dovanų artimiesiems.
Naujausias IKEA užsakymu atliktas bendrovės „Norstat“ tyrimas parodė, kad apie artėjantį šventinį laikotarpį galvoja jau daugelis ir net 3 iš 5 gyventojų kalėdinėms dovanoms ketina skirti tiek pat pinigų, kiek ir pernai metais – beveik ketvirtadalio biudžetas viršys 200 eurų, o penktadalis ketina tilpti į 150-200 eurų sumą[3].
„Vis tik, tyrimas rodo, kad apsipirkdami šventėms, daugelis (62 proc.) ieškos piniginei draugiškų variantų. Ketvirtadalis šiemet planuoja mažiau išleisti drabužiams, batams ir aksesuarams, o beveik penktadalis – maistui. Apskritai 40 proc. gyventojų norėtų sutikti ir palydėti šventes tvariau, todėl sieks nešvaistyti maisto ir atsakingiau pakuoti dovanas. Pastarosioms šiemet netaupys ir išleisti planuoja maždaug tiek, kiek ir pernai“, – komentavo IKEA rinkos vadovė Lietuvoje Jolita Juodzevičienė.
Tai, kad prekybininkai puikiai manipuliuoja žmonių emocijomis, rodo ir stulbinantys rezultatai, kai kalba pasisuka apie prieššventinį stresą, kurį sukelia būtent dovanų rinkimas. Pasirodo, žmonėms didžiausias neigiamas emocijas kelia ne tai, ar prie šventinio stalo susiburs visi šeimos nariai ir ar kartu draugiškai pavyks paruošti šventinę vakarienę, bet tai, ką dovanoti vaikams (25 proc.) arba antrajai pusei (18 proc.).
O štai užuot pasirinkę laukti švenčių su palengvėjimu ir dėkingumu, gyventojai jau laukia pošventinio laikotarpio, kada ir planuoja šiek tiek atsikvėpti.
Kalėdos puikiai išnaudojamos prekybininkų pardavimų didinimui
Ne paslaptis ir tai, kad Kalėdos šiais laikais toli gražu nebeišlaikė tos prasmės, kurios laikėsi mūsų tėvai ir seneliai. Dabar daugeliui Didžiosios metų šventės asocijuojasi su išpuoštais namais, kiemais ir, žinoma, kuo gausesnėmis dovanomis. O kur dar varžybos, kuris kaimynas didesnę ir gražesnę žaliaskarę pasipuoš. Štai tarp Lietuvos „žvaigždžių“ netgi įsivyravo nauja mada vos pradėjus laukti Kalėdų kviestis į namus eglės puošybos dizainerius, o vėliau dėl prabangiausios eglės įvaizdžio varžytis su kitais įtakotukais.
Vietą Kalėdoms savo lentynose jau daro ir prekybos tinklas „Lidl“, vos lapkričio pradžioje pristatęs kalėdinį vaizdo klipą[4], kuriame gausu užuominų į prekybos tinkle esančius pirkinius.
Taip pat, nė neįpusėjus lapkričiui, žiniasklaidoje jau pasirodo interjero dizainerių patarimai, kokios Kalėdų tendencijos vyrauja šiemet ir kartu priduriama, jog net 4 iš 5 Lietuvos gyventojų ruoštis žiemos šventėms pradeda jau lapkričio pradžioje[5].
Savo lentynas vos po Vėlinių jau pertvarkė ir prekybos tinklas „Maxima“ – jau pirmadienį skaitytojai čia fiksavo atsiradusią Kalėdinę atributiką.
Tačiau iš esmės visi pamiršome, kokią reikšmę turi Kūčių vakaras ir Kalėdos. Senesniais laikais Kūčios buvo pagrindinė šventės dalis ir tradiciškai vyko gruodžio 24 dienos vakare. Šis vakaras buvo skirtas šeimai ir mirusiųjų atminimui bei simbolizavo metų pabaigą ir pasiruošimą naujam metų ciklui.
Kūčių stalas buvo dengiamas paprasta linine staltiese ir ant jo buvo dedami šiaudai – tai simbolizavo tvartą, kuriame gimė Jėzus, nors iš pradžių šie šiaudai buvo labiau susiję su derliaus ir vaisingumo simbolika.
Ant stalo buvo dedama 9, 12 arba 13 patiekalų, priklausomai nuo regiono. Visi patiekalai buvo ne mėsiški, nes tai buvo pasninko laikas. Tradiciniai patiekalai susidėdavo iš grūdinių patiekalų, žuvies, avižų, kisielių, kūčiukų ir riešutų.
O bene svarbiausia dalis – tai tradiciškai nuo lapkričio 15 d. prasidedantis Kalėdų pasninkas, kuris besitęsia iki pat Kūčių išvakarių. Būtent jo metu įprastai vengiama mėsos, gyvūninės kilmės riebalų, kartais netgi pieno produktų ir kiaušinių. Valgomas daugiausia augalinis maistas – kruopos, daržovės, ankštiniai augalai, žuvis, grybai.
Apskritai Kalėdų eglės puošimas Lietuvoje yra gana nauja tradicija ir atkeliavo iš Vokietijos bei kitų Vakarų Europos šalių maždaug XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Prieš tai eglutės, kėnio ar kadagio šakos būdavo naudojamos papuošti namams ar sodybos aplinkai kaip apsaugos nuo blogųjų dvasių simbolis, bet tai nebuvo daroma Kalėdų proga.
Kiek vėliau mūsų tėvai ir kai kurie seneliai puoselėdavo tradiciją žaliaskarę puošti per patį Kūčių vakarą – savo gamintais žaisliukais, dažniausiai – iš šiaudų.
