Pasaulyje egzistuoja 72 lyties tapatybės: kokios jos?

Lytinės tapatybės tema skaldo visuomenę

Seksualinė orientacija, asmens lytiškumas ir jo lytinė tapatybė – tai temos, kuriomis pastaraisiais metais diskutuojama vis dažniau ir atviriau. Kita vertus, jos vis dar yra įvardijamos kaip kontraversiškos, skaldančios ir priešinančios visuomenę.

Nors visuomenės požiūrio į skirtingų seksualinių orientacijų ar lyties identiteto asmenis pokytis yra nenuginčijamas, dažnas asmuo vis dar neturi daug informacijos apie mažumų lyties ir lytiškumo suvokimą bei identifikaciją.

Jei lytį, kaip įgimtą fiziologinį savo bruožą supranta daugelis, tai lytinė tapatybė – vis dar gandais ir mitais apipinta tema.

Dalis visuomenės pašaipiai vertina į tradicinius lytinės tapatybės sampratos rėmus netelpančių asmenų siekį vadintis kitokiais įvardžiais ar identifikuotis niekam negirdėta lytimi.

Ir iš tiesų, manymas, kad žmonės identifikuojasi tik kaip moterys, vyrai arba kai kuriais atvejais, nebinarinės lyties asmenys, yra klaidingas. Manoma, kad pasaulyje lytinių tapatybių gali būti net 72, tačiau jų gali būti ir dar daugiau.

Vienos jų – girdėtos, aptartos ir jau pripažintos, kitos – sunkiai suvokiamos ir galinčios kaip reikiant nustebinti.

Kai kurias lyties tapatybes suvokti sudėtinga

Vis dėlto, prieš pradedant kelionę po tikrą lytinės tapatybės enciklopediją, svarbu tikslingai suvokti, kas yra lytis ir kas yra lytinė tapatybė. 

Lytis yra biologinė sąvoka, apibūdinanti priklausomybę vienai iš dviejų gyvųjų būtybių gimčių: vyriškajai arba moteriškajai. 

Tuo tarpu lytinė tapatybė yra vidinis individo savęs ir savo lyties suvokimas, nesvarbu, ar tai būtų vyras, moteris ar kitaip save suvokiantis asmuo.

Skirtingai nuo fizinės lyties išraiškos, lyties tapatybė nėra išoriškai matoma kitiems. Tai reiškia, kad nusakyti kaimyno ar gatvėje sutikto praeivio lytinės tapatybės mes negalime: nors asmuo fiziškai atrodo kaip vyras, lytiškai identifikuotis jis gali su spalvomis, gyvūnais ar savo asmeniniais išgyvenimais.

Būtent dėl to lyties tapatybės tema yra tokia sudėtinga; tenka laviruoti tarp siekio suvokti ir gerbti asmens pasirinkimą ir pirminės reakcijos kvestionuoti tam tikrų lyties tapatybių esmę ir poreikį^[1].

Nors lytinė tapatybė yra išskirtinai asmeninis ir privatus individo reikalas, pastaraisiais metais diskusijos šia tema tampa vis atviresnės, o ir žmonių įtrauktis bei tolerancija auga^[2].

Vis tik, tik maža dalis žino apie visas 72 lytines tapatybes, kurios savo esme skiriasi ypač ženkliai. Juk vieni asmenys savo lytiškumą sieja su emocijomis, kiti su dvasingumu ar kosmosu, dar kiti – su savo išgyvenimais.

Tokia įvairovė atsispindi ir lytinių tapatybių pavadinimuose. Jeigu jie gali būti suvokiami anglų kalboje, lietuviškų jų atitikmenų vis dar neturime. 

Be to, kai kurie dabar vartojami terminai skiriasi nuo tų, kurie buvo vartojami anksčiau išreiškiant panašias idėjas tapatybėms ir patirtims apibūdinti.

Dėl to kai kurių tapatybių pavadinimai gali skirtis priklausant nuo asmens gimtosios kalbos, kultūros, net gyvenamosios vietovės.

72 lytinės tapatybės: tapatinasi ir su išgyvenimais, ir su dvasiomis

1. „Agender“. Tai yra asmuo, kuris nesitapatina su jokia lytimi. „Agender“ lytinės tapatybės žmonės šnekamojoje kalboje neretai yra vadinami nulinės lyties, be lyties arba neutralios lyties asmenimis^[3]. 
2. „Abimedenger“ (liet. Abipusė lytinė tapatybė). Ši tapatybė suvokiama kaip ypač gili ir dvasinga, tokie asmenys mano, jog tapatybė yra begalinis paradoksas.
3. „Adamasgender“. Tai tapatybė, kuri nėra klasifikuojama ir yra visiškai neapibrėžta.
4. „Aerogender“. Tai terminas, kuriuo apibūdinama, kai individo lytis labai priklauso nuo atmosferos ir (arba) aplinkos. Pavyzdžiui, nuo to, kas yra šalia, koks komforto lygis, oras, paros ir (arba) metų laikas ir panašiai.
5. „Aesthetigender“( liet. Estetinė lytinė tapatybė). Tai lytinės tapatybės tipas, siejamas su estetika, estetinėmis asmens preferencijomis^[4].
6. „Affectugender". Tai tapatybė, kuri pasireiškia manymu, jog žmogaus lytis priklauso nuo nuotaikos svyravimų bei emocijų. Šis terminas yra vartojamas tų, kurie serga depresija, nuotaikos ir asmenybės sutrikimais.
7. „Agenderflux“. Su šia tapatybe ryšį jaučiantys asmenys svyruoja tarp skirtingų lytinių tapatybių. Tai reiškia, kad asmuo turi vieną „bazinę lytį“, tačiau lytinis identitetas gali kisti.
8. „Alexigender“.  Šiuo atveju asmuo turi kintamą lytinę tapatybę, kuri svyruoja tarp kelių lyčių tipų. Tačiau svarbu tai, kad žmogus niekaip negali įvardyti tapatybės, kuriai jaučiasi visiškai priklausantis.
9. „Aliusgender“. Ši lytinė tapatybė turi stipriai išreikštą specifinį identitetą, kuris nėra nei vyriškas, nei moteriškas.
10. „Amaregender“. Tai lytinė tapatybė, kai asmens identitetas pasikeičia pagal asmenį, su kuriuo jį sieja gilus emocinis, dažniausiai romantinis, ryšys.
11. „Ambigender“. Tai tarsi dviguba lytinė tapatybė, kai asmuo tapatinasi su keliomis skirtingomis lytimis. 
12. „Ambonec“.  Asmuo save identifikuoja ir kaip vyrą, ir kaip moterį, tačiau nepriklauso nė vienai iš šių kategorijų.
13. „Amicagender“. Asmuo keičia lyties tapatybę atsižvelgiant į savo draugų lytinę tapatybę.
14. „Androgyne“. Asmuo bando suderinti moterišką ir vyrišką lytį.
15. „Anesigender". Tai lytinė tapatybė, kai žmogus giliai širdyje žino, kad tam tikra lytis jam yra teisinga ir tiksli, tačiau dėl įvairių priežasčių jam patogiau tapatintis su kita lytimi.
16. „Angenital“. Asmuo norėtų neturėti jokių pirminių lytinių požymių, tačiau neidentifikuoja savęs kaip neturinčio lyties ar neutralios lyties.
17. „Anogender“ ( liet. Anoniminė lytinė tapatybė). Lyties tapatybė, kurios intensyvumas tai išnyksta, tai sumažėja ar išauga, tačiau prie jos asmuo visada sugrįžta.
18. „Antegender“. Lytinė tapatybė, kai galima identifikuotis bet kuo.
19. „Anongender“ ( liet. Anoniminė lytinė tapatybė). Asmuo savo lytinės tapatybės neįvardija arba norėtų jos neįvardyti.
20. „Anxiegender“. Ši lytinė tapatybė pasižymi nerimu kaip pačiu svarbiausiu skiriamuoju bruožu.
21. „Apagender“.  Su šia lytine tapatybe besitapatinantis asmuo pasižymi apatija arba jausmų nebuvimu savo lyties tapatybės atžvilgiu.
22. „Apconsugender“. Lytinė tapatybė, kai asmuo žino, kas jis nėra, bet nežino, kas jis yra.
23. „Astergender“. Su šia lytine tapatybe identifikuojantys asmenys jaučiasi palaiminti ir dvasingi. Tokie asmenys kartu gali identifikuotis ir kaip vyrai, moterys arba kaip neutralios lyties atstovai.
24.  „Astral gender“ ( liet. Astralinė lytis). Asmuo jaučiasi susijęs su kosmosu, visata, beribiu pasauliu.
25.  „Autigender“.  Dažniausiai tai asmenys, kurie turi autizmo bruožų.
26. „Autogender“. Ši lytinė tapatybė siejama su asmenine patirtimi. Jos negalima apibūdinti esamais terminais, nes patirtis gali būti labai asmeniška ir privati.
27. „Axigender“. Tai lytinė tapatybė, kai žmogus prijaučia dviem priešingoms lytinėms tapatybėms, tačiau, jos išgyvenamos atskirais laikotarpiais.
28. „Bigender".  Ši tapatybė reiškia, kad asmuo turi du lytinius identitetus: identifikuojasi ir kaip vyras, ir kaip moteris ar pan., tačiau tai nėra biseksualumas, kai asmuo patiria romantinį, emocinį ar seksualinį potraukį dviem lytims.
29. „Biogender“.  Šiuo atveju asmuo gali jausti estetinį ryšį su gamta ar tam tikru gamtos aspektu.
30. „Blurgender“. Tai neapibrėžtos lyties tapatumo tipas, kai žmogus žino, tarp kokių lyčių jis svyruoja, bet negali pasakyti, kokia lytimi jis jaučiasi šiuo metu.
31. „Boyflux“. Tai tapatybė, kai asmuo save identifikuoja kaip vyrą, tačiau jaučia skirtingą vyriškos tapatybės laipsnį.
32. „Burstgender“. Šis identitetas pasižymi dažnu intensyvių jausmų protrūkiu, kuris greitai pereina į pradinį ramybės etapą. Tokiu būdu lytiškumo samprata yra kintanti.
33. „Caelgender“. Šis lyties identitetas pasižymi kosminės erdvės savybėmis arba estetika.
34. „Cassgender“. Tai lytinė tapatybė, kai žmogus jaučia, kad jo lytis nesvarbi, arba kai jis abejingas lyties idėjai. Asmuo gali tapatintis su konkrečia lytimi, tačiau tai nėra esminė asmens identiteto dalis.
35. „Cassflux“. Tai lytinė tapatybė, kai žmogus jaučia, kad jo abejingumo savo lyčiai lygis nuolat svyruoja.
36. „Cavusgender“. Šiuo atveju asmuo jaučiasi artimas vienai lyčiai, kai serga depresija, ir kitai, kai emocinė sveikata pagerėja.
37. „Cendgender“. Tai bendras lytinio tapatumo terminas, kuriuo apibūdinama bet kokia kintančios lyties tapatybė.
38. „Ceterogender“. Tai nebinarinė lyties tapatybės išraiška, kai asmuo išreiškia konkrečius vyriškus, moteriškus ar neutralius jausmus lyčiai.
39. „Ceterofluid“. Tai nuolat svyruojanti lytinė tapatybė. Asmens savęs suvokimas svyruoja tarp vyriškumo, moteriškumo ir neutralumo.
40. „Cisgender“ (liet. Cislytis). Tapatybė, kuri asmeniui priskirta jam gimus ir su kuria jis tapatinasi visą gyvenimą.
41. „Cloudgender“. Ši lytinė tapatybė reiškia, kad dėl depersonalizacijos ir derealizacijos sutrikimo asmuo negali suvokti ar suprasti savo lyties ir jos tapatybės.
42. „Collgender“. Tokio tapatinimosi atveju individas tuo pačiu metu jaučiasi esąs skirtingų lyčių.
43. „Colorgender“ (liet. Spalvų lytinė tapatybė). Tapatybė reiškia, kad asmuo naudojasi spalvomis savo lyties tapatumui nusakyti.
44. „Commogender“. Asmuo žino, kad nėra cislytis, tačiau kurį laiką dėl įvairių priežasčių identifikuojasi kaip cislytis.
45. „Condigender“.  Šiuo atveju asmuo jaučiasi esąs savo gimtosios lyties atstovas tik tam tikromis aplinkybėmis.
46. „Deliciagender“. Lytinė tapatybė siejama su jausmu, kad asmuo turi kelias lytis, bet pirmenybę teikia vienai, o ne kitai.
47. „Demifluid“. Tai yra kelių lyčių turėjimas, kai kurios iš jų yra kintančios.
48. „Demiflux“. Tai sudėtingas kelių lyčių derinys, kai vienos lytys yra pastovios, o kitų intensyvumas svyruoja priklausomai nuo išorinių aplinkybių ir asmens vidinės būsenos.
49. „Demigender“. Individas turi dalinių kelių lyčių bruožų^[5].
50. „Domgender“. Ši lytinė tapatybė reiškia, kad individas tapatinasi keliomis skirtingomis lytimis, tačiau viena jų yra dominuojanti.
51. „Duragender“. Šitaip besitapatinantis asmuo gali jausti, kad jo tapatybė yra kintanti, tačiau ne galutinai: vienas asmenybės komponentas visuomet išlieka nebinarinis.
52. „Egogender“.Tai lyties tipas, kurį identifikuoja tik pats asmuo. Ši tapatybė grindžiama asmens patirtimi ir vidiniais, slaptais išgyvenimais.
53. „Epicene“. Lytinė tapatybė siejama su stipriu jausmu, kurį žmogus jaučia, kai negeba užmegzti ryšio su kuria nors iš dviejų dvinarės lyties tapatybių.
54. „Esspigender“. Asmuo savo lytinę tapatybę sieja su dvasiomis.
55. „Exgender“. Tai yra individo atsisakymas tapatintis su bet kuria lytimi lyčių spektre.
56. „Existigender“ (liet. Egzistuojanti lytinė tapatybė). Asmens lytinė tapatybė egzistuoja tik tada, kai jis sąmoningai stengiasi ją suvokti^[6].
57. „Femgender“. Nebinarinė moteriška lytinė tapatybė.
58. „Femfluid“. Asmuo yra nepastovus arba svyruojantis moteriškosios lyties atžvilgiu. Tai reiškia, kad žmogus jaučiasi esantis moteriškas tiek išvaizda, tiek asmenybe, tačiau gali jausti ir kitų emocijų.
59. „Fluidflux“. Ši tapatybė reiškia, kad žmogus gali svyruoti tarp dviejų ar daugiau lyčių identiteto, o šių lyčių tapatybės intensyvumas svyruoja.
60. „Gemigender“. Asmuo identifikuojasi su dviejomis priešingomis lytimis, tačiau jos susilieja, taip sukuriant vientisą lytinį identitetą.
61. „Genderblank“. Tai lytinė tapatybė, kurios asmuo negali paaiškinti. Asmuo negali jos apibūdinti niekaip kitaip, kaip tuščiu baltu lapu. Asmuo gali manyti, kad jo lytinė tapatybė yra tuščia vieta, nesvarbi, neegzistuojanti.
62. „Genderflow“. Tai yra kintanti lytinė tapatybė, kuri niekada nenustoja keistis, todėl gali niekada nepritapti prie konkrečios lyties tapatybės.
63. „Genderfluid“ (liet. kintanti lytis). Nuolat kintanti tapatybė. Ji gali kisti retkarčiais, kas mėnesį, kas savaitę, kasdien ar net kas kelias akimirkas. Kartais pokyčiai būna nuoseklūs, susiję su gyvenimo įvykiais, o kartais ir pavieniai^[7].
64. „Genderfuzz“. Tai daugialypės lyties identitetas, kai žmogus tapatinasi su keliomis tarpusavyje susiliejančiomis lytimis, todėl sunku arba neįmanoma nustatyti, kokia (-ios) lytis (-ys) jam yra būdinga (-os) bet kuriuo metu.
65. „Genderflux“. Tai lytinė tapatybė, kurios intensyvumas laikui bėgant kinta. Tai gali vykti palaipsniui ar greitai, priklausomai nuo asmens.
66. „Genderpuck“. Šiuo atveju asmuo priešinasi ir nesiruošia prisitaikyti prie visuomenės normų, susijusių su lytimi.
67. „Genderqueer“.  Tai skėtinis terminas, kuris apima nebinarinės lyties sąvoką. Jis gali būti vartojamas apibūdinti LGBT+ bendruomenei priklausančius binarinės lyties ir translyčius asmenis, kurie mano, kad jų lytinis suvokimas yra kitoks arba netradicinis. Jis taip pat gali būti vartojamas apibūdinti bet kokią kitą lytinę tapatybę, išskyrus vyro ir moters.
68. „Gender witched“.  Asmuo yra linkęs identifikuotis su viena lytimi, tačiau nežino su kuria^[8].
69. „Girlflux“. Tokiu atveju asmuo save identifikuoja kaip moterį, tačiau jo moteriškosios tapatybės išraiškos yra skirtingo intensyvumo. Pavyzdžiui, 50 proc. laiko asmuo gali identifikuotis kaip moteris, 25 proc. laiko kaip cislytis asmuo ir pan.
70. „Healgender“. Lyties tapatybė, kuri suteikia žmogui ramybės, taikos ir pozityvumo.
71. „Mirror Gender“ (liet.Veidrodinė lyties tapatybė). Tai lyties tapatybė, apibūdinanti asmenį, kurio lytis yra linkusi atspindėti aplinkinių žmonių lytį ir jos suvokimą^[9].
72. „Omnigender“.  Asmuo gali identifikuotis su beveik visomis lytimis, tačiau kai kuriais atvejais vienoms teikia pirmenybę.

Lytinę tapatybę raginama suvokti kaip spektrą

Lytinė tapatybė ir asmens identitetas pastaraisiais metais yra tapę aštrių, dažnai politinių diskusijų temomis. Vieni aklai toleruoja ir palaiko lytinės tapatybės laisvę, kiti bando ieškoti logikos kai kurių asmenų pasaulėžiūrose ir pyksta dėl augančios visuomenės tolerancijos.

Tačiau dažnai diskusijose girdimas ir toks teiginys, kad lytis ir jos tapatybė yra ne galutinis dalykas, bet spektras. Tačiau tokios pasaulėžiūros kritikai jau spėjo pastebėti, kad jei lytis yra spektras, tai reiškia, kad ji yra tarp dviejų kraštutinumų, pavyzdžiui, vyriškumo ir moteriškumo. 

Žinoma, kai kurie žmonės bus artimesni vienai spektro pusei, o kiti bus dviprasmiškesni ir svyruos ties viduriu. Tačiau net ir tradiciškai moteriškiausias žmogus pasižymės kai kuriomis savybėmis, kurias mes siejame su vyriškumu. 

Tokiu atveju lytis iš tiesų nėra galutinė, o mūsų lytinis identitetas niekuomet negali būti 100 proc. grynas. Tokia pozicija asmenį gali versti bereikalingai kvestionuoti savo identitetą, jausmus ir pojūčius.

Būtent todėl, tokia lyčių tapatybės teorija neretai yra vadinama toksiška.

Nors šiuolaikinėje visuomenėje diskusijos žmogaus lytinio identiteto tema tampa vis labiau sveikintinos, dažnam vis dar lengviau suvokti lytiškumą it socialinį konstruktą, kuriame skirtinguose poliuose ir hierarchijos taškuose sąveikaus tik vyras ir moteris^[10].

Žinoma, tai nereiškia, kad visuomenėje turime toleruoti neapykantą vienaip ar kitaip besitapatinančių asmenų atžvilgiu. Reikėtų suvokti, kad tai socialiniai, psichologiniai, o kartais, net filosofiniai pokyčiai, į kuriuos kiekvienas asmuo reaguoja skirtingai. 

Seksualumas ar lytiškumas yra tokios temos, kurioms pasiekti vieningo visuomenės konsensuso gali niekada nepavykti. Tačiau tai gali būti teigiamas dalykas: pagarbios ir kritikos nestokojančios diskusijos kiekvieną visuomenės narį, kad ir kaip jis mąstytų, gali priversti augti, plėsti akiratį ir įgyti papildomų žinių.