<h2>Artimiausiais mėnesiais galime išvysti aibę neramumų</h2>
<p>Politinei įtampai augant, dešimtyse skirtingų valstybių gali kilti pilietiniai susipriešinimai bei neramumai. Būtent tai atskleidė pasaulinė rizikos ir strateginių konsultacijų įmonė „Verisk Maplecroft", kurios ataskaitoje teigiama, kad 62-ose iš 132-ų analizuotų šalių kyla didelė pilietinių neramumų grėsmė[1]. </p>
<p>Nors 6 iš 10 valstybių, kurios priskiriamos didžiausiai rizikos zonai yra Afrikoje, tai nereiškia, kiti žemynai bei teritorijos gali būti ramūs. Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynai gali būti paveikti didžiausių vietinių neramumų.</p>
<blockquote>
<p>Pavyzdžiui, Pietų Amerikoje esanti Čilė jau dabar fiksuoja „aukštą“ ir „ekstremalų“ pilietinio pasipriešinimo lygį. Manoma, kad čia neramumai gali kilti jau per ateinančius šešis mėnesius.</p>
</blockquote>
<p>Chaoso išvengti gali nepavykti ir Europai, kur įtampą kelia energijos krizė, kilusi dėl karo Ukrainoje. Šiai krizei įtaką padarė ir atskirų valstybių nepasiruošimas tokiai krizei[2].</p>
<p>„Verisk Maplecroft" ataskaitoje pilietinių neramumų didėjimas siejamas su sparčiai kylančiomis pasaulinėmis maisto ir energijos kainomis, be to, per ateinančius šešis mėnesius gali kilti papildoma rizika dėl netikėtai ekstremalių oro sąlygų ar stichinių nelaimių.</p>
<h2>Į gatves išeiti gali net Šveicarijos ar Nyderlandų piliečiai</h2>
<p>Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios rizikos konsultavimo ir žvalgybos įmonės „Verisk Maplecroft" duomenimis, 101 iš 198 šalių, įtrauktų į jos pilietinių neramumų indeksą, antrąjį ir trečiąjį šių metų ketvirčiais fiksavo padidėjusią pilietinių neramumų riziką. Rizika sumažėjo tik 42 šalyse.</p>
<p>Įtampas visuomenėje jau netrukus paskatins skirtingi veiksniai. Tokiose valstybėse kaip Peru, Kenija, Ekvadoras ar Iranas, visuomenės jau dabar reiškia ryškų pasipiktinimą valdžios veiksmais arba jų trūkumu, akivaizdžiai augant pragyvenimo kainoms.</p>
<p>Tuo tarpu kai kuriose vidutinio pragyvenimo lygio šalyse piliečiai susiduria su popandeminio periodo sunkumais ir nesėkmingai bando išlaikyti įprastą gyvenimo būdą, tačiau yra priversti taupyti.</p>
<p>Situacija sudėtinga ir Europoje bei visoje Europos Sąjungoje (ES). Čia tokios šalys kaip Šveicarija, Nyderlandai, Vokietija ar Bosnija ir Hercegovina, „Verisk Maplecroft" ataskaitos duomenimis, yra labiausiai tikėtinos kandidatės, kurios pirmiausiai susidurs su vietos gyventojų nepasitenkinimu ir galimais masiniais protestais[3].</p>
<blockquote>
<p>Be to, Nyderlandai, Bosnija ir Hercegovina bei Šveicarija yra tos šalys, kurių grėsmės protestams ir neramumams lygio indeksas pakilo labiausiai lyginant su ankstesniais metais.</p>
</blockquote>
<p data-testid="paragraph-2">Susumavus galimas įtampas dėl brangstančio pragyvenimo, energijos išteklių trūkumo ir bendro valdžios neveiksnumo, būtent ekonomiškai tvirtų ir pažengusių valstybių gyventojai pirmieji gali išeiti į gatves.</p>
<p data-testid="paragraph-2">O tokios spekuliacijos nėra laužtos iš piršto: beveik 10 tūkst. protestų, susijusių su energijos krize, jau įvyko tarp praėjusio lapkričio ir šių metų rugpjūčio. Šie protestai vyko bent 138 pasaulio valstybėse, tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose[4].</p>
<blockquote>
<p data-testid="paragraph-2">„Pasaulis susiduria su precedento neturinčiu pilietinių neramumų augimu, nes visų pakraipų vyriausybės kovoja su infliacijos poveikiu pagrindinių maisto produktų ir energijos kainoms", – tokios išvados padaromos „Verisk Maplecroft" ataskaitoje. </p>
</blockquote>
<p>Ataskaitoje taip pat įspėjama, kad pilietinių laisvių protestuoti bei reikšti nepasitenkinimą suvaržymas gali duoti priešingą rezultatą, todėl valdžios turėtų elgtis atsargiai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/clem-onojeghuo-doa2duxyzrm-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Europiečiai nebesitiki išvengti masinių protestų</h2>
<p>Neramumų galimybę įžvelgia ne tik ekspertai ar patys politikai, kurie šia tema išmoningai tyli. Keturių didžiausių Europos valstybių – Prancūzijos, Lenkijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos gyventojai teigia, kad pragyvenimo lygio problemos šiuo metu yra pačios aktualiausios, jau netrukus galinčios priversti piliečius išeiti į gatves.</p>
<p>Apie galimus protestus kalba daugiau nei pusė didžiųjų Europos šalių piliečių[5]. Rugsėjo pirmąją savaitę paskelbta žurnalo „More in Common" apklausa, kurią atliko bendrovė „YouGov", apklaususi daugiau nei 7 000 žmonių Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje. </p>
<blockquote>
<p>Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijoje daugiau kaip 70 proc. apklaustųjų teigia, kad pragyvenimas šiuo metu yra svarbiausia jų šalies problema. Prancūzijoje ir Lenkijoje tik vienas iš 20 apklaustųjų teigia, kad jie puikiai susidoroja su kylančiomis kainomis, o Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje – vienas iš penkių. </p>
</blockquote>
<p>Apklausos duomenimis, kas penktas Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Lenkijos gyventojas teigia, kad sąskaitoms apmokėti naudoja savo santaupas, o kas dešimtas yra priverstas atsisakyti valgyti. </p>
<blockquote>
<p>Dauguma apklaustųjų visose keturiose šalyse teigė, kad nerimauja dėl socialinių neramumų: taip teigė nuo 57 proc. apklaustųjų Jungtinėje Karalystėje iki 75 proc. apklaustųjų Lenkijoje. Tuo tarpu keturi iš dešimties prancūzų teigė, kad norėtų, jog sugrįžtų Geltonosios liemenės. </p>
</blockquote>
<p>Be to, šiose šalyse fiksuojamas plačiai paplitęs nepasitenkinimas vyriausybės reakcija į krizę.</p>
<p>Lenkijoje rinkėjai labiausiai kaltina savo vyriausybę, o Jungtinės Karalystės rinkėjai labiausiai kritikuoja energetikos ir elektros energijos bendroves. Prancūzijoje ir Vokietijoje daugiausia kaltinimų tenka Rusijai.</p>
<blockquote>
<p>O ilgai laukti protestų galimai ir nereikės. Praėjusį šeštadienį Čekijos sostinėje Prahoje vyko masinis, daugiau nei 70 tūkst. piliečių sutraukęs protestas[6].</p>
</blockquote>
<p>Protestuotojai ragino valdančiąją koaliciją kontroliuoti pernelyg greitai augančias energijos kainas, taip pat buvo išreikštas nepritarimas ES ir NATO. Be to, proteste dalyvavo ir kelių kraštutinių dešiniųjų bei kraštutinių politinių grupių atstovai. Jie reikalauja, kad Ukrainos ir Rusijos karo akivaizdoje šalis būtų neutrali ir toliau pirktų rusiškas dujas. </p>
<blockquote>
<p>Analogiškų protestų gali neišvengti ir Lietuva. Jau dabar visuomenė yra akivaizdžiai nepatenkina valdžios darbu. 73 proc. šalies gyventojų norėtų, kad po Seimo rinkimų valdžia keistųsi.</p>
</blockquote>
<p>Tai lemia tiek politinės preferencijos, tiek infliacija, karo Ukrainoje padariniai, energija ir bendras nusivylimas[7]. Apie tai anksčiau rašėme <a href="/zmones-jau-pavargo-kenteti-nori-pakeisti-valdanciuosius">čia</a>. </p>
<p>Sunkmetis ir bendras gyventojų nusivylimas gali paskatinti prasto gyvenimo neapsikentusius lietuvius vėl susirinkti prie Seimo. Kita vertus, tokia įtampų terpė yra ypač palanki pavojingiems populistiniams judėjimams.</p>
<blockquote>
<p>Kaip teigia politikos apžvalgininkas Kęstutis Grinius, „įtampos dėl energetikos išteklių kainų židinys gali leisti sužibėti naujiems populistiniams dariniams".</p>
</blockquote>
<p>Jo teigimu, išgyvenant sunkią žiemą bei susiduriant su finansų stygiumi, dabartinių politikų kalboms nekintant, visa tai „gali susikaupti, o jei atsiras demagogų, o jų, ko gero yra, tai tada gali būti, kad ne populizmas sugrįš, bet kad pirmą kartą po ilgo laiko Lietuvoje prasiverš šiek tiek pavojingesnis populistinis judėjimas"[8].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christian-dubovan-gxsrl8b_zqe-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Energija – didžiausias Europos rūpestis</h2>
<p>Artėjant šildymo sezonui, daugelis Europos valstybių skuba apsirūpinti energijos atsargomis. Tačiau, to nepakanka. Rusijai visiškai sustabdžius dujų tiekimą Europai, žemyno valstybės bijo žiemą pasitikti šaltuose, tamsiuose namuose.</p>
<p>Dėl to jau dabar imamasi drakoniškų taupymo priemonių: raginama mažiau praustis, be reikalo nenaudoti elektros, išjungti viešųjų objektų ir vietų apšvietimą ir net šildymą[9].</p>
<p>Tokia įtampa dar ne viskas. Pragyvenimo kainos auga it ant mielių. Rugpjūčio mėnesį euro zonos infliacija vėl pasiekė rekordines aukštumas.</p>
<blockquote>
<p>Euro zonos infliacija rugpjūčio mėnesį pasiekė 9,1 proc. Šis rodiklis viršija visas ekspertų ir analitikų prognozes, nes buvo tikėtasi „tik“ 9 proc. infliacijos augimo[10].</p>
</blockquote>
<p>Eurostato duomenimis, didžiausia metinė infliacija fiksuota energetikos sektoriuje: 38,3 proc. Maisto produktai, alkoholis ir tabakas pabrango 10,6 proc.</p>
<p>Didžiausioje regiono ekonomikoje, Vokietijoje, rugpjūčio mėnesį infliacija pasiekė aukščiausią lygį per beveik pusę amžiaus – 8,8 proc. per metus.</p>
<p>Šiuo metu didžiausia infliacija euro zonoje yra fiksuojama Estijoje – 25,2 proc. Po jos seka Lietuva su 21,1 proc. ir Latvija, su 20,8 proc. siekiančia infliacija. Mažiausius infliacijos rodiklius fiksuoja Prencūzija, Malta ir Suomija. </p>
