Į Lietuvą žengianti „Rheinmetall“ muša pelno rekordus: tai pasiekti padeda karas Ukrainoje
Šiandien Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė susitarimą su Vokietijos karinės pramonės gigante „Rheinmetall“ dėl jos plėtros Lietuvoje. Šiam projektui suteiktas stambaus projekto statusas.
Ministrės teigimu, „Rheinmetall“ gamyklos žengimas į Lietuvą yra itin reikšmingas:
„Gamyklos įkūrimas padės užsitikrinti nenutrūkstamą prieigą prie būtiniausių ginklų ir šaudmenų, nes Europos gynybai reikalingus produktus gaminsimės patys. Investavus daugiau kaip 180 mln. eurų, naujoje gamykloje taip pat tikimasi sukurti mažiausiai 150 naujų darbo vietų“, – teigia A. Armonaitė.
Ministrė tikisi, kad jau netrukus su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) pavyks susitarti dėl jo valdomos valstybinės žemės perleidimo „Rheinmetall“. Jei to padaryti nepavyks, Vyriausybė turi instrumentų, kad valstybei itin svarbus projektas būtų užbaigtas kaip suplanuota – netoli Baisogalos esančiame sklype.
Padėjus parašus ant sutarties, Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, jog viliasi, kad gamykla pradės veikti jau kitų metų pabaigoje. Jis taip pat akcentavo, kad šios Vokietijos gamyklos atidarymas stiprina šalies saugumą ir mažina priklausomybę nuo tiekimo grandinių.
„Be galo svarbu čia turėti gamybinį pajėgumą. Tai mažina mūsų priklausomybę nuo tiekimo grandinių, didina mūsų saugumą, galimybę užsipildyti sandėlius, užsipildyti rezervą, kas yra be galo svarbu ir šiame amunicijos segmente. Turėsime galimybę įsigyti iš gamyklos“, – teigė L. Kasčiūnas.
Tačiau šalies politikams džiaugiantis dėl Vokietijos karinės pramonės milžinės žengimo į Lietuvą, vengiama kalbėti apie tai, kad ši bendrovė tiesiogiai pelnosi iš toliau vis dar vykstančio karo Ukrainoje.
Juk nuo 2022 m. vasario didžiausios Vokietijos ginklų gamintojos akcijų kaina išaugo maždaug penkis kartus, o praėjusiais metais „Rheinmetall“ fiksavo rekordinį pelną.
Puikius finansinius rodiklius demonstruojanti bendrovė neseniai net tapo vieno iš vokiečių futbolo klubo rėmėja, o toks ėjimas pakurstė diskusijas pačioje Vokietijoje.
Ši situacija verčia kvestionuoti ir Lietuvos valdžios politiką. Juk pastaruosius kelerius metus verslo įmonės ar net pavieniai artistai arba sportininkai, kurie finansiškai gaudavo naudą tęsdami savo veiklą Rusijoje, buvo atvirai smerkiami ir kritikuojami, tačiau įmonė, kurios egzistavimas apsiriboja tęsiamu karu, yra pasitinkama atviromis rankomis.
„Rheinmetall“ rekordai: praėjusiais metais pelnas siekė milijardus eurų
Praėjusiais metais ginklų pramonės atstovės „Rheinmetall“ finansiniai rodikliai buvo stulbinamai geri ir pasiekė net kelias rekordines aukštumas.
2023 m. „Rheinmetall“ uždirbo daugiau pelno nei bet kada anksčiau, kai pardavimai išaugo 12 proc. iki maždaug 7,2 mlrd. eurų, o pelnas prieš palūkanas ir mokesčius padidėjo 19 proc. arba 918 mln. eurų[1].
Neįvykdytų užsakymų portfelis taip pat išaugo 44 proc. iki 38,3 mlrd. eurų, todėl „Rheinmetall“ planuoja, kad šiais metais pardavimai sieks bent 10 mlrd. eurų ribą.
Šiuo metu „Rheinmetall“ rinkos kapitalizacija siekia 22,90 mlrd. eurų. Ji taip pat gauna lėšų iš Vokietijos vyriausybės „specialiojo fondo“.
Tokį bendrovės pelną paaiškinti nėra sudėtinga. Ji gauna daug naudos iš Rusijos karo prieš Ukrainą, Vakarų nerimo dėl saugumo ir augančių ginkluotės užsakymų.
Iš tiesų, „Rheinmetall“ pardavimai ir turimi užsakymai jau 2022 m. pasiekė rekordines aukštumas. Buvo sudaryta daug didelių užsakymų iš Bundesvero ir kitų ginkluotųjų pajėgų, ypač amunicijos, kovinių transporto priemonių ir oro gynybos srityse. Nuo plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario mėnesį, bendrovės rinkos vertė padidėjo keturis kartus.
„Rheinmetall“ tapo vokiečių futbolo klubo rėmėju
O milžinišku pelnu pastaruoju metu galinti pasigirti „Rheinmetall“ neseniai tapo ir Čempionų lygos finalininko, Vokietijos futbolo klubo Dortmundo „Borussia“ (BVP) rėmėju.
Klubas netikėtai sudarė rėmimo sutartį su gynybos kompanija, kuri galios trejus metus[2]. Tai pirmas kartas, kai Diuseldorfe įsikūrusi gynybos bendrovė „Rheinmetall“ remia Bundeslygos futbolo klubą.
Per trejus metus „Borussia“ gaus tam tikrą pinigų sumą, o „Rhenmetall“ galės įrengti perimetrinę reklamą stadionuose, kuriuose žaidžia „Borussia“. „Rheinmetall“ logotipo ant „Borussia“ komandos žaidėjų marškinėlių nebus[3].
Vis dėl to, manoma, kad sandoris įvyko ne tik dėl finansinių sumetimų, bet ir siekiant paskatinti viešas diskusijas apie gynybos pramonės būtinybę šalies saugumui.
„Rheinmetall“ vadovai teigia, kad šiuo žingsniu siekia, jog kompanijos logotipas taptų geriau žinomas šalyje ir užsienyje.
Dortmundo „Borussia“ prezidentas savo ruožtu sakė, kad sprendimas bendradarbiauti yra susijęs ne tik su pinigais, bet ir su tuo, kad Bundeslygos klubas nori inicijuoti diskusiją apie tai, ko reikia Vokietijos saugumui užtikrinti.
Tačiau šis sprendimas papiktino nemenką dalį klubo sirgalių. Socialiniuose tinkluose pasirodė daug neigiamų komentarų ir pasipiktinimo. Sirgaliai prisiminė ir tai, kad prieš keletą metų Vokietijos vyriausybė, kalbant apie investicijas, norėjo gynybos pramonę prilyginti pornografijos, tabako ir alkoholio tiekėjams[4]. Dabar pozicijai pakitus, net protestantų bažnyčia griežtai sukritikavo partnerystę, o sporto komisaras Thorstenas Latzelis teigė, kad tarptautiniai turnyrai visų pirma turi būti skirti „taikiam tarptautiniam supratimui“, o parama Ukrainai ir Europos gynybinių pajėgumų stiprinimas skiriasi nuo karų ir ginklų „normalizavimo“.
Tiesa, Dortmundo „Borussia“ nėra pirmasis sporto klubas, reklamuojantis gynybos bendrovę. Kompanijos reklamą taip pat naudoja vyrų rankinio lygos „Bergische HC“, vyrų stalo teniso lygos „Borussia Düsseldorf“ ir moterų krepšinio lygos „Capitol Bascats Düsseldorf“.
Lietuvoje – prieštaringa reakcija į „Rheinmetall“ atėjimą
Lietuvoje „Rheinmetall“ nenusprendė paremti kokio nors futbolo ar krepšinio klubo, tačiau planuojamos gamyklos statybos ir bendrovės plėtra yra vertinama kaip vienas reikšmingiausių valdžios pasiekimų per pastaruosius keletą metų.
Vis tik, dažnai yra pamirštama, kad „Rheinmetall“ tiesiogiai pelnosi iš karo: šiuo atveju, ilgesnis konfliktas Ukrainoje reiškia didesnį bendrovės pelną. O Lietuvoje toks bandymas pasipelnyti iš tragiškų įvykių Ukrainoje jau yra sulaukęs visuotinio pasmerkimo, tad kodėl dabar taikomi dvigubi standartai?
Pavyzdžiui, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Kauno miesto meras tik po dviejų metų sustabdė savo bendrovės „Vičiūnų grupė“ veiklą Rusijoje.
Dėl to, Visvaldas Matijošaitis sulaukė aštrios kritikos, tiek iš dalies politikų, tiek ir iš pačių piliečių, o kai šį pavasarį bendrovė galiausiai buvo parduota, net prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog tai buvo padaryta „per vėlai“.
Daug diskusijų sukėlė ir čiuožėjos Margaritos Drobiazko pilietybės panaikinimas. Juk Lietuvos pilietybė Rusijoje gimusiai čiuožėjai išimties tvarka buvo suteikta dar prieš 30 metų.
Tačiau iniciatyvos dėl M. Drobiazko pilietybės panaikinimo ėmėsi grupė seimo narių, kreipęsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM).
Pastaroji, įvertinusi atsakingų institucijų išvadas, savo ruožtu kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą, prašydama priimti sprendimą dėl išimties tvarka čiuožėjai suteiktos pilietybės. G. Nausėda pritarė pilietybės panaikinimui.
Institucijų vertinimu, M. Drobiazko bendradarbiauja su Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona Tatiana Navka, dalyvauja jos organizuojamuose šokių ant ledo pasirodymuose, padeda plėtoti Maskvos režimo naratyvą apie „Rusijos pasaulį“ ir stiprinti Kremliaus galią.
Šių istorijų atveju, tiek V. Matijošaitis, tiek M. Drobiazko buvo „sumaišyti su žemėmis“, tačiau milžinišką pelną iš karo generuojančio karinės pramonės atstovo atėjimas į Lietuvą yra vertinamas kaip pats didžiausias valdančiųjų pasiekimas.
