Pasaulis nenustoja stebinti: moterų varžybose fechtuojasi translyčiai vyrai

Nesėkmę patyrė didžioji dauguma transseksualių žaidėjų vyrų kategorijoje

Kadangi nepasisekė vyrų kategorijoje, dabar transseksualios moterys fechtavimo čempionatuose kaupia sėkmę po sėkmės – pagal joms vienoms pritaikytas taisykles.

Sportininkės džiaugiasi, kad nors kadaise oponentės jautėsi ganėtinai nejaukiai varžydamosi su vyrais ir tylėjo, baimindamosi, jog pasisakiusios prieš transseksualų įtraukimą į fechtavimą praras daug galimybių, 2022 m. lapkritį „USA Fencing“ priimtos politikos, skirtos transseksualiems ir nebinariniams sportininkams, suskirstymas į divizionus nuo šiol bus grindžiamas ne biologine lytimi, o sportininko „lytine tapatybe“ (akivaizdu, jog kažkam tai patinka, o likusioji dalis yra nusiteikusi priešiškai)^[1]. Taip pat numatyta, jog asmens klasifikacija išliks nepakitusi, jeigu jis bus perkeltas į priešingos lyties sporto kategoriją.

Įdomiausia, kad dar prieš patvirtindama naująją politiką JAV fechtavimo sporto organizacija beveik dešimtmetį retsykiais leisdavo vyrams varžytis moterų kategorijoje. Būtent dėl šios lengvinančios aplinkybės šioje sporto šakoje pradėjo dominuoti translyčiai žaidėjai.

Patriarchas yra gyvas ir klesti fechtavimo rungtyse

Vieną translytį fechtuotoją Eden Philpot demaskavo anoniminis informatorius^[2]. 

E.Philpot vos per kelis mėnesius laimėjo keturis aukso medalius, du sidabro, penktą ir aštuntą vietas. Pergalės, kaip teigiama, buvo itin unikalios, nes ji laimėjo medalius dviejose skirtingose disciplinose, o tai yra precedento neturintis atvejis šiame sporte. Stebina dar ir tai, kad 2013-2015 m. ji rungtyniavo Šiaurės Karolinos universitete kaip vyras, o vėliau viskas pasikeitė.

Kaip ir E.Philpot, Rylie Rueda, anksčiau žinomas kaip Mateo, vyrų fechtavimosi rungtyje padarė ne itin sėkmingą karjerą. 2016-2017 m. Naujosios Anglijos varžybose jis užėmė 38-ąją vietą tarp vyrų. Pokytis prasidėjo 2019 m. identifikavus save kaip moterį – tuomet R.Rueda Bostono koledže iškovojo aukso medalį ir laimėjo moterų fechtavimosi čempionatą, 2022 m. užimdama ir pirmąją vietą NCAA regioninėse varžybose moterų grupėje.

Elizabeth Kocab, anksčiau žinoma kaip Greg, moterų fechtavimo varžybose dalyvauja nuo 2009 m. Per savo fechtavimo karjerą E.Kocab namo parsivežė mažiausiai 35 moterų aukso, penkis sidabro bei aštuonis bronzos medalius. Tuo tarpu 2011 m. Kroatijos veteranė iškovojo pasaulio moterų čempionato aukso medalį^[3].

Nesuklysime sakydami, kad nė vienam vyrui, galbūt, neturėtų būti leista dalyvauti moterų fechtavimosi varžybose, tokiu būdu atimant iš tikros moters vietą bei medalį. 

Dawn Wilson – vyras, prisistatantis kaip transseksualas, dalyvavęs kuriant oficialią JAV fechtavimosi sporto „įtraukties politiką“, dukart tapęs pasaulio fechtavimosi veteranų moterų čempionu, taip pat 2017 bei 2018 m. buvęs JAV veteranų pasaulio čempionato komandos nariu, neklausia: „Kurgi išsvajotoji lygybė?“

Šis dar visai neseniai išreiškė nepasitenkinimą įstatymo projektu, neleisiančiu nepilnamečiams pereiti į kitą lytį (ir traumuoti juos amžiams). Šiuo metu jis, be kita ko, yra Jungtinių Amerikos Valstijų fechtavimo asociacijos valdybos narys, nuo 2013 m. einantis ir Kentukio skyriaus prezidento pareigas. Rezultatas: JAV fechtavimo sporto organizacijos planas siųsti vyrą fechtuotoją atstovauti JAV moterims kitose olimpinėse žaidynėse.

Nėra trumpų kelių – tik nuoseklios treniruotės mūšyje su „Adomo obuoliu“

Translyčių moterų dalyvavimas fechtavimosi varžybose kelia klausimą teisingumui, dėl ko vis dažniau diskutuojama, ar tai yra sąžininga, atsižvelgiant į fiziologinį vyrų pranašumą dėl didesnio testosterono kiekio. Manoma, jog buvo „sužaista“ gana gudriai: rodos, šie vyrai atsitrenkė į sieną savo kategorijoje, todėl dabar mėgina skinti pergales tarp moterų. 

Šiaip ar taip, reta sportininkė iš įprastos kategorijos reikalauja, kad JAV Kongresas sustabdytų olimpinių žaidynių finansavimą tol, kol iš visų JAV moterų olimpinių komandų nebus pašalinti biologiniai vyrai. Kodėl?

Nepaisant to, kad, anot JAV fechtavimosi sporto direktoriaus Damien Lehfeldt, šiame sporte esą nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog vyrai yra pranašesni, aišku viena: fiziologinis pranašumas translyčių moterų atžvilgiu, mažų mažiausiai, yra nesąžiningas. Visgi vyras nejučia išlemeno tai, kad jam nerūpi sąžiningumas šiame sporte.

Manoma, kad žmonės bijo kalbėti apie situaciją, nes yra vykdomasis organas, kuris labai garsiai šneka apie tai, jog nori leisti transseksualėms dalyvauti moterų divizione^[4]. (Tokiu atveju greičiausiai pagelbėtų tik nepriklausomos moterų sporto tarybos peticija, skirta visoms fechtavimą valdančioms organizacijoms, siekiant apsaugoti moterų bei mergaičių kategorijas toms, kurios gimė moterimis.)

Pastaraisiais metais lyčių lygybė moterų sporte tapo ginčytinu klausimu visame pasaulyje, nes transseksualūs sportininkai vyrai jėgos trikovės, dviračių sporto, plaukimo, bėgimo ir kitose sporto šakose iškovojo medalius moterų kategorijose. Nepaisant to, jog transseksualių asmenų populiacijoje yra mažuma, o moterų fechtavimosi viršūnėse jų susikaupia milžiniška koncentracija, tol, kol tikros moterys sutiks su jomis varžytis, visa tai tęsis.

Naudinga įvesti trečiąją kategoriją translyčiams sportininkams

Formuluotė „visi esame lygus“, kaip manoma, jau nuo ankstyvo amžiaus pakurstys brendimo blokatorių naudojimą. Atrodo, tarsi būtų sąmoningai palikta atvira erdvė, skatinanti ateityje sudaryti sąlygas vaikams itin lengvai kliniškai kirsti priešingos lyties „sieną“. Taip pat rodosi kiek ironiška, kad žmonės, kurie palaiko vyrus, dominuojančius „moteryse“, yra tie patys žmonės, kurie teigia pasisakantys už moterų teises. Kognityvinis disonansas, argi ne?

Dėl nuolatinių ginčų kovo mėn. pasaulio lengvosios atletikos organizacija atnaujino savo gaires ir uždraudė transseksualiems sportininkams, kurie yra išgyvenę vyriškąjį lytinį brendimą, dalyvauti moterų pasaulio reitingo varžybose. Po to šiuo pavyzdžiu pasekė ir kitos sporto valdymo institucijos, nors daugelis varžybų šiam pasiūlymui vis tik išliko abejingos.