Vidurdienį pasirodę juodi debesys Stambulą paskandino tamsoje
Pastaruoju metu galima išgirsti ne vieną žmogų, kuris skundžiasi prasta savijauta, nuovargiu, bloga nuotaika ar tiesiog sėkmės trūkumu.
Kai kurie teigia, kad dėl to kalta tiesiog kaitri pavasarinė saulė, kiti kaltina planetų išsidėstymą ar kažką, kas kontroliuoja mus ir tai, kaip veikia mūsų planeta iš aukščiau. Dalis žmonių net teigia, kad tam tikras keistenybes pastebi jau ne vienerius metus.
Nors dalį tokių diskusiją galima priskirti įvairių savų įsitikinimų bei pažiūrų kategorijoms, kai kuriuos pastaruoju metu pasaulyje vykstančius įvykius iš tiesų yra sudėtinga paaiškinti.
Pavyzdžiui, didžiausio Turkijos miesto Stambulo gyventojai bei svečiai praėjusią savaitę išgyveno sunkiai paaiškinamą dalyką: viduryje dienos miestą apgaubė juodas debesis, viską paskandinęs nakties tamsoje. Neilgai trukus iš debesies prapliupo merkti smarkus lietus.
„Virš Stambulo praslinko 7 kilometrų storio debesis. Tuo tarpu saulė per 5 minutes išnyko, o diena virto naktimi. Kai kurie žmonės išsigandę kalbėjo apie apokalipsę“, – tviteryje paskelbė Turkijos meteorologijos forumas „Hava Forum“[1].
Meteorologai greitai suskubo logiškai paaiškinti šį įvykį ir prakalbo apie liūtinius kamuolinius debesis. Dažnai jie yra vadinami tiesiog perkūnijos debesimis ir pasižymi itin tamsiu, žemai kabančiu pagrindu, kuris siekia vos kelis šimtus metrų virš žemės.
Tokie debesys yra vieninteliai iš kurių gali kilti kruša, griaustinis, smarkios liūtys bei žaibai. Kai kuriais atvejais ypač stori ir drėgmės prisotinti liūtiniai kamuoliniai debesys gali atrodyti itin tamsūs ir pavojingi, o meteorologai mano, kad būtent taip nutiko ir sunkiai paaiškinamo Stambulo užtemimo atveju.
Tačiau tai ne pirmas kartas, kai netoli Stambulo pasirodo keisti debesys. Prieš kelis mėnesius virš Bursos, esančios už maždaug 50 km. nuo Stambulo, buvo užfiksuotas apvalus, oranžinio atspalvio debesis, primenantis skraidančią lėkštę. Tai vėliau pasirodė esantis lęšinis debesis, kuris susidarė dėl aplinkos susisluoksniavimo[2].
Tokie ir panašūs reiškiniai greitai sukėlė nerimą ne tik tarp Turkijos piliečių, tačiau ir tarp internautų, kurie aktyviai dalijasi įvairių keistų įvykių įrašais internete. Vieni teigia, kad tokie nekasdieniški debesys danguje gali signalizuoti apie artėjančią gamtinę katastrofą. Kiti į šias situacijas žvelgia kitu kampu ir vis dažniau kalba apie artėjančią pasaulio pabaigą.
Daugėja pranešimų apie keistai besielgiančius gyvūnus
Jei į keistus reiškinius danguje dėmesį atkreipia ne visi, tai įvykiai ant žemės yra žymiai sunkiau ignoruojami. Prieš keletą mėnesių interneto platybėse pasirodė dešimtys vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti skirtingi ūkio gyvūnai, tiesiog ištisomis dienomis vaikščiojantys ratu. Toks tikrai netipinis gyvūnų elgesys suglumino ne tik ūkininkus, tačiau ir vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose stebėjusius internautus.
Pavyzdžiui, viename įraše, kur, kaip manoma, užfiksuota avių banda Mongolijos Baotou mieste, gyvūnai ištisas 10 dienų vaikščiojo ratu, eidami laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi[3].
Neilgai trukus tokių įrašų internete pasirodė dar daugiau. Tuomet išplito ir įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip keistai elgiasi įvairių kitų rūšių gyvūnai: arkliai, karvės, net orkos ar skruzdės. Visi šie gyviai be jokios paaiškinamos priežasties valandų valandas ar net dienas tiesiog vaikščiojo ratu.
Žinoma, kad toks elgesys sukėlė klausimų ir susirūpinimą mokslininkams, gyvūnų ekspertams ir plačiajai visuomenei. Ekspertai teigia, kad vienas iš galimų tokio elgesio paaiškinimų yra tas, kad gyvūnams pasireiškia tam tikra gyvūnų masinės isterijos forma.
Masinė isterija, dar vadinama masine psichogenine liga, tai reiškinys, kuris fiksuojamas tuomet, kai grupei žmonių ar gyvūnų dėl bendro įsitikinimo ar baimės, pasireiškia panašūs fiziniai ar emociniai simptomai.
Ją gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant socialinę izoliaciją, stresą ir suvokiamą grėsmę[6]. Vis dėlto, daugeliu šių įvykių metu gyvūnams negrėsė joks akivaizdus pavojus[5].
Čilėje pasirodė apie nelaimę perspėjanti jūros pabaisa
Kalbant apie keistą pastarojo meto gyvūnų elgesį būtina paminėti ir įvykius Lotynų Amerikos šalyje Čilėje. Palei šios šalies krantus prieš keletą mėnesių buvo užfiksuotas neatpažintas jūros gyvis, kuris vėliau pasirodė esanti mažiausiai 16 pėdų ilgio juostažuvinė arba silkių karalius[6].
Tai iš tiesų įspūdingas jūros padaras, panašus tiek į milžinišką ungurį, tiek ir į pavojingą atogrąžų gyvatę. Įprastai šis jūrų gigantas yra aptinkamas tikrai ne pakrantėje, tačiau jūros gilumoje: maždaug nuo 200 metrų iki 1 000 metrų žemiau jūros lygio.
Dėl to, kad ši žuvis žmonėms pasirodo tikrai retai, Meksikos, Čilės ir aplinkinių šalių tautosakoje gyvuoja įsitikinimas, kad žuvies pasirodymas seklumoje siejamas su artėjančiomis blogomis naujienomis, katastrofa ar net pasaulio pabaiga.
Be to, juostažuvinės net tolimosios Japonijos liaudyje nuo seno laikomos artėjančių cunamių ir žemės drebėjimų pranašu, o japonai tiki, kad tas, kuris tokią žuvį ras ant kranto, bus prakeiktas visam likusiam gyvenimui.
Pavyzdžiui, prieš 2011 m. pražūtingą Fukušimos žemės drebėjimą Japonijoje, šalies pakrantėse buvo pastebėtos dešimtys išplautų negyvų juostažuvinių.
Taip atsitiko ir už Japonijos ribų. Pavyzdžiui, 2017 m., likus dienai iki 6,6 balo žemės drebėjimo Filipinų Luzono mieste, dvi šios žuvys, 12 ir 14 pėdų ilgio, išplaukė į paplūdimį už 800 mylių nuo žemės drebėjimo židinio. Tiesa, nepaisant visų sutapimų, nėra jokių mokslinių įrodymų, kurie leistų susieti juostažuvines su stichinėmis nelaimėmis ar kitomis negandomis[7].
