Europos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė yra apie 80 metų
ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2021 metais vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimus ES buvo 80,1 metų. Deja naujausi duomenys, palyginti su 2020 ir 2019 m., yra santykinai mažesni, galimai dėl mirtingumo padidėjimo dėl COVID-19 pandemijos. ES bloke moterys gyvena ilgiau nei vyrai, 2021 metų statistika rodo, kad moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo – 82,9 metų, vyrų – 77,2 metų.
Vis tik kai kuriose Europos šalyse ir net regionuose gyventojai gyvena ilgiau nei kituose.
Ilgiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra Ispanijoje – vidutiniškai 83,3 metų, antroje eilėje yra Švedija – 83,1 metų, trečioje – Liuksemburgas ir Italija, šiose valstybėse vidutinė gyvenimo trukmė yra – 82,7 metų.
Mažiausia gyvenimo trukmė prognozuojama Bulgarijoje – 71,4 metų, Rumunijoje – 72,8 metų ir mūsų kaimyninėje Latvijoje – 73,1 metų.
Įdomūs vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumai pastebimi ne tik tarp šalių, bet ir tarp regionų. Pavyzdžiui, Ispanijoje žmonės, gimę Andalūzijos regione, turėtų gyventi apie 81,7 metų, o gyvenantys sostinės Madrido regione – 85,4 metų, t. y. daugiau nei ketveriais metais ilgiau. Panašios tendencijos pastebimos ir Italijoje.
Pietinėje Sicilijos saloje gyvenantys italai gali gyventi apie 81,3 metų, tačiau gyvenantys šiaurėje, dalyje – Trentine, netoli Austrijos sienos, italai gali gyventi iki 84,2 metų, t. y. beveik trejais metais ilgiau nei pietiečiai[1].
Vengrijoje dirbantis ir gyvenantis gydytojas György Bakanekas teigia, kad žmonės gali gyventi net iki 144 metų ir dalina patarimus, kaip galima būtų tai pasiekti. Žinoma, tai nėra taip paprasta.
Mokslininkai teigia, kad žinduoliai paprastai gali gyventi šešis kartus ilgiau nei tęsiasi jų paauglystė.
Suaugusio žmogaus amžius paprastai skaičiuojamas nuo 24 metų, taigi jei padauginsime iš šešių, gausime 144 gyvenimo metus. Žinoma, daug ką lemia ir genetiniai bei epigenetiniai veiksniai, tačiau 116-120 metų amžius nėra nepasiekiama realybė.
Pažengusi medicina negali išgydyti civilizacijos ligų
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, sveikatą ir gyvenimo trukmę lemia skirtingi veiksniai: 10 proc. nulemia medicininės priemonės, aplinkos ir darbo sąlygos – apie 20 proc., paveldimumo veiksniai dar apie 20 proc., o likusią dalį – 50 proc. – gyvenimo būdas[2].
„Gyvenimo trukmę didele dalimi lemia mūsų gyvenimo būdas. Per gyvenimą mums sudaromos arba sukuriamos sąlygos, kurios nepadeda nugyventi tų 144 metų. Tikslo turėjimas yra labai svarbi gyvenimo būdo dalis. O ilgaamžiškumas turi prasmę, jei esame sveiki“, – PSO duomenų neneigia gydytojas G. Bakanekas.
Anksčiau žmonės stresą valdė paprasčiau
Kalbėdamas apie sveiką gyvenseną, medicinos srities specialistas grįžo į šių laikų priešistorę. Anot jo, iki mūsų laikų žmonės stresą valdydavo gerokai paprastesniais būdais. Anuomet stresą patyręs žmogus galėdavo į savo jausmus iš karto reaguoti. Tuo tarpu šiandien yra apribojimų. Turime ieškoti kitų būdų, kaip įveikti stresą. Dėl to atsiranda įvairios priklausomybės, kaip rūkymas ir kt. Nors šiuolaikinė medicina pažengusi ir moderni, tačiau civilizacijos ligų išgydyti negali.
Gyvenimo trukmė taip pat priklauso ir nuo kraujagyslių būklės.
„Jūs visada esate tokio amžiaus, kaip ir jūsų kraujagyslių tinklas. Jei turite gerą kraujagyslių sistemą, nesirgsite insultu ar infarktu. Jei gerai veikia kraujagyslių sistema, tai paprastai gera būna ir žmogaus imuninė sistema. O stipri imuninė sitema apsaugo nuo rizikos susirgti onkologinėmis ligomis“, – teigė Vengrijos gydytojas György Bakanekas[3].
